Kaip pasirinkti šiltnamį?

 (2)
Prasidėjus pavasariui tie, kurie nori ir turi galimybę užsiauginti daržoves patys, jau ima galvoti apie sodininkavimą, perka ankstyvųjų žalumynų sėklas bei pradeda tvarkyti šiltnamius. Tiems, kurie šiltnamio neturi, bet galvoja apie jo statymą, pateikiame informaciją, kurią verta žinoti prieš tai darant.
© Shutterstock

Šiltnamis, jo rūšys bei dydis

Rūšys. Šiltnamiai yra rūšiuojami pagal jų formą. Galima išskirti dvi pagrindines rūšis: arkos formos šiltnamiai bei šlaitiniai šiltnamiai. Formos pasirinkimą dažnai nulemia du faktoriai: estetinis (šiltnamis užima tam tikrą vietą sklype ir yra gerai matomas, todėl jis turi derėti su aplinka ir savininkui vizualiai patikti) bei funkcinis (atsižvelgiant į tai ar bus auginami žemaūgiai ar aukštaūgiai augalai, galima rinktis žemus arkinius arba labai aukštus šlaitinius). Arkiniai šiltnamiai, dėl jų paprastos formos, yra lengvai pastatomi. Jie yra pigesni už sudėtingesnės šlaitinės konstrukcijos šiltnamius, kurių statymas užima daugiau laiko, bet galutinis rezultatas gali atrodyti labai estetiškai ir patraukliai.

Dydis. Šiltnamio dydį patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, kokios daržovės jame bus auginamos. Pavyzdžiui: jeigu planuojama auginti tik žemaūgius augalus (žemaūgius pomidorus, ridikėlius, salotas) pakanka visai neaukšto šiltnamio, kurio sienos 1,30 – 1,40 m. Planuojant auginti aukštaūgius augalus: agurkus, pomidorus, patariama rinktis aukštą variantą: 1,60 – 1,80 m. Taip pat renkantis dydį yra svarbu nuspręsti, kiek daržovių norėsite, ar jas konservuosite žiemai. Specialistai teigia, kad kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaikoma šiluma, viduje mažesni temperatūros svyravimai. Viename šiltnamyje auginant pomidorus ir agurkus, reikia žinoti, kad jiems reikalingos šiek tiek skirtingos sąlygos, todėl pomidorus sodinti reiktų arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur geriau užsilaiko drėgmė.

Kaip pasirinkti šiltnamį?
© Shutterstock

Šiltnamio medžiagos

Šiltnamio dangos medžiagos. Yra trys pagrindinės šiltnamio dangos: polietileninė, polikarbonatinė ir mažiau populiari - stiklo. Polietileninė danga - ilgą laiką buvo pati populiariausia danga, dėl kelių priežasčių: dėl ganėtinai neaukštos kainos, lengvo valymo, paprasto šiltnamio uždengimo ir perdengimo. Auginant daržoves polietilenine plėvele dengtame šiltnamyje, reikia atidžiai prižiūrėti, kad jis būtų vedinamas, nes temperatūra tokiame šiltnamyje gali pakilti aukščiau +40 laipsnių. Polikarbonatinė danga turi gerą šilumos izoliaciją, nereikalauja daug priežiūros, laužo saulės spindulius, todėl apsaugo augalus nuo perkaitimo, tačiau ja dengto šiltnamio paviršius traukia dulkes, o tai ilgainiui gali prislopinti saulės spindulius. Stiklinė šiltnamio danga yra estetiškai patraukli, bet formos atžvilgiu ji yra ribota (galima tik šlaitinė forma) ir tokia danga yra neatspari smūgiams.

Šiltnamio karkaso medžiagos. Prieš pradedant montuoti šiltnamį, labai svarbu yra tinkamai paruošti jo pamatą, kuris turi būti horizontalus ir lygus, nes kitaip ant jo bus sudėtinga montuoti šiltnamį ir jį uždengti danga. Šiltnamio stiprumą nulemia tvirtas jo karkasas. Yra keli populiarūs karkaso variantai: plieninis, milteliniais dažais padengtas, aliuminis, kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems labai ilgaamžio varianto, apsaugoto nuo korozijos, labiausiai tiks kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems pasirinkimo įvairovės ir norintiems, kad šiltnamis būtų estetiškai patrauklaus, tiks aliuminis karkasas, kuris pasižymi formų įvairove ir yra lengvas bei atsparus korozijai.

Kur statyti šiltnamį?

Šiltnamyje auginamos daržovės turi gauti kuo daugiau saulės, todėl šiltnamis turėtų būti statomas geriausiai saulės apšviestoje sodo vietoje. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi taip, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje būtų galinė šiltnamio dalis. Tam, kad temperatūra šiltnamyje per daug nesvyruotų, augalai turėtų gauti tiek rytinės, tiek pietinės saulės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.