Kada paukščiai tampa kenkėjais?

 (3)
Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.
© Shutterstock

„Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių. Naminių karvelių susitelkimo, perėjimo vietos – tai mikrogrybelių, histoplazmozės sukelėjų, židiniai. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs šių grybelių sporų“, – atkreipia dėmesį UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Kokią žalą daro paukščiai?

Šiuo metu vyksta intensyvi grįžtančių paukščių migracija. Jos metu labai dažnai paukščiai, tokie kaip kirai, savo poilsio vietomis pasirenka pastatų plokščius stogus. Per keletą savaičių ant pastatų susirenka didelis kiekis įvairių šiukšlių (jas paukščiai prineša iš maitinimosi vietų), plunksnų ir išmatų. Visos šios „gėrybės“ užkemša lietaus vandens nutekėjimo latakus ir aišku – užteršia visą stogą.

„Netgi daugumos žmonių mėgstami paukščiai, tokie kaip kregždės, gali sukelti tam tikrų problemų. Kregždės sugaudo labai daug skraidančių žalingų vabzdžių, tačiau šie sparnuočiai savo lizdus lipdo ant pastatų sienų ir jas teršia. Be to, kregždžių lizdai yra vieni iš labiausiai užkrėstų įvairiais parazitais: blakėmis, blusomis, kailiagraužiais, erkutėmis, kraujamusėmis, kurie sėkmingai veisiasi lizduose, vėliau gali persikelti ir į žmogaus patalpas“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Ūkininkai, nesiimdami prevencijos, rizikuoja derliumi – po patalpas skraidantys paukščiai išmatomis teršia grūdus, produkciją. Ši problema ypač opi ekologiškuose ūkiuose, kur keliami itin aukšti reikalavimai ne tik maisto kokybei, bet ir sandėliavimui. Maisto gamintojai, neužtikrinę tinkamos apsaugos nuo paukščių, rizikuoja salmoneliozės infekcija – paukščių išmatose vystosi salmonelės bakterijos.

Kaip plinta ligos?

Užsikrėsti paukščių platinamomis ligomis galima per išmatas, plunksnas ir lizdus.

„Virusai, mikrogrybeliai, bakterijos knibžda išmatose, negyvų paukščių plunksnose, lizduose. Ligų sukėlėjai gali patekti įkvėpus oro, suvalgius užkrėstą maisto produktą, atsigėrus užkrėsto vandens. Kuopiant paukščių mėšlą, šiukšles, negyvus kūnus, plunksnas, reikėtų tinkamai apsirengti: naudoti gumines pirštines, respiratorių. Rekomenduojama neleisti vaikams žaisti pievose ar aikštėse, kur lankosi balandžiai , kirai “, – perspėja ekspertas.

Kokių priemonių imtis?

Įstatymai saugo sparnuočius – jų naikinti negalima netgi tada, kai jie lizdą susisuka balkone, gamyklos patalpoje ar parduotuvės ventiliacijos angoje. Jeigu jau paukštis spėjo susukti lizdą ir peri, jo trikdyti negalima – reikia palaukti, kol paukščiai išaugins jauniklius ir paliks lizdus. Svarbu imtis prevencinių priemonių – laiku užkirsti kelią paukščiams patekti į patalpas ar sukti lizdus pastatuose.

„Žaloti paukščių negalima. Jei ardysite lizdus, statysite spąstus, dėsite nuodus, šaudysite paukščius ar kitaip juos žalosite, galite būti nubausti. Rekomenduojama ant palangių, plieno sijų, vamzdynų, oro kondicionierių, iškabų ir pan., tvirtinti spyglius, stogų, skulptūrų apsaugai naudoti specialius tinklus. Vietose, kur nepageidaujami kregždžių lizdai, galima tvirtinti specialius spyglius ar tinklelius. Apsaugant stogus nuo kirų ar varninių paukščių būriavimosi tvirtinamos specialios vielos arba iškeliami tinklai“, – pataria L. Grigaliūnas ir atkreipia dėmesį, kad dažnai būna taip, kad žmonės patys kuria palankias sąlygas paukščiams: beria lesalą, balkone laiko senus baldus, dėžes, tačiau, kai šie giesmininkai apsigyvena jų balkone, tai tampa problema.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kas buvo aktyviausi šios vasaros kenkėjai?

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ užfiksavo per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Pelėnų invazija sklype: kaip to išvengti?

Pelėnai – graužikai, kurie daugiausia gyvena pievose bei laukuose. Tačiau kartais šie gyvūnai, ieškodami tinkamų gyvenimui sąlygų, apsigyvena arčiau žmogaus (individualių namų, sodybų, daugiabučių kiemuose), o orams atvėsus, netgi persikelia į ūkinių pastatų ir namų vidų. Tad ko galima imtis, kad pelėnai neapsigyventų šalia namų esančiame sklype?

Košmaras jūsų lovoje – patalinės blakės (1)

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Maži, bet pavojingi medienos kenkėjai – kas jie? (5)

Mediena – medžiaga, kuri yra be galo mylima ir vertinama dėl savo teikiamo šiltumo bei jaukumo. Deja, ši natūrali medžiaga nepasižymi atsparumu biologiniams veiksniams. Jai itin pakenkti gali vabzdžiai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti panašūs medienos kenkėjai. Tad ką reikėtų žinoti apie šiuos kenkėjus ir kokios yra kovos priemonės su jais?

Dažniausios vejos ligos: profilaktika ir kovos būdai

Sveika, tvarkingai nupjauta veja – tikra kiemo puošmena, savo grožiu džiuginanti savininkų bei praeivių akis. Tačiau, kad žolė būtų idealiai vešli ir žalia, reikia įdėti nemažai pastangų. Vejai grėsmę kelia įvairios ligos. Tad pristatome kelias dažnai pasitaikančias vejos ligas ir būdus, kaip jų išvengti.

Tinkamas lauko apšvietimas – kaip nepasiklysti renkantis (3)

Lauko apšvietimas yra svarbi eksterjero dalis, kuri atlieka tiek estetinę, tiek praktinę funkciją – užtikrina jūsų saugumą, apšviesdamas takelius bei laiptelius. Šiandien lauko šviestuvų pasirinkimas rinkoje yra iš tiesų nemažas. Tad į ką verta atsižvelgti renkantis šviestuvus savo sklypui?

Kepsninė: kaip pasirinkti ir prižiūrėti? (1)

Mėsos bei daržovių kepimas lauke – vienas iš vasaros malonumų, be kurio būtų sunku įsivaizduoti ilgus ir nuotaikingus pasisėdėjimus gryname ore. Tad prasidėjus maisto gaminimo ant iešmų ir grotelių sezonui, siūlome geriau susipažinti su kepsninėmis, jų pasirinkimo bei priežiūros ypatumais.

Kaip sumažinti erkių atsiradimo riziką nuosavame sklype? (16)

Erkės – itin nemalonūs gyviai, kurie minta krauju. Klaidinga būtų manyti, kad jos savo aukų tyko vien tik miškuose, iš tiesų susidurti su šiomis kraugerėmis galima ir parke, ir nuosavame sklype. Tad ko imtis, kad apsaugoti savo sklypą nuo erkių?

Pavojingas vasaros elementas – įkyriosios musės

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, musės gali tapti tokių pavojingų ligų kaip salmoneliozė, dizinterija, gastroeneteritas, odos ir akių infekcijų kaltininkės.

Kada paukščiai tampa kenkėjais? (3)

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.