Pažangiausi vėdinimo sistemų sprendimai

Kalbintas inžinierius, sertifikuotas pasyviųjų namų konsultantas Karolis Tuinyla atskleidžia griežtėjančius patalpų vėdinimo reikalavimus, naujus sprendimus ir pasaulines tendencijas.
Pažangiausi vėdinimo sistemų sprendimai
© Shutterstock nuotr.

Išmaniųjų technologijų įtaka

Vėdinimo sistema parenkama pagal kiekvienos pramonės šakos specifiką. Pavyzdžiui, dažymo pramonėje labai svarbu drėkinti orą, chemijos pramonėje – šalinti ir valyti užterštą orą. Apdirbamojoje pramonėje, siekiant užtikrinti higienos normas ir oro kokybę darbuotojams, reikalinga įranga, tiekianti gryną orą. Pramonėje vėdinimas padeda užtikrinti gamybos proceso sklandumą: pašalinti užterštą orą, atvėsinti įrenginius ir gaminius, užtikrinti tam tikras oro sąlygas sandėliuojant gaminius ir žaliavas. Vėdinimo sistemos reikalingos ir dėl gryno oro, kad žmonės galėtų produktyviai dirbti.

Pasak K. Tuinylos, anksčiau dažniausiai būdavo sukuriamas techninis vėdinimo sistemos projektas, apskaičiuojama, kiek oro reikia paduoti ir ištraukti iš gamybinės patalpos ar cecho. Pagal techninį projektą vėdinimo sistemų montuotojai įrengdavo ortakių bei vėdinimo įrangą ir palikdavo ją veikti projektiniu režimu. Vėdinimas nebuvo pernelyg automatizuotas, o visos sistemos efektyvumas labiausiai priklausydavo nuo gamyklos ūkvedžio ar kito už vidaus įrenginius atsakingo žmogaus. Inžinieriaus nuomone, tokia praktika bloga, nes sistemos efektyvumą tiesiogiai lemia konkretaus žmogaus kompetencija ir suvokimas. Pastaruoju metu į pramoninį vėdinimą jau braunasi išmaniosios technologijos.

Daugėja automatikos komponentų 

Gamyklose montuojamos vėdinimo sistemos turi vis daugiau automatikos komponentų. Anksčiau dideliam gamybiniam pastatui būdavo skiriamas vienas didelis ventiliacijos agregatas. Pavyzdžiui, mažinant centrinio ventiliacijos agregato darbo našumą, vėdinimo intensyvumas tolygiai mažėja visame dideliame pastate, o tai nėra efektyvu. Dabar vyrauja tokia tendencija, kad kiekviena pastato zona turi savo oro kokybės jutiklį (atsižvelgiant į gamybos ir veiklos pobūdį, gali būti stebimas CO2, NH3, CO santykinis drėgnis ir kiti parametrai), kuris informaciją apie oro kokybę siunčia į centrinį automatikos bloką, o iš jo signalas keliauja į motorizuotą sklendę, reguliuojančią konkrečią patalpą, ir tik tai patalpai (bet ne visam pastatui) pagal poreikį sumažinamas ar padidinamas tiekiamo arba ištraukiamo oro kiekis. Toks automatizavimas leidžia sutaupyti energijos. „Kiekvienoje gamykloje gamybos intensyvumas skiriasi. Projektuojant dažniausiai skaičiuojama, kaip 100 % patenkinti visus žmonių ar technologinių procesų poreikius. Tarkime, projektinis pastato šviežio oro poreikis yra 50 000 m3/val., o realus vidutinis oro poreikis – 35 000 m3/val. Pasitelkus automatikos ir jutiklių komponentus, gali pavykti gamybines patalpas vėdinti pagal realų poreikį, o ne pagal projektą. Tokiu atveju sutaupoma vidutiniškai 15 000 kub.m. oro. Oras yra nemokamas, tačiau už jam sušildyti būtiną energiją reikia mokėti. Taip gamykla per mėnesį gali sutaupyti apie 4 600 eurų šildymo išlaidų“, – pateikia pavyzdį K. Tuinyla.

Anot pašnekovo, vėdinimo įrenginiuose vis dažniau naudojami duomenų keitimosi protokolai („Modbus“, „Bacnet“, „Knx/EIB“ ir kiti). Tai standartizuoja rinką ir padaro ją lengviau kompiuterizuojamą, galima paprasčiau į vieną sistemą sujungti skirtingų gamintojų vėdinimo ir oro paskirstymo įrangą, valdiklius bei jutiklius.

K. Tuinyla pasakoja turintis įvairių specifinių užsakymų, pavyzdžiui, šiuo metu projektuojamos patalpos, kuriose bus laikomos laboratorinės žiurkės, triušiai ir pelės. Kitas įdomus projektas – rengiamas techninis projektas trimačiu (3D) modeliu. 

Reikalavimai griežtėja

2015 m. kovą Frankfurte prie Maino (Vokietijoje) vyko tarptautinė specializuota šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo, santechnikos įrangos paroda ISH 2015. Tai didžiausia pasaulyje paroda, pristatanti efektyvias šildymo sistemas, pastatų kondicionavimo technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius ir santechnikos įrangą. Šioje parodoje lankęsis K. Tuinyla atskleidžia pagrindines vėdinimo sistemų tendencijas: Europos Komisijos reikalavimai dėl anglies dvideginio (CO2) ir energijos taupymo pastatuose griežtėja, pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Tai tęsiasi jau ne vienus metus: griežtėja reikalavimai statiniams, todėl daugėja vėdinimo sistemų, kurias įdiegus atgaunama šiluma.

Pasak K. Tuinylos, žmogaus komfortas yra plati sąvoka. Jį lemia oro temperatūra, užterštumas, santykinis drėgnis ir pan. Daugelyje Vilniaus verslo centrų jau įdiegtos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu. Jos užtikrina žemą CO2 ir lakiųjų organinių junginių (VOC) koncentraciją, tačiau toks svarbus veiksnys kaip oro drėgnis labai mažai kur užtikrinamas. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus prestižiniame Konstitucijos prospekte, paaiškėjo, kad santykinis drėgnis žiemą siekia tik apie 15 %, nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35 %. Šią problemą iš dalies lemia perteklinis vėdinimas, kuris šaltuoju metų laiku yra ne mažesnė blogybė nei nepakankamas vėdinimas. Pastaruoju metu galima pasidžiaugti, kad tiek pastatų valdytojai, tiek nuomininkai darosi išmanesni ir vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai spręsti. Tai padeda atsirasti naujiems sprendimams rinkoje. Į vėdinimą, kaip ir į šildymą ar šaldymą, skverbiasi išmaniosios technologijos. Pavyzdžiui, naujose oro paskirstymo sistemose elektrinės pavaros gali būti suderintos išmaniuoju telefonu, duomenis siunčiant NFC duomenų perdavimo technologija.

Pašnekovas pabrėžia, kad populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų, bet pasiekiamas geresnis efektyvumas. Daugėja ir populiarių sprendimų, mažinančių įrenginių ir sistemų keliamą triukšmingumą, taip didinant pastato gyventojų komfortą.

Svarbu drėkinti patalpas

K. Tuinylos nuomone, drėkinti orą reikia aktyviomis arba pasyviomis drėkinimo sistemomis, taip pat naudoti vėdinimo įrenginius su drėgmę atkuriančiais šilumokaičiais. Drėkinimas yra gana nauja ir tik dabar Lietuvoje aktualėjanti tema. Ši tema labai svarbi, nes net 90 % pastatų oras žiemą yra per sausas. Jeigu šaltuoju metų laiku oras patalpoje yra pakankamai drėgnas, t. y. bent 35 % santykinio drėgnio, ir nėra aktyvios drėkinimo sistemos, tuomet patalpa yra labai blogai vėdinama arba nevėdinama visai.

Drėkinimas – sudėtingas dalykas, nes jame dalyvauja vanduo, o tai labai gera terpė veistis bakterijoms, ypač kai vanduo yra kambario ir šiltesnės temperatūros. Apie tai reikia žinoti, pavyzdžiui, prieš pilant vandenį į molinius indus ir kabinant juos ant radiatorių.

Paklaustas, ką patartų siekiantiesiems išvengti pelėsių, specialistas sako, kad pelėsį sukelia rasos taškas: jis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinės drėgmės bei paviršiaus temperatūros. Kai paviršius pasiekia rasos tašką, ant jo kondensuojasi vanduo, vėliau pradeda pelyti. Norint išvengti pelėsių, reikia suvaldyti minėtuosius tris veiksnius – tai geriausia atlikti pasitelkus mechaninio vėdinimo ir gerų atitvarų šilumines savybes.

K. Tuinyla naujuose pastatuose siūlo įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Sukūrus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti. Veikiant tokiai sistemai, nėra bendrų stovų, išvengiama kaimyninių patalpų kvapų ir kitų standartiniuose daugiabučiuose kylančių problemų. 

Senų namų naujos problemos

Senuose pastatuose problemų dėl vėdinimo kyla labai daug. Jas lemia tai, kad žmonės susidėjo sandarius plastikinius langus, vieni į ventiliacijos šachtas prisijungė gartraukių, ventiliatorių, kiti, neatlikę jokių projektų ir skaičiavimų, jas aklinai uždengė. Ventiliacijos šachtos dažnai būna užsikimšusios, jų skersmuo susiaurėjęs ir per jas nebepašalinamas reikiamas kiekis oro. Senuose namuose vėdinimo sistemos priežiūros darbus reikėtų pradėti nuo namo vėdinimo sistemos audito patikrinimo. Viskas priklauso nuo gyventojų biudžeto: pigiausias variantas – išvalyti šachtą, atlikti dezinfekciją, ant stogo galima montuoti pastovaus srauto ištraukimo ventiliatorius, palaikančius neigiamą slėgį ir iš kiekvieno buto ištraukiančius tam tikrą oro kiekį. Brangesnis sprendimas – įrengti decentralizuotas rekuperacines vėdinimo sistemas kiekviename bute.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kaip gyventi sandariame name?

Jau ankstesniuose savo straipsniuose nagrinėjau vėdinimo svarbą ir jo įtaką pastato energiniam efektyvumui. Ekspertizių metu vėl ir vėl susiduriu su šios srities klaidomis, todėl nusprendžiau dar kartą sugrįžti prie šios temos.

Bambukinės grindys: kokie yra jų didžiausi pliusai bei minusai?

Bambukinės grindys savo savybėmis kartais gali pasirodyti labai panašios į medžio masyvo grindis, nors iš tiesų jos yra gaminamos iš žolinio tipo augalo – bambuko. Šios grindys pasižymi daugeliu kietmedžio grindų privalumų, tačiau taip pat galima išskirti ir kelis svarbius pažeidžiamumus. Taigi ką reikėtų žinoti apie šią grindų dangą, prieš nusprendžiant ja iškloti namų grindis?

8 praktiški patarimai, kaip paruošti sienas dažymui

Sienų dažymas – greitas ir nesudėtingas būdas, kuris iš pagrindų gali atnaujinti interjerą ir sutikti jam parinktą nuotaiką. Šį apdailos darbą, turint šiek tiek praktikos ir žinių, gali atlikti kiekvienas. Pateikiame keletą praktiškų patarimų, kaip pasiruošti šiam darbui.

5 patarimai renovuojantiems namą

Tikitės ypatingų, sudėtingų nurodymų?

Kaip žinoti, kad namuose atsirado pelių?

Paspaudus žiemos šalčiui, į mūsų namus traukia pelės ir kiti graužikai. Kol oras buvo šiltesnis, jie galėjo gyventi ir lauke, tačiau atšalus sugrįžo į šiltesnes patalpas, dėl to, kad ieško maisto.

Būstas su daline apdaila: klaidos, iš kurių vertėtų pasimokyti

„Jeigu perkate būstą su daline apdaila, nusiteikite psichologiškai, kad visą darbų eigą teks kontroliuoti patiems. Pavyzdžiui, pirkti grindjuostes, kai jų reikia, suplanuoti kitų medžiagų perdavimą meistrui, kad sklandžiai vyktų darbai“, – teigia būsto apdailą savo jėgomis nusprendęs atlikti vilnietis Povilas Jurgėnas. Pasak jo, naujakuriams reikia itin įdėmiai suskaičiuoti turimas santaupas ir apdailos išlaidas. Pritrūkus lėšų, darbai gali užtrukti neribotai

Kaip vertinti sandarumą?

Sandarios atitvarinės pastato konstrukcijos sudaro galimybes išsaugoti patalpose šildymo prietaisais sušildytą orą ir sumažinti šildymo išlaidas.

Kaip per šalčius kūrenti krosnį?

Spustelėjus šalčiams, gyventojai intensyviau ima kūrenti krosnis. O tada pradeda pleškėti namai. Vien šią parą Lietuvoje degė 17 gyvenamųjų namų. „Kai šalta, krosnį kūrenu visą dieną! Net rankos prie sienelės pridėti negaliu,“ – šiluma pasidžiaugia ne vienas gyventojas. „Kol krosnyje gera trauka, tol dūmtraukio ir nevalau,“ – tai neretai tenka išgirsti ugniagesiams, lankantiems gyventojus prevencinių akcijų metu.

Vitrininiai langai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Vitrininiai langai – būsto detalė, kuri tarytum sunaikina ribą tarp patalpos vidaus bei jos išorės. Tai architektūrinis elementas, kuris vizualiai atrodo itin patraukliai. Kita vertus, tokius langus valyti pavasarį yra tikrai nelengva ir nemažai laiko reikalaujanti užduotis. Šiame tekste aptarsime svarbiausius vitrininių langų privalumus ir trūkumus.

5 tinkamiausios grindų dangos tiems, kurie namuose turi augintinių (1)

Augintiniai į namus įneša gyvasties, papildomo džiugesio ir meilės. Tačiau be visų šių privalumų, didesni augintiniai (katės bei šunys) namuose sukelia šiokį tokį chaosą ir netvarką. Jie gali savo nagais apgadinti namų baldus, sienų apdailą bei grindis. Tad augintinių savininkai, ypač šunų šeimininkai, rinkdamiesi grindis, turi gerai įvertinti dangos atsparumą. Pateikiame keletą grindų dangų variantų, kurie tiks keturkojų savininkų namams.