Kaip pasirinkti šiltnamį?

 (2)
Prasidėjus pavasariui tie, kurie nori ir turi galimybę užsiauginti daržoves patys, jau ima galvoti apie sodininkavimą, perka ankstyvųjų žalumynų sėklas bei pradeda tvarkyti šiltnamius. Tiems, kurie šiltnamio neturi, bet galvoja apie jo statymą, pateikiame informaciją, kurią verta žinoti prieš tai darant.
© Shutterstock

Šiltnamis, jo rūšys bei dydis

Rūšys. Šiltnamiai yra rūšiuojami pagal jų formą. Galima išskirti dvi pagrindines rūšis: arkos formos šiltnamiai bei šlaitiniai šiltnamiai. Formos pasirinkimą dažnai nulemia du faktoriai: estetinis (šiltnamis užima tam tikrą vietą sklype ir yra gerai matomas, todėl jis turi derėti su aplinka ir savininkui vizualiai patikti) bei funkcinis (atsižvelgiant į tai ar bus auginami žemaūgiai ar aukštaūgiai augalai, galima rinktis žemus arkinius arba labai aukštus šlaitinius). Arkiniai šiltnamiai, dėl jų paprastos formos, yra lengvai pastatomi. Jie yra pigesni už sudėtingesnės šlaitinės konstrukcijos šiltnamius, kurių statymas užima daugiau laiko, bet galutinis rezultatas gali atrodyti labai estetiškai ir patraukliai.

Dydis. Šiltnamio dydį patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, kokios daržovės jame bus auginamos. Pavyzdžiui: jeigu planuojama auginti tik žemaūgius augalus (žemaūgius pomidorus, ridikėlius, salotas) pakanka visai neaukšto šiltnamio, kurio sienos 1,30 – 1,40 m. Planuojant auginti aukštaūgius augalus: agurkus, pomidorus, patariama rinktis aukštą variantą: 1,60 – 1,80 m. Taip pat renkantis dydį yra svarbu nuspręsti, kiek daržovių norėsite, ar jas konservuosite žiemai. Specialistai teigia, kad kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaikoma šiluma, viduje mažesni temperatūros svyravimai. Viename šiltnamyje auginant pomidorus ir agurkus, reikia žinoti, kad jiems reikalingos šiek tiek skirtingos sąlygos, todėl pomidorus sodinti reiktų arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur geriau užsilaiko drėgmė.

Kaip pasirinkti šiltnamį?
© Shutterstock

Šiltnamio medžiagos

Šiltnamio dangos medžiagos. Yra trys pagrindinės šiltnamio dangos: polietileninė, polikarbonatinė ir mažiau populiari - stiklo. Polietileninė danga - ilgą laiką buvo pati populiariausia danga, dėl kelių priežasčių: dėl ganėtinai neaukštos kainos, lengvo valymo, paprasto šiltnamio uždengimo ir perdengimo. Auginant daržoves polietilenine plėvele dengtame šiltnamyje, reikia atidžiai prižiūrėti, kad jis būtų vedinamas, nes temperatūra tokiame šiltnamyje gali pakilti aukščiau +40 laipsnių. Polikarbonatinė danga turi gerą šilumos izoliaciją, nereikalauja daug priežiūros, laužo saulės spindulius, todėl apsaugo augalus nuo perkaitimo, tačiau ja dengto šiltnamio paviršius traukia dulkes, o tai ilgainiui gali prislopinti saulės spindulius. Stiklinė šiltnamio danga yra estetiškai patraukli, bet formos atžvilgiu ji yra ribota (galima tik šlaitinė forma) ir tokia danga yra neatspari smūgiams.

Šiltnamio karkaso medžiagos. Prieš pradedant montuoti šiltnamį, labai svarbu yra tinkamai paruošti jo pamatą, kuris turi būti horizontalus ir lygus, nes kitaip ant jo bus sudėtinga montuoti šiltnamį ir jį uždengti danga. Šiltnamio stiprumą nulemia tvirtas jo karkasas. Yra keli populiarūs karkaso variantai: plieninis, milteliniais dažais padengtas, aliuminis, kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems labai ilgaamžio varianto, apsaugoto nuo korozijos, labiausiai tiks kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems pasirinkimo įvairovės ir norintiems, kad šiltnamis būtų estetiškai patrauklaus, tiks aliuminis karkasas, kuris pasižymi formų įvairove ir yra lengvas bei atsparus korozijai.

Kur statyti šiltnamį?

Šiltnamyje auginamos daržovės turi gauti kuo daugiau saulės, todėl šiltnamis turėtų būti statomas geriausiai saulės apšviestoje sodo vietoje. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi taip, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje būtų galinė šiltnamio dalis. Tam, kad temperatūra šiltnamyje per daug nesvyruotų, augalai turėtų gauti tiek rytinės, tiek pietinės saulės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.

Rugsėjo mėnesio darbai darže bei sode

Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?

7 komponentai, kurių negalima mesti į komposto krūvą (4)

Kompostavimas – nuostabus procesas: jis padeda sumažinti atliekų kiekį šiukšlių konteineriuose, o mūsų sodai ir daržai gauna naudingų medžiagų.

Kokias daržoves galima sodinti rudenį?

Iki rudens liko vos kelios dienos, bet tai nereiškia, kad šiais metais nieko nebegalite pasodinti savo darže. Ruduo yra tinkamas metas šalčiams atsparių augalų sodinimui. Rugsėjis ir net spalio pradžia Lietuvoje yra pakankamai šilti, kad augalai spėtų įsišaknyti. Beje, kai kurių augalų sodinimas po vasaros įšilusioje dirvoje gali būti netgi veiksmingesnis nei pavasarį, kai dirva dar yra nespėjusi įšilti. Tad ką galima sodinti rudenį?

Dirvožemio priežiūra nuėmus derlių

Atėjus rudeniui, nuėmus pagrindinį derlių ir džiaugiantis jo vaisiais, pagaliau galima atsikvėpti nuo nuolatinių darbų darže ir šiltnamyje. Kita vertus, jeigu norite džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi kitais metais, reikia dar visai neaptingti ir neužmiršti pasirūpinti dirvožemiu.

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.