Kaip pasirinkti šiltnamį?

 (2)
Prasidėjus pavasariui tie, kurie nori ir turi galimybę užsiauginti daržoves patys, jau ima galvoti apie sodininkavimą, perka ankstyvųjų žalumynų sėklas bei pradeda tvarkyti šiltnamius. Tiems, kurie šiltnamio neturi, bet galvoja apie jo statymą, pateikiame informaciją, kurią verta žinoti prieš tai darant.
© Shutterstock

Šiltnamis, jo rūšys bei dydis

Rūšys. Šiltnamiai yra rūšiuojami pagal jų formą. Galima išskirti dvi pagrindines rūšis: arkos formos šiltnamiai bei šlaitiniai šiltnamiai. Formos pasirinkimą dažnai nulemia du faktoriai: estetinis (šiltnamis užima tam tikrą vietą sklype ir yra gerai matomas, todėl jis turi derėti su aplinka ir savininkui vizualiai patikti) bei funkcinis (atsižvelgiant į tai ar bus auginami žemaūgiai ar aukštaūgiai augalai, galima rinktis žemus arkinius arba labai aukštus šlaitinius). Arkiniai šiltnamiai, dėl jų paprastos formos, yra lengvai pastatomi. Jie yra pigesni už sudėtingesnės šlaitinės konstrukcijos šiltnamius, kurių statymas užima daugiau laiko, bet galutinis rezultatas gali atrodyti labai estetiškai ir patraukliai.

Dydis. Šiltnamio dydį patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, kokios daržovės jame bus auginamos. Pavyzdžiui: jeigu planuojama auginti tik žemaūgius augalus (žemaūgius pomidorus, ridikėlius, salotas) pakanka visai neaukšto šiltnamio, kurio sienos 1,30 – 1,40 m. Planuojant auginti aukštaūgius augalus: agurkus, pomidorus, patariama rinktis aukštą variantą: 1,60 – 1,80 m. Taip pat renkantis dydį yra svarbu nuspręsti, kiek daržovių norėsite, ar jas konservuosite žiemai. Specialistai teigia, kad kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaikoma šiluma, viduje mažesni temperatūros svyravimai. Viename šiltnamyje auginant pomidorus ir agurkus, reikia žinoti, kad jiems reikalingos šiek tiek skirtingos sąlygos, todėl pomidorus sodinti reiktų arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur geriau užsilaiko drėgmė.

Kaip pasirinkti šiltnamį?
© Shutterstock

Šiltnamio medžiagos

Šiltnamio dangos medžiagos. Yra trys pagrindinės šiltnamio dangos: polietileninė, polikarbonatinė ir mažiau populiari - stiklo. Polietileninė danga - ilgą laiką buvo pati populiariausia danga, dėl kelių priežasčių: dėl ganėtinai neaukštos kainos, lengvo valymo, paprasto šiltnamio uždengimo ir perdengimo. Auginant daržoves polietilenine plėvele dengtame šiltnamyje, reikia atidžiai prižiūrėti, kad jis būtų vedinamas, nes temperatūra tokiame šiltnamyje gali pakilti aukščiau +40 laipsnių. Polikarbonatinė danga turi gerą šilumos izoliaciją, nereikalauja daug priežiūros, laužo saulės spindulius, todėl apsaugo augalus nuo perkaitimo, tačiau ja dengto šiltnamio paviršius traukia dulkes, o tai ilgainiui gali prislopinti saulės spindulius. Stiklinė šiltnamio danga yra estetiškai patraukli, bet formos atžvilgiu ji yra ribota (galima tik šlaitinė forma) ir tokia danga yra neatspari smūgiams.

Šiltnamio karkaso medžiagos. Prieš pradedant montuoti šiltnamį, labai svarbu yra tinkamai paruošti jo pamatą, kuris turi būti horizontalus ir lygus, nes kitaip ant jo bus sudėtinga montuoti šiltnamį ir jį uždengti danga. Šiltnamio stiprumą nulemia tvirtas jo karkasas. Yra keli populiarūs karkaso variantai: plieninis, milteliniais dažais padengtas, aliuminis, kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems labai ilgaamžio varianto, apsaugoto nuo korozijos, labiausiai tiks kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Ieškantiems pasirinkimo įvairovės ir norintiems, kad šiltnamis būtų estetiškai patrauklaus, tiks aliuminis karkasas, kuris pasižymi formų įvairove ir yra lengvas bei atsparus korozijai.

Kur statyti šiltnamį?

Šiltnamyje auginamos daržovės turi gauti kuo daugiau saulės, todėl šiltnamis turėtų būti statomas geriausiai saulės apšviestoje sodo vietoje. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi taip, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje būtų galinė šiltnamio dalis. Tam, kad temperatūra šiltnamyje per daug nesvyruotų, augalai turėtų gauti tiek rytinės, tiek pietinės saulės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (33)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (2)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?