Kaip pasirinkti šiltnamį?

 (1)
Prasidėjus pavasariui tie, kurie nori ir turi galimybę užsiauginti daržoves patys, jau ima galvoti apie sodininkavimą, perka ankstyvųjų žalumynų sėklas bei pradeda tvarkyti šiltnamius. Tiems, kurie šiltnamio neturi, bet galvoja apie jo statymą, pateikiame informaciją, kurią verta žinoti prieš tai darant.
© Shutterstock

Šiltnamis, jo rūšys bei dydis

Rūšys. Šiltnamiai yra rūšiuojami pagal jų formą. Galima išskirti dvi pagrindines rūšis: arkos formos šiltnamiai bei šlaitiniai šiltnamiai. Formos pasirinkimą dažnai nulemia du faktoriai: estetinis (šiltnamis užima tam tikrą vietą sklype ir yra gerai matomas, todėl jis turi derėti su aplinka ir savininkui vizualiai patikti) bei funkcinis (atsižvelgiant į tai ar bus auginami žemaūgiai ar aukštaūgiai augalai, galima rinktis žemus arkinius arba labai aukštus šlaitinius). Arkiniai šiltnamiai, dėl jų paprastos formos, yra lengvai pastatomi. Jie yra pigesni už sudėtingesnės šlaitinės konstrukcijos šiltnamius, kurių statymas užima daugiau laiko, bet galutinis rezultatas gali atrodyti labai estetiškai ir patraukliai.

Dydis. Šiltnamio dydį patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, kokios daržovės jame bus auginamos. Pavyzdžiui: jeigu planuojama auginti tik žemaūgius augalus (žemaūgius pomidorus, ridikėlius, salotas) pakanka visai neaukšto šiltnamio, kurio sienos 1,30 – 1,40 m. Planuojant auginti aukštaūgius augalus: agurkus, pomidorus, patariama rinktis aukštą variantą: 1,60 – 1,80 m. Taip pat renkantis dydį yra svarbu nuspręsti, kiek daržovių norėsite, ar jas konservuosite žiemai. Specialistai teigia, kad kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaikoma šiluma, viduje mažesni temperatūros svyravimai. Viename šiltnamyje auginant pomidorus ir agurkus, reikia žinoti, kad jiems reikalingos šiek tiek skirtingos sąlygos, todėl pomidorus sodinti reiktų arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur geriau užsilaiko drėgmė.

Kaip pasirinkti šiltnamį?
© Shutterstock

Šiltnamio medžiagos

Šiltnamio dangos medžiagos. Yra trys pagrindinės šiltnamio dangos: polietileninė, polikarbonatinė ir mažiau populiari - stiklo. Polietileninė danga - ilgą laiką buvo pati populiariausia danga, dėl kelių priežasčių: dėl ganėtinai neaukštos kainos, lengvo valymo, paprasto šiltnamio uždengimo ir perdengimo. Auginant daržoves polietilenine plėvele dengtame šiltnamyje, reikia atidžiai prižiūrėti, kad jis būtų vedinamas, nes temperatūra tokiame šiltnamyje gali pakilti aukščiau +40 laipsnių. Polikarbonatinė danga turi gerą šilumos izoliaciją, nereikalauja daug priežiūros, laužo saulės spindulius, todėl apsaugo augalus nuo perkaitimo, tačiau ja dengto šiltnamio paviršius traukia dulkes, o tai ilgainiui gali prislopinti saulės spindulius. Stiklinė šiltnamio danga yra estetiškai patraukli, bet formos atžvilgiu ji yra ribota (galima tik šlaitinė forma) ir tokia danga yra neatspari smūgiams.

Šiltnamio karkaso medžiagos. Prieš pradedant montuoti šiltnamį, labai svarbu yra tinkamai paruošti jo pamatą, kuris turi būti horizontalus ir lygus, nes kitaip ant jo bus sudėtinga montuoti šiltnamį ir jį uždengti danga. Šiltnamio stiprumą nulemia tvirtas jo karkasas. Yra keli populiarūs karkaso variantai: plieninis, milteliniais dažais padengtas, aliuminis, kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems labai ilgaamžio varianto, apsaugoto nuo korozijos, labiausiai tiks kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems pasirinkimo įvairovės ir norintiems, kad šiltnamis būtų estetiškai patrauklaus, tiks aliuminis karkasas, kuris pasižymi formų įvairove ir yra lengvas bei atsparus korozijai.

Kur statyti šiltnamį?

Šiltnamyje auginamos daržovės turi gauti kuo daugiau saulės, todėl šiltnamis turėtų būti statomas geriausiai saulės apšviestoje sodo vietoje. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi taip, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje būtų galinė šiltnamio dalis. Tam, kad temperatūra šiltnamyje per daug nesvyruotų, augalai turėtų gauti tiek rytinės, tiek pietinės saulės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Inspektai prailgina daržininkystės sezoną

Inspektai – mažieji šiltnamiai, kuriuose daržininkystės sezoną galima atidaryti jau vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Inspektuose ne tik galima užsiauginti ankstyvųjų žalumynų anksčiau nei šiltnamyje, bet ir daržovėmis džiaugtis iki pat žiemos pradžios.

Hidroponika – sodininkavimas be grunto (29)

Žmonės, kurie nori džiaugtis savo užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais ne tik šiltuoju sezonu, turi galimybę derliumi didžiuotis visus metus hidroponikos pagalba. Hidroponika - augalų auginimas, kuris nereikalauja grunto, o vietoj jo naudoja deguonimi bei maistinėmis medžiagomis praturtintą vandenį. Kviečiame plačiau susipažinti su šiuo augalų auginimo būdu, jam reikalinga įranga bei trąšomis.

Šiltnamis pavasarį: karkaso valymas ir tinkamų augalams sąlygų sukūrimas (1)

Artėjant ankstyvųjų žalumynų sėjai, atėjo pats metas pradėti rūpintis tinkamu šiltnamio paruošimu. O darbų iš tiesų yra nemažai: šiltnamio ir jo karkaso valymas, žemės mulčiavimas, vėdinimo ir drėgmės užtikrinimas.

5 dalykai, kurie privers susimąstyti apie pelenų naudojimą savame darže (8)

Medžio pelenai ir jų nauda dirvai žinoma nuo senų laikų, tačiau šiandien pigesni kalkių ir kalio produktai nukonkuravo šias natūralias trąšas. Pristatome 8 dalykus, kurie privers susimąstyti apie pelenų naudojimą savo darže arba gėlyne.

Kaip pasirinkti šiltnamį? (1)

Prasidėjus pavasariui tie, kurie nori ir turi galimybę užsiauginti daržoves patys, jau ima galvoti apie sodininkavimą, perka ankstyvųjų žalumynų sėklas bei pradeda tvarkyti šiltnamius. Tiems, kurie šiltnamio neturi, bet galvoja apie jo statymą, pateikiame informaciją, kurią verta žinoti prieš tai darant.

Pavasariniai šiltnamio paruošiamieji darbai (1)

Nuosavame šiltnamyje išaugintos daržovės džiugina savo skoniu, ryškiomis spalvomis ir natūralumu. Kad kuo anksčiau galima būtų pradėti džiaugtis sunokintais sodininkystės darbo vaisiais, šiltnamis turi būti tinkamai paruoštas pavasariniams darbams.

6 daržovės, kurias galite užsiauginti ant palangės (4)

Žiemą taip norisi šviežių žalumynų, kvapnių uogų, vaisių ir daržovių. Parduotuvėse – atvežtiniai vaisiai ir daržovės, kažin, kiek juose tikrų vitaminų... Tačiau ar žinote, kad ir agurkus, ir pomidorus, ir žalumynus vidury žiemos galite užsiauginti net neiškėlę kojos iš namų – tiesiog savo bute. Nejuokaujame – jei šiandien nueisite į parduotuvę sėklų, kovo 8 d. pirmus vaisius gali užmegzti agurkai, o ūgtelėję pomidorų, paprikų ir pupelių krūmeliai pavasariškai papuoš palanges.Pamėginsime jus įtikinti, kad namuose, ant palangės galite užsiauginti agurkų, pomidorų, paprikų, aitriųjų paprikų, pupelių, morkų...

Kur žiemoja sodo ir daržo kenkėjai ir kaip jų atsikratyti? (1)

Žiemos vidurys... Atrodytų, kad sodininkams tokiu metu nėra kuo užsiimti, galima atsipalaiduoti ir pailsėti laukiant naujojo sezono. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas! Kol sodas ir daržas ramiai miega, po sniego sluoksniu snūduriuoja ir daugybė kenkėjų, o jų „veiklos“ rezultatai bus matomi tik atėjus pavasariui.

Keramzito nauda jūsų daržui (9)

Keramzitas – granulės, gaminamos iš aukštoje temperatūroje deginto molio. Jų išorė – kietas lukštas, o vidus porėtas. Dėl gerų termoizoliacinių savybių ir atsparumo keramzitas naudojamas statybose – sienų, grindų ir stogo apšiltinimo, pamatų drenavimo sistemose, garso izoliacijai gerinti, kaip pagrindas ant grunto montuojamoms grindims ir t. t. Gerosios keramzito savybės praverčia ir žemės ūkyje.

Ar rudeniniai lapai tinkami kompostavimui? (1)

Tradiciškai pasibaigus spaliui, daugelis susiduria su problema – kur dėti kiemus nuklojusius lapus. Aplinkosaugininkai ragina nepamiršti, kad lapai yra bioskaidi medžiaga, tinkama kompostavimui, kuri kompostą praturtina organinėmis medžiagomis, mikroorganizmais.

Pelenų ir suodžių panaudojimas sode: pavasariui ruoškimės rudenį (5)

Iš krosnies iškuoptus pelenus ir suodžius galima išmesti, bet galima ir panaudoti dirvai tręšti ar kitiems naudingiems darbams. Tiek pelenai, tiek suodžiai – nesudegusio kuro dalelės – veikia ir kaip puikus insekticidas. Pelenuose yra dirvai ir augalams naudingų kalio, kalcio, fosforo ir kitų elementų.

Ruošiame šiltnamį žiemai: 3 pagrindiniai darbai (1)

Šiltnamio priežiūra vėlyvą rudenį susideda iš trijų pagrindinių užduočių – pašalinti augalų liekanas ir kitas atliekas, išvalyti ir dezinfekuoti visus kampelius, pasirūpinti dirvožemio kokybe. Rudenį iššvarintame šiltnamyje pavasarį bus galima anksčiau pradėti sėti ir sodinti kitų metų derlių, o derlius bus geresnis.

Margi rudens lapai – ne tik gražu, bet ir naudinga (1)

Kiemą apklojęs margaspalvis lapų kilimas primena amžiną galvos skausmą – ką daryti su nukritusiais medžių lapais? Nors ši organinė atlieka gerina dirvožemio struktūrą, vis dėlto, bent jau ant vejos jų palikti griežtai nerekomenduojama. Žiemą lapuose veisiasi įvairūs sodo augalų ligų sukėlėjai, be to, ant viršaus susikaupus sniego sluoksniui gali susidaryti pelėsis, kuris kenks žolei.

Trumpa instrukcija, kaip pasisodinti žieminių česnakų (7)

Pirmoje spalio pusėje dar galima spėti pasisodinti žieminių česnakų – iki šalčių lieka maždaug pusantro mėnesio. Žieminiai česnakai geriau auga, yra itin skanūs ir kvapnūs.

Agronomo gudrybės, kaip rudenį prižiūrėti šiltnamį (1)

Rudenį, kai šiltnamyje skinami paskutiniai pomidorai ir agurkai, daržininkai pamažu pradeda ruoštis žiemai. Užmarštyje palikę žemės ūkio darbus, jie skuba kaupti atsargas bei konservuoti užaugintas gėrybes – juk kito derliaus teks laukti iki kitų metų. Kaip tinkamai paruošti šiltnamį žiemai, pasakoja šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas.