Netikėti būdai, kaip panaudoti pjuvenas

 (6)
Šiame straipsnyje galite susipažinti su įvairiausiais būdais, kaip panaudoti pjuvenas. Žinoma, yra dar daugiau visokių kitokių pjuvenų panaudojimo būdų, tad lauksime naudingų patarimų komentaruose!
© Shutterstock nuotr.

Naudingos savybės ir kiti ypatumai

Pjuvenos daro dirvą puresne
Pjuvenos dirvą palengvina, ji tampa puresne, nesusidaro kietas „plutos“ paviršius. Tad ir dirbti ją tampa lengviau.

Pjuvenos sugeria ir palaiko drėgmę
Augalams ši pagalba – tikras džiaugsmas.

Per pjuvenų sluoksnį neprasiskverbia piktžolės
Na, ginčytinas teiginys. Iš dalies – taip, dauguma piktžolių neįveikia pjuvenų sluoksnio.

Pjuvenos patręšia dirvą
Tai yra tiesa tik tuomet, jei pjuvenos perpuvo, ir jei jomis buvo patręšta teisingai.

Pjuvenos rūgština dirvą
Tai – jau trūkumas. Kai kurie sodininkai iš patirties sako, kad tokioje dirvoje vėliau jau niekas nebeauga. Nepadeda net geros trąšos. Tačiau apie tai – vėliau.

Pjuvenos sugeria azotą
Taip, pjuvenos „vagia“ azotą iš augalų, ir tai – jau didelis minusas. Tačiau bet kokį minusą galima paversti pliusu, jei tik yra galva ant pečių.

Netikėti būdai, kaip panaudoti pjuvenas
© Shutterstock nuotr.

Problemos ir sprendimai

Taigi, pirmoji problema – pjuvenų rūgštingumas. Jei mulčiuojate mėlynes ar rododendrus – tuomet viskas puiku, nes jie mėgsta rūgščią dirvą. Tačiau daugumai kitų augalų tai – prapultis.

Sprendimas: kadangi šarmai ir rūgštys neutralizuoja vienas kitą, dirvą šarminkite:
pelenais (durpių arba medienos);
Paprastomis kalkėmis (galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje sodininkams);
Dolomito milteliais;
trąšomis (kalio chloridas, kalio sulfatas arba amonis, kalcis arba natrio nitratas, superfosfatas);
Trupinta kreida.

Iš esmės, šarminti pjuvenas reikia visada. Labai svarbu laikytis teisingo dozavimo bei taisyklių. Norėdami sužinoti dirvožemio rūgštingumą, atlikite specialius bandymus su lakmuso popierėliu. Jie taip pat parduodami sodo parduotuvėse, ir juos labai paprasta naudoti (chemijos žinios nėra būtinos).

Antroji problema – azoto trūkumas. Jei augalams trūks azoto, jie bus silpni ir sunkiai vystysis.

Sprendimas: karbamido (kalcio nitrato) tirpalas. Būtina skiesti vandeniu, kad tirpalas prasiskiestų ir pjuvenos persigertų.

Netikėti būdai, kaip panaudoti pjuvenas
© Shutterstock nuotr.

Įvairūs pjuvenų panaudojimo būdai

Pjuvenas panaudoti galima daugybe būdų, todėl toliau apžvelgiami ir kiti metodai.

1. Pjuvenos – puikus mulčias

Mulčias turi:
Sulaikyti vandenį dirvoje;
Sumažinti piktžolių kiekį;
užkirsti kelią erozijai;
neleisti dirvai perkaisti vasarą ir užšalti žiemą;
išlaikyti dirvos purumą;
neleisti susiformuoti kietai „plutai“;
apsaugoti augalus nuo ligų sukėlėjų, esančių dirvožemyje;
skatinti šaknyno augimą.

Kad pjuvenos puikiai atliktų mulčio vaidmenį, jas reikia atitinkamai paruošti:
1. Patieskite ant žemės polietileno plėvelę ir užpilkite pjuvenų kibirą. Paskleiskite.
2. Pabarstykite 200 g karbamido.
3. Supilkite 10 litrų vandens.
4. Pridenkite polietilenu, užspauskite akmenimis ir palikite 2 savaitėms.

Kai pjuvenos bus tinkamos, maišant su pelenais, berkite ant dirvos 3-5 cm. sluoksniu. Beje, sumaišyti su pelenais galima ir pradiniame etape.

Tokį mulčiavimo būdą ypatingai vertina braškių augintojai – uogos bus visada švarios, nesilies su dirvožemiu, todėl nepus. Pasibaigus sezonui, pjuvenas reikia sukasti.

2. Pjuvenos ir mėšlas – puikiausios trąšos

Norint teisingai ir tikslingai patręšti visa numatytą plotą, prieš tai mėšlą ir pjuvenas sumaišykite ir palikite, kad mišinys perpūtų. Perpuvusios pjuvenos bus ne tik kad nepavojingos, bet ir naudingos daržui.

Pasigaminkite mišinį:
Į 1 kubinį metrą pjuvenų įmaišykite 100 kg mėšlo (pageidautina - karvės) ir 10 kg paukščių išmatų. Šio mišinio nejudinkite ištisus metus. Periodiškai komposto krūva turėtų būti palaistoma, kad neperdžiūtų, pridėkite šieno, žolės, lapų, virtuvės atliekų. Kad lietus nenuplautų visų reikalingų medžiagų, krūvą uždenkite. Vietoj mėšlo galite naudoti vien tik karbamido tirpalą ar paukščių išmatų tirpalą.

Prieš uždengiant nepamirškite krūvą gausiai palaistyti. Tiks ir srutos ar pamazgos. Vieną kubinį metrą pjuvenų paliekite 2-3 kibirais – greičiau gaminsis kompostas.

3. Pjuvenos takeliams

Visų pirma, pjuvenomis pabarstyti takeliai gražiai atrodo ir yra tvarkingi. Jais galima vaikščioti ir vėlyvą šlapią rudenį.

Antra, tokiuose takeliuose mažiau želia žolė. Pjuvenų sluoksnis neleidžia piktžolėms prasiskverbti.

Ir trečia – pjuvenos apsaugos takelių kraštus nuo išsausėjimo.

4. Pjuvenos lysvėms

Jei sklypas yra gana žemai, naudodami pjuvenas galite „pakelti“ daržą. Nukaskite maždaug 25 cm dirvožemio, užklokite šienu ar šiaudais, ir užpilkite pjuvenomis (žinoma, naudokite tik tinkamai paruoštas – nušarmintas ir patręštas). Tuomet nukastu dirvožemiu lygiai padenkite visą plotą – štai ir daržas jau aukščiau. Pasiruoškite lysves, tarpus tarp jų užpildami pjuvenomis – kai pjuvenos supus, galėsite jomis patręšti lysves.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.