Kaip gyventi sandariame name?

Jau ankstesniuose savo straipsniuose nagrinėjau vėdinimo svarbą ir jo įtaką pastato energiniam efektyvumui. Ekspertizių metu vėl ir vėl susiduriu su šios srities klaidomis, todėl nusprendžiau dar kartą sugrįžti prie šios temos.
© Shutterstock

Milžiniškas resursas

Kol pastatas apšiltintas tradicinėmis nesandariomis šiltinimo medžiagomis, jo viduje sušilęs oras išorinėse atitvarose randa pakankamai daug nesandarumų, per kuriuos lengvai išeina iš pastato, išnešdamas didelius kiekius šilumos. Jo vietą užpildo šaltas lauko oras, kurį vėl reikia šildyti. Šio proceso nesandariame name mes negalime nei kontroliuoti, nei valdyti.

Per metus Lietuvoje vėjais paleidžiama būstui šildyti sukurtos šilumos už… beveik trečdalį milijardo eurų.

Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas milžiniškas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis ir vėdindami patalpas be kontrolės ir apskaitos.

Ar nesandarintus namus reikia vėdinti?

Suaugęs žmogus darbingoje būsenoje per vieną valandą iškvėpuoja 14–15 m³ oro. Reiškia, trijų asmenų šeimai per valandą reikia apie 40–45 m³ oro. Nesandarintame name per įvairius plyšius į kambarį per valandą nekontroliuojamai patenka iki 10 – 30 m³ oro. Jei kambaryje yra 3 žmonės, akivaizdu, kad tai ne tie kiekiai, kokių reikia sveikam gyventojų kvėpavimui. Patalpas vis vien būtina vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis.

Vėdinti reikia visas patalpas, kokio sandarumo jos bebūtų. O jeigu patalpa tiek nesandari, kad jos nereikia vėdinti, tai joje gyventi tikrai bus per šalta arba labai neekonomiška.

Kodėl vėdindami sutaupome?

Trečiosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos pagalba apšiltintos pastato konstrukcijos yra 5 – 9 kartus sandaresnės už šiltintas tradicinėmis medžiagomis, todėl vėdinimo reikšmė dar padidėja.
Jeigu nesandarintame name, užklijavus vėdinimo angas ir uždarius orlaides (kai kas mano, kad taip galima sutaupyti šilumos), kartais dar gali būti nepasiekta riba, kai pradeda rasoti langai ir pelyti sienos, tai sandariai apšiltinus namą ir taip papildomai „užsisandarinus“, šių bėdų išvengti tikrai nepasiseks.

Vėdinimo sąskaita sutaupyti nepavyks. Tai labai gerai iliustruoja praktiniai pavyzdžiai.

Kiekvienas žmogus per parą išgarina (kvėpavimas, prakaitavimas) apie 2 litrus vandaens. Tai akivaizdžiai matosi, papūtus orą iš burnos ant veidrodžio ar stiklo. Drėgmės kiekis kambario ore greitai didėja.

Dabar įsivaizduokime tuščią puodą, kaitinamą ant viryklės. Per kelias minutes jis įkais iki raudonumo. O jei jis bus pilnas vandens? Dabar jam įkaitinti reiks daug daugiau laiko ir energijos.

Taip ir su oro šildymu patalpose – tam, kad palaikyti pastovią temperatūrą drėgname prikvėpuotame ore, reikia kur kas daugiau energijos, negu pašildyti naujai įleistą šaltą, bet sausesnį orą. Ir vėl pasitvirtina taisyklė – „šykštus moka du kartus“.

Kaip vėdinti ekonomiškai?

Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia kuo ekonomiškiau ir tik tiek, kiek būtina.

Ekonomiškiausias vėdinimas yra naudojant šilumą taupančias ir oro srautus kontroliuojančias rekuperacines sistemas. Naujausi rekuperatoriai jau sutaupo net iki 80 procentų iš patalpų pašalinamo oro turimos šilumos. Užsandarindami namą ir įrengdami ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, mes įgauname galimybę kontroliuoti į patalpas patenkančio oro srautus bei išeinančio oro išnešamus šilumos kiekius.

Visgi, dažnai, renovuojant namą, vėdinimo sistemą įsirengti nėra galimybių. Tada patalpas vėdinti reikia natūraliu būdu.

Pirmiausiai reikia pasirūpinti, kad iš patalpų būtų nuolat šalinamas panaudotas oras, t. y. angos į vėdinimo kanalus (dažniausiai įrengtos virtuvėse, san. mazguose, koridoriuose) būtų atviros ir trauktų orą. Jei to nebus, šviežias oras į patalpas neįeis, nes patalpos tebebus užpildytos senu oru.

Tik tada, kai senas drėgnas oras bus sutraukiamas į ventiliacines angas, per išsandarintus langus (mikrovetiliacijos padėtis) į patalpas bus įtraukiamas lauko oras. Tokia oro cirkuliacija nuo langų link vėdinimo angų turi būti nuolatinė ir be kliūčių (uždarytų sandarių durų).

Lietuvoje dar yra nemažai namų, kuriuose nėra jokių vėdinimo kanalų, ir iškvėpuotas oras niekur neištraukiamas. Šiuo atveju belieka vienintelė vėdinimo galimybė – skersvėjis.

Atidarius langus ar duris priešingose namo pusėse, šiltas drėgnas oras iš karto pradeda veržtis į lauką lengviausiu keliu. Dėl to patalpose gaunasi oro išretėjimas ir kitame gale į patalpas aktyviai siurbiamas šaltas oras. Tokio aktyvaus oro judėjimo dėka visas oras patalpose gali būti pakeistas per kelias minutes. Per tiek laiko neatšąla baldai ir vidiniai patalpų paviršiai, ir ši šiluma greitai sušildo naują orą.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad natūralaus vėdinimo ekonomiškumą apsprendžia galimybė valdyti į patalpas įleidžiamo šalto oro srautą ir įleisti jo tik tiek, kiek reikia sveikam kvėpavimui.

Šaltinis: www.sandarusnamas.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kaip išsirinkti medinius padėklus įvairiems projektams?

Mediniai padėklai yra itin mėgstama mėgėjų meistrų medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiems Darau Pats projektams. Jų populiarumas yra susijęs su malonia, šiek tiek sendinta estetika ir prieinamumu. Tad į ką reikia atsižvelgti renkantis medinius padėklus?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.

Draudikai: ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės (1)

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.

Ką reikia žinoti apie privalomą statinio projekto ekspertizę?

Nuo 2018 metų neypatingojo daugiabučio namo kapitaliniam remontui privaloma statinio projekto ekspertizė. Ką reikia apie ją žinoti?

Kurių statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas gali atlikti patys statytojai?

Daugumai statytojų jau ne paslaptis, kad statant naujus, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios privaloma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pasamdytus (paskirtus) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Tačiau dažnai iškyla dilema, kuriuos statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus būtina pasamdyti, o kurių pareigas gali atlikti patys statytojai.