Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę?

 (1)
Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.
© Shutterstock

Komposto krūvą būtina dengti žolėmis, durpėmis arba žemėmis. Komposto masę papildomai pagerinti galima medienos pelenais ir trąšomis.

Kontroliuokite, kad komposto krūva nevirstų piktžolių plitimo židiniu. Augalus į krūvą guldykite ne bet kaip, o žiedais į krūvos centrą, šaknimis – į krūvos kraštus. Šaknys turi kyšoti iš krūvos ir sudžiūti.

Komposto duobę (arba dėžę, konteinerį, krūvą) įsirenkite toje sklypo vietoje, kurioje ji netrukdys niekam – nei jums, nei kaimynams.

Medžių lapus, stambesnes ir sumedėjusias liekanas geriau laikykite atskiroje krūvoje, nes jų irimo procesas vyksta žymiai ilgiau. Medžių lapų puvimo procese dalyvauja mikroskopiniai grybeliai.

Kompostas subręs geriau, jeigu jį išlaikysite du metus ir kiekvieną sezoną du kartus perkasite. Procesą galima pagreitinti ir palengvinti viršutinį krūvos sluoksnį su nepakankamai perpuvusia medžiaga panaudojus naujos greta esamos krūvos kūrimui.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę?
© Shutterstock

Nemeskite į kompostą buitinių šiukšlių, cheminių, neorganinių, blogai ir pernelyg ilgai yrančių medžiagų.

Medžių lapuose yra dirvos sluoksnyje humusą galinčių sukurti elementų. Todėl lapus sukompostuoti reikia atskirai. Per du-tris metus, gerai sudrėkinus ir standžiai suplūkus, iš jų galite gauti puikų durpėms prilygstantį produktą, labai naudingą smėlingoms ir molingos dirvoms. Jis permaišomas su kalkėmis ir paprastu kompostu.

Komposto krūvą papildyti mineraliniais elementais padeda ir kai kurie augalai: meliono ir grikių lapai kaupia kalcį; dilgėlės prisotintos azotu ir geležimi; rapsų ir garstyčių lapai – fosforu; taukė kompostą papildo kaliu.

Komposto kokybė ir branda tikrinama daigumo bandymais. Pabandykite komposte sudaiginti tokiems bandymams tinkančią sėjamąją pipirinę.

1. Dalį komposto dirvos supilkite į dėžutę, truputi sudrėkinkite ir suplūkite.

2. Į jį pasėkite sėjamąją pipirinę.

3. Jeigu kompostas geras, pipirinės daigai pasirodys per tris dienas. O dar po dviejų dienų pasirodys lapeliai. Žalia jų spalva bylos, kad kompostas subrendo tinkamai.

4. Jeigu daigai sudygti vėluos – kompostas dar nesubrendo. Rudi ir geltoni lapeliai – nesubrendusio komposto požymiai.

5. Tokį nesubrendusį kompostą reikėtų gerai permaišyti ir dar mėnesį kitą pabrandinti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.

Kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje? (1)

Dažnas iš mūsų per dieną išgeria daugiau nei vieną puodelį kavos. Po tokio gardaus karšto gėrimo puodelio, kavos tirščiais paprasčiausiai atsikratome. Tačiau ar žinojote, kad šios virtuvės atliekos yra puikios trąšos kambariniams bei darže augantiems augalams?

Bulvių ligos bei kenkėjai – ką reikėtų žinoti? (7)

Nesvarbu ar turite nedidelį bulvių plotą prie nuosavo namo, ar esate didelio lauko savininkas, bulves ligos ir kolorado vabalai puola kasmet. Šiltomis ir sausomis vasaromis bulvienojus atakuoja kolorado vabalai, o vėsiomis ir drėgnomis vasaromis padidėja ligų rizika. Kviečiame plačiau susipažinti su bulvių ligomis, kenkėjais bei kovos būdais, kurie padės atsilaikyti prieš juos.

Pavojingieji Sosnovskio barščiai: kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (46)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?