Radono dujos: reali grėsmė iš grunto, oro bei statybinių medžiagų

 (3)
Radonas yra radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos, susidarančios skylant radžiui. Didžiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius, todėl svarbiausia yra žmogaus vidinė apšvita, t. y. apšvita dėl kvėpuojant į organizmą patekusių radono ir jo skilimo produktų. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jie gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.
Radono dujos: reali grėsmė iš grunto, oro bei statybinių medžiagų
© Shutterstock nuotr.

Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, skildami švitina ir pažeidžia epitelio ląsteles. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali pažeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių audinio ląsteles, tačiau jų poveikis yra gana stiprus. Dėl to po tam tikro laiko (per 15–40 metų) gali išsivystyti plaučių vėžys. Tai, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėžį, nustatyta tiriant kalnakasius ir žmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti daug radono. Radono yra visur – lauke ir patalpose.

Iš kur jis mus pasiekia?

Į patalpas radono gali patekti iš grunto, statybinių medžiagų, vandens, gamtinių dujų ir atmosferos. Daugiau nei pusė radono dujų mus pasiekia iš grunto, taip pat nemaža dalis iš aplinkinio oro bei statybinių medžiagų. Radono į patalpas dažniausiai patenka šiais būdais: oro srautais iš grunto per pastato plyšius ir angas bei išsiskiria iš statybinių medžiagų.

Kiek radono yra patalpose Lietuvoje, kokie jo kiekiai yra leistini?

Lietuvoje leistinuosius radono kiekius gyvenamosiose patalpose ir geriamajame vandenyje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“. Šiame dokumente nurodyta, kad nauji gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, jog vidutinis radono kiekis juose būtų ne didesnis kaip 200 Bq/m3

Kompleksiškai ištyrus radono patekimo į patalpas priežastis Lietuvoje, nustatyta, kad daugiausia radono į patalpas patenka iš grunto. Matavimai parodė, kad vidutinis radono kiekis individualiuose namuose yra (55±4) Bq⋅m-3. Didelė miestų gyventojų dalis gyvena daugiaaukščiuose namuose. Vidutinis radono kiekis šiuose namuose yra 19 Bq⋅m-3. Karstinio regiono grunte (Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonuose) yra tuštumų, per kurias grunto oras su radonu lengvai ir greitai pasiekia grunto paviršių ir pastatus. Atlikus detalius radono patalpose tyrimus 1998–2007 metais šiame regione buvo nustatyta, kad vidutinis radono kiekis individualiuose pastatuose yra (88±7) Bq⋅m-3, o atskiruose namuose – (109±9) Bq⋅m-3.

Radono aktyvumą pagal savivaldybes galite pasitikrinti Lietuvos radono žemėlapyje

Kokią šalies gyventojo apšvitą lemia radonas patalpose?

Atsižvelgiant į ilgalaikių kompleksinių radono patalpose tyrimų Lietuvoje rezultatus nustatyta, kad vidutiniškai patalpose yra 32 Bq⋅m-3 radono ir šis radono kiekis lemia metinę efektinę dozę, lygią 0,8 mSv. Vidutinė metinė šalies gyventojo gaunama apšvita yra 2,6 mSv, taigi radonas patalpose lemia nemažą visos gyventojo gaunamos apšvitos dalį.

Ar radonas mus pasiekia ir per vandenį?

Vanduo yra dar vienas radono ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą šaltinių. Radono ir jo skilimo produktų į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, būnant (pvz., maudantis duše) ar dirbant patalpoje, kurioje yra palyginti daug vandens garų, ar būnant patalpoje, kur naudojamos gamtinės dujos. Lietuvoje radono geriamajame vandenyje tyrimai buvo pradėti 1997 metais. karstiniame regione atlikti radono patalpose tyrimai parodė, jog šiame regione yra didesnė radono rizika. Todėl radono kiekis karstinio regiono (Biržų, Pasvalio rajonų) geriamajame vandenyje buvo ištirtas detaliau ir palygintas su didžiųjų miestų vandenvietėmis. Nė viename mėginyje radono kiekis leistinojo 100 Bq/l lygio neviršijo. Įvertinta, kad radonas geriamajame vandenyje lemia šalies gyventojo apšvitą, lygią 3 µSv. Ši apšvita sudaro labai mažą apšvitos nuo visų galimų apšvitos šaltinių dalį ir radiacinės saugos požiūriu yra nereikšminga.

Kokios galimybės ir priemonės radono kiekiui mažinti?

Radono rizikai prognozuoti atliekami radono kiekio grunte ir grunto laidumo dujoms tyrimai, įvertinama tikimybė, kiek radono toje vietoje pastatytuose pastatuose galėtų būti. Atsižvelgiant į radono rizikos prognozavimo rezultatus, projektuojant ir statant pastatus galima imtis prevencinių priemonių, kad radono kiekis patalpose neviršytų leistinojo lygio.
Prieš pasirenkant mažinimo būdą, pirmiausia reikia rasti vietas, per kurias grunto oras su radonu patenka į patalpų vidų. Po to reikia užsandarinti visus plyšius ir pasinaudoti kuriuo nors jau sukurtu mažinimo būdu. Po šių darbų matuojamas radono kiekis siekiant patikrinti, ar panaudota mažinimo priemonė yra efektyvi.

Mažinant radono kiekį vandenyje reikia nepamiršti, kad radonas iš vandens labai greitai išgaruoja, todėl vandenį palaikius iki vartojimo ir pavirinus radono vandenyje beveik neliks. Norint sumažinti radono kiekį vandens garų prisotintoje patalpoje, reikėtų įrengti tinkamą patalpos ventiliacijos sistemą arba trumpiau būti tokioje patalpoje.

Kur kreiptis norint nustatyti radono kiekį?

Radiacinės saugos centras atlieka radono kiekio patalpose, grunte ir vandenyje tyrimus. Norint sužinoti, kiek radono yra patalpose, Radiacinės saugos centrui reikia pateikti laisvos formos prašymą, būtinai nurodant matavimo vietos adresą ir asmens, su kuriuo bus palaikomi ryšiai, kontaktinį telefono numerį. Matavimas trunka apie tris savaites. Jeigu kiltų abejonių dėl vandenyje esančio radono kiekio, reikėtų švarų indą pripilti šviežio, vamzdynuose nenusistovėjusio vandens. Pilti lėtai, kad radonas neišsiskirtų su burbulais. Indą pripilti iki viršaus, jį sandariai uždaryti ir pristatyti į Radiacinės saugos centrą. Kartu turėti laisvos formos prašymą atlikti radono kiekio vandenyje tyrimą.

Parengta pagal Radiacinės saugos centro informaciją

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Svarbiausi lauko židinio įrengimo aspektai

Vasaros vakarai praleisti su šeima bei draugais prie rusenančio lauko židinio gali tapti jaukiais prisiminimais, kurie sušildys atėjus žiemai. Nusprendus įsirengt šį mažosios architektūros statinį, pirmiausia reikia gerai apgalvoti keletą svarbių aspektų.

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.