8 taisyklės susigundžiusiems tapti bitininkais

 (20)
Gal vasarą kaimynas pavaišino medumi, galbūt pagaliau tapote sėslesni ir pradėjote kitaip žiūrėti į aplinką, o galbūt tiesiog ieškote ramybės – apsispręsti laikyti bites gali paskatinti tiek išvardintos priežastys, tiek bet kuri kita priežastis. Tačiau ar tai tikrai jums? Ar jau domėjotės kas jūsų laukia? Pateikiame 8 taisykles, kurių praktiškai neišvengiamai reikės laikytis, norint tapti sėkmingu bitininku.
8 taisyklės susigundžiusiems tapti bitininkais
© Shutterstock nuotr.

Pasirūpinkite savimi ir aplinkiniais. Išsiaiškinkite ar prisiminkite, ar pats nesate alergiškas bičių nuodams, ar tokios alergijos neturi šeimos nariai. Patartina paklausti ir kaimynų apie jų požiūrį į medunešes bites.

Taisyklės. Verta susirasti ir perskaityti Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijos gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą bei jūsų gyvenamoje savivaldybėje galiojančias bičių laikymo taisykles. Įsitikinkite, kad gebėsite jų laikytis.

„Ganykla“. Pasivaikščiokite po jūsų būsimo bityno apylinkes bent dviejų kilometrų spinduliu ir įvertinkite bičių ganyklą. Šioje teritorijoje jos rinks nektarą, žiedadulkes, vandenį.

Daugiausiai medaus prinešama apie 2-3 km spinduliu. Tad jeigu čia auga kurie nors iš šių augalų –sedulos, blindės, gluosniai, tuopos, trešnės, klevai, ypač liepos, kaštonai, ievos, šaltekšniai ir įvairiausi pievų ir daržų augalai, dobilai ar rapsai, galite tikėtis daug medaus. Toli skraidančios bitės sumažina jūsų medaus kiekį, nes tolimoje kelionėje bitė suvartoja maisto ir sau pačiai.

Geriausia, jei gyvenate kaime ar miesto pakraštyje, kadangi aplinkui yra daugiau augmenijos. Tiesa, nuo to priklauso tik medaus kiekis, nes vienaip ar kitaip bitės ras, ką nešti.

Žinokite, kad teks investuoti. Kaip žinia bitininkas turi įsigyti tam tikrus įrankius. Jų sąrašas ilgas: korių rėmeliai, speciali dėžė koriams pernešti, dūminė, bitininko kaltas, purkštuvėlis, šakutė korių atakiavimui, vaškinės plokštelės ir panašiai. Tiesa, pirmaisiais bitininkavimo metais, kai kurie įrankiai gali būti pakeičiami paprastesniais, pavyzdžiui, vietoj bitininko kalto galite naudoti ir paprastą kaltą. Reikės ir bitininko kostiumo – net geriausi pasaulio bitininkai dirba su tinkleliu ir apsaugine apranga, nes gebėjimas tvarkyti avilius be tinklelio nerodo nei bitininko šaunumo, nei bitučių gyvenimo išmanymo. Visa tai kainuoja pinigus – startinė suma gali siekti 900 eurų, nors suradus taupesnių variantų, galite ir "palįsti" po šia suma. Vienas brangiausių pirkinių - medsukis, skirtas medui išsukti. Tai patogus įrankis, tačiau net ir naudoto jo kaina yra didelė. Laimei turint nedaug avilių, galima sėkmingai išsiversti ir be jo.

Be abejo, reikės ir avilių. Rekomenduojama turėti bent du – jei viename nutiktų kas nors nepataisomo, turėtumėte kitą. Klaidų, bent jau pirmaisiais metais tikrai pasitaikys, todėl geriau apsidrausti. Gera naujiena ta, kad internete pilna informacijos apie gamybą ir netgi avilių brėžinių, tad jei naujų avilių kainos pasirodys per didelės, galėsite juos pasigaminti ir pats.

Žinios. Jei kada nors pasinėrėte į absoliučiai naują sau sritį (tai gali būti bet kas – beisbolo rungtynių stebėjimas, elektros darbai ir projektai, astronomija, vynai ir panašiai), tikriausiai prisimenate tą jausmą, kai visko tiek daug, kad nežinote nuo ko pradėti. Ruošiantis laikyti bites šis jausmas taip pat užklups – medžiagos apie jas daugybė ir daugybę jos prireiks įsisavinti. Geriau pradėti domėtis kiek anksčiau, nei avilyje įsikurs pirmoji bičių šeima, kad ištikus problemai galėtumėte ją suvaldyti ir nereikėtų lėkti prie interneto ar knygų. Žinoma, praktika itin svarbi, tačiau be žinių negalėsite gilinti ir įgūdžių. Ateinančią žiemą galite atsidėti būtent tam. Tačiau žinių gilinimo procesas nesustoja niekada.

Draugas bitininkas. Patirtis iš knygų yra vertinga, tačiau praktinis patarimas – beveik neįkainojamas. Tad ir draugas bitininkas yra tiesiog idealus sprendimas pradedančiajam. Nereikia manyti, kad teks bendrauti tik su senyvo amžiaus žmonėmis (nors, be abejo, jie turi sukaupę daugiausiai patirties) – bites šiais laikais net ir Lietuvoje augina labai įvairaus amžiaus žmonės. Prisijunkite prie draugijų, asociacijų, forumų – taip tikrai sužinosite daugiau ir galėsite paklausti rūpimų klausimų.

Kantrybė. Žengiant pirmuosius žingsnius, dažnai geriausia remtis klasikiniais pavyzdžiais – juk tam, kad galėtum laužyti taisykles, pirmiausia privalai jas žinoti. Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti su klasikiniais Dadano aviliais. Susipažinę su jų specifika, bitininkai galės rinktis kitus sprendimus ar, kas žino, gal ateityje net atrasti naują unikalią konstrukciją. Renkantis bites nepatartina eksperimentuoti ar pirkti veislę kurios pavadinimas paslaptingas ar pasiryžti gelbėti vietos bičių veislę. Lietuvos sąlygoms geriausiai prisitaikiusi yra Karnikos ( Krajinos) bičių veislė (populiacija). Šias bites bitininkai giria dėl sugebėjimo dirbti esant ir nedideliam medunešiui ir dėl to, jog jos ypatingai ramios. Be to, neturėtų kilti problemų ir pirmą žiemą, nes jos gana sėkmingai žiemoja. Bakfasto, Itališkosios, Kaukazo pilkosios bitės labiau tiktų pažengusiems ar eksperimentuojantiems bitininkams. Antai vokiškos Bakfasto bitės ir dirba „vokiškai“ - jeigu yra didelis laukas ar sodas tai prineš daug medaus, o jeigu reikės rankioti nuo žiedelio prie tolėliau esančio žiedelio, bus bėda.

Bites patartina pirkti iš žinomų ir patyrusių bitininkų. Nebūtina važiuoti toli, nes jų yra visuose regionuose. Kadangi tokie bitininkai labai saugo savo reputaciją, būsite tikri, kad motinėlė yra jauna ir sveika, be to, tos veislės, kurios pageidavote.

Prisiminkite - tai hobis, o ne verslas. Gali būti, kad atsiras, kas paskaičiuos jūsų investicijas ir praneš jums apie prekybos centro lentynoje stovinčio medaus kainą. Taip, jūsų medus „kainuos“ brangiau, tačiau darote tai dėl savo malonumo. Kaip ir žvejai, kurie galėtų išmesti savo meškeres ir pamiršti ūkanotus rytus valtyje – artimiausiame prekybos centre juk pilna žuvies. Bet to daryti nepatariame nei jiems, nei jums. Visą jūsų „vargą“ atpirks bičių dūzgimas, bitininkaujant įgytas charakterio ramumas ir geranoriškumas. Taip pat ilgaamžiškumas - didžiuma bitininkų gyvena ilgiau nei aštuoniasdešimt metų, nes pas bites blogos nuotaikos neateisi ir dirbdamas nepaskubėsi. Ir svarbiausias atpildas - medus. Teigiama, jog šeimai vieno avilio medaus gali užtekti metams. Nereikia pamiršti, kad bitės dar ir apdulkina augalus, tad ten, kur daugiau bičių, didesnis bus ne tik jūsų, tačiau ir kaimynų derlius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.