Kada paukščiai tampa kenkėjais?

 (3)
Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.
© Shutterstock

„Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių. Naminių karvelių susitelkimo, perėjimo vietos – tai mikrogrybelių, histoplazmozės sukelėjų, židiniai. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs šių grybelių sporų“, – atkreipia dėmesį UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Kokią žalą daro paukščiai?

Šiuo metu vyksta intensyvi grįžtančių paukščių migracija. Jos metu labai dažnai paukščiai, tokie kaip kirai, savo poilsio vietomis pasirenka pastatų plokščius stogus. Per keletą savaičių ant pastatų susirenka didelis kiekis įvairių šiukšlių (jas paukščiai prineša iš maitinimosi vietų), plunksnų ir išmatų. Visos šios „gėrybės“ užkemša lietaus vandens nutekėjimo latakus ir aišku – užteršia visą stogą.

„Netgi daugumos žmonių mėgstami paukščiai, tokie kaip kregždės, gali sukelti tam tikrų problemų. Kregždės sugaudo labai daug skraidančių žalingų vabzdžių, tačiau šie sparnuočiai savo lizdus lipdo ant pastatų sienų ir jas teršia. Be to, kregždžių lizdai yra vieni iš labiausiai užkrėstų įvairiais parazitais: blakėmis, blusomis, kailiagraužiais, erkutėmis, kraujamusėmis, kurie sėkmingai veisiasi lizduose, vėliau gali persikelti ir į žmogaus patalpas“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Ūkininkai, nesiimdami prevencijos, rizikuoja derliumi – po patalpas skraidantys paukščiai išmatomis teršia grūdus, produkciją. Ši problema ypač opi ekologiškuose ūkiuose, kur keliami itin aukšti reikalavimai ne tik maisto kokybei, bet ir sandėliavimui. Maisto gamintojai, neužtikrinę tinkamos apsaugos nuo paukščių, rizikuoja salmoneliozės infekcija – paukščių išmatose vystosi salmonelės bakterijos.

Kaip plinta ligos?

Užsikrėsti paukščių platinamomis ligomis galima per išmatas, plunksnas ir lizdus.

„Virusai, mikrogrybeliai, bakterijos knibžda išmatose, negyvų paukščių plunksnose, lizduose. Ligų sukėlėjai gali patekti įkvėpus oro, suvalgius užkrėstą maisto produktą, atsigėrus užkrėsto vandens. Kuopiant paukščių mėšlą, šiukšles, negyvus kūnus, plunksnas, reikėtų tinkamai apsirengti: naudoti gumines pirštines, respiratorių. Rekomenduojama neleisti vaikams žaisti pievose ar aikštėse, kur lankosi balandžiai , kirai “, – perspėja ekspertas.

Kokių priemonių imtis?

Įstatymai saugo sparnuočius – jų naikinti negalima netgi tada, kai jie lizdą susisuka balkone, gamyklos patalpoje ar parduotuvės ventiliacijos angoje. Jeigu jau paukštis spėjo susukti lizdą ir peri, jo trikdyti negalima – reikia palaukti, kol paukščiai išaugins jauniklius ir paliks lizdus. Svarbu imtis prevencinių priemonių – laiku užkirsti kelią paukščiams patekti į patalpas ar sukti lizdus pastatuose.

„Žaloti paukščių negalima. Jei ardysite lizdus, statysite spąstus, dėsite nuodus, šaudysite paukščius ar kitaip juos žalosite, galite būti nubausti. Rekomenduojama ant palangių, plieno sijų, vamzdynų, oro kondicionierių, iškabų ir pan., tvirtinti spyglius, stogų, skulptūrų apsaugai naudoti specialius tinklus. Vietose, kur nepageidaujami kregždžių lizdai, galima tvirtinti specialius spyglius ar tinklelius. Apsaugant stogus nuo kirų ar varninių paukščių būriavimosi tvirtinamos specialios vielos arba iškeliami tinklai“, – pataria L. Grigaliūnas ir atkreipia dėmesį, kad dažnai būna taip, kad žmonės patys kuria palankias sąlygas paukščiams: beria lesalą, balkone laiko senus baldus, dėžes, tačiau, kai šie giesmininkai apsigyvena jų balkone, tai tampa problema.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.