Kaip gyventi sandariame name?

Jau ankstesniuose savo straipsniuose nagrinėjau vėdinimo svarbą ir jo įtaką pastato energiniam efektyvumui. Ekspertizių metu vėl ir vėl susiduriu su šios srities klaidomis, todėl nusprendžiau dar kartą sugrįžti prie šios temos.
© Shutterstock

Milžiniškas resursas

Kol pastatas apšiltintas tradicinėmis nesandariomis šiltinimo medžiagomis, jo viduje sušilęs oras išorinėse atitvarose randa pakankamai daug nesandarumų, per kuriuos lengvai išeina iš pastato, išnešdamas didelius kiekius šilumos. Jo vietą užpildo šaltas lauko oras, kurį vėl reikia šildyti. Šio proceso nesandariame name mes negalime nei kontroliuoti, nei valdyti.

Per metus Lietuvoje vėjais paleidžiama būstui šildyti sukurtos šilumos už… beveik trečdalį milijardo eurų.

Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas milžiniškas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis ir vėdindami patalpas be kontrolės ir apskaitos.

Ar nesandarintus namus reikia vėdinti?

Suaugęs žmogus darbingoje būsenoje per vieną valandą iškvėpuoja 14–15 m³ oro. Reiškia, trijų asmenų šeimai per valandą reikia apie 40–45 m³ oro. Nesandarintame name per įvairius plyšius į kambarį per valandą nekontroliuojamai patenka iki 10 – 30 m³ oro. Jei kambaryje yra 3 žmonės, akivaizdu, kad tai ne tie kiekiai, kokių reikia sveikam gyventojų kvėpavimui. Patalpas vis vien būtina vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis.

Vėdinti reikia visas patalpas, kokio sandarumo jos bebūtų. O jeigu patalpa tiek nesandari, kad jos nereikia vėdinti, tai joje gyventi tikrai bus per šalta arba labai neekonomiška.

Kodėl vėdindami sutaupome?

Trečiosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos pagalba apšiltintos pastato konstrukcijos yra 5 – 9 kartus sandaresnės už šiltintas tradicinėmis medžiagomis, todėl vėdinimo reikšmė dar padidėja.
Jeigu nesandarintame name, užklijavus vėdinimo angas ir uždarius orlaides (kai kas mano, kad taip galima sutaupyti šilumos), kartais dar gali būti nepasiekta riba, kai pradeda rasoti langai ir pelyti sienos, tai sandariai apšiltinus namą ir taip papildomai „užsisandarinus“, šių bėdų išvengti tikrai nepasiseks.

Vėdinimo sąskaita sutaupyti nepavyks. Tai labai gerai iliustruoja praktiniai pavyzdžiai.

Kiekvienas žmogus per parą išgarina (kvėpavimas, prakaitavimas) apie 2 litrus vandaens. Tai akivaizdžiai matosi, papūtus orą iš burnos ant veidrodžio ar stiklo. Drėgmės kiekis kambario ore greitai didėja.

Dabar įsivaizduokime tuščią puodą, kaitinamą ant viryklės. Per kelias minutes jis įkais iki raudonumo. O jei jis bus pilnas vandens? Dabar jam įkaitinti reiks daug daugiau laiko ir energijos.

Taip ir su oro šildymu patalpose – tam, kad palaikyti pastovią temperatūrą drėgname prikvėpuotame ore, reikia kur kas daugiau energijos, negu pašildyti naujai įleistą šaltą, bet sausesnį orą. Ir vėl pasitvirtina taisyklė – „šykštus moka du kartus“.

Kaip vėdinti ekonomiškai?

Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia kuo ekonomiškiau ir tik tiek, kiek būtina.

Ekonomiškiausias vėdinimas yra naudojant šilumą taupančias ir oro srautus kontroliuojančias rekuperacines sistemas. Naujausi rekuperatoriai jau sutaupo net iki 80 procentų iš patalpų pašalinamo oro turimos šilumos. Užsandarindami namą ir įrengdami ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, mes įgauname galimybę kontroliuoti į patalpas patenkančio oro srautus bei išeinančio oro išnešamus šilumos kiekius.

Visgi, dažnai, renovuojant namą, vėdinimo sistemą įsirengti nėra galimybių. Tada patalpas vėdinti reikia natūraliu būdu.

Pirmiausiai reikia pasirūpinti, kad iš patalpų būtų nuolat šalinamas panaudotas oras, t. y. angos į vėdinimo kanalus (dažniausiai įrengtos virtuvėse, san. mazguose, koridoriuose) būtų atviros ir trauktų orą. Jei to nebus, šviežias oras į patalpas neįeis, nes patalpos tebebus užpildytos senu oru.

Tik tada, kai senas drėgnas oras bus sutraukiamas į ventiliacines angas, per išsandarintus langus (mikrovetiliacijos padėtis) į patalpas bus įtraukiamas lauko oras. Tokia oro cirkuliacija nuo langų link vėdinimo angų turi būti nuolatinė ir be kliūčių (uždarytų sandarių durų).

Lietuvoje dar yra nemažai namų, kuriuose nėra jokių vėdinimo kanalų, ir iškvėpuotas oras niekur neištraukiamas. Šiuo atveju belieka vienintelė vėdinimo galimybė – skersvėjis.

Atidarius langus ar duris priešingose namo pusėse, šiltas drėgnas oras iš karto pradeda veržtis į lauką lengviausiu keliu. Dėl to patalpose gaunasi oro išretėjimas ir kitame gale į patalpas aktyviai siurbiamas šaltas oras. Tokio aktyvaus oro judėjimo dėka visas oras patalpose gali būti pakeistas per kelias minutes. Per tiek laiko neatšąla baldai ir vidiniai patalpų paviršiai, ir ši šiluma greitai sušildo naują orą.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad natūralaus vėdinimo ekonomiškumą apsprendžia galimybė valdyti į patalpas įleidžiamo šalto oro srautą ir įleisti jo tik tiek, kiek reikia sveikam kvėpavimui.

Šaltinis: www.sandarusnamas.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kas geriau vonios kambaryje – vinilinės ar keramikinės plytelės?

Nors vinilinės bei keramikinės plytelės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai nepanašios, tačiau vonios kambario apdailos kontekste skirtumai tarp jų gerokai sumažėja. Pirmiausia taip yra todėl, nes abi šios grindų dangos pasižymi dideliu atsparumu drėgmei, kuris yra be galo svarbus šiai erdvei. Nors konkretaus atsakymo, kuri danga yra labiau tinkama voniai, nėra, šiame tekste pateiksime vilinilnių bei keramikinių plytelių palyginimą, kuris gali padėti apsispręsti.

Kaip gyventi sandariame name?

Jau ankstesniuose savo straipsniuose nagrinėjau vėdinimo svarbą ir jo įtaką pastato energiniam efektyvumui. Ekspertizių metu vėl ir vėl susiduriu su šios srities klaidomis, todėl nusprendžiau dar kartą sugrįžti prie šios temos.

Bambukinės grindys: kokie yra jų didžiausi pliusai bei minusai?

Bambukinės grindys savo savybėmis kartais gali pasirodyti labai panašios į medžio masyvo grindis, nors iš tiesų jos yra gaminamos iš žolinio tipo augalo – bambuko. Šios grindys pasižymi daugeliu kietmedžio grindų privalumų, tačiau taip pat galima išskirti ir kelis svarbius pažeidžiamumus. Taigi ką reikėtų žinoti apie šią grindų dangą, prieš nusprendžiant ja iškloti namų grindis?

8 praktiški patarimai, kaip paruošti sienas dažymui

Sienų dažymas – greitas ir nesudėtingas būdas, kuris iš pagrindų gali atnaujinti interjerą ir sutikti jam parinktą nuotaiką. Šį apdailos darbą, turint šiek tiek praktikos ir žinių, gali atlikti kiekvienas. Pateikiame keletą praktiškų patarimų, kaip pasiruošti šiam darbui.

5 patarimai renovuojantiems namą

Tikitės ypatingų, sudėtingų nurodymų?

Kaip žinoti, kad namuose atsirado pelių?

Paspaudus žiemos šalčiui, į mūsų namus traukia pelės ir kiti graužikai. Kol oras buvo šiltesnis, jie galėjo gyventi ir lauke, tačiau atšalus sugrįžo į šiltesnes patalpas, dėl to, kad ieško maisto.

Būstas su daline apdaila: klaidos, iš kurių vertėtų pasimokyti

„Jeigu perkate būstą su daline apdaila, nusiteikite psichologiškai, kad visą darbų eigą teks kontroliuoti patiems. Pavyzdžiui, pirkti grindjuostes, kai jų reikia, suplanuoti kitų medžiagų perdavimą meistrui, kad sklandžiai vyktų darbai“, – teigia būsto apdailą savo jėgomis nusprendęs atlikti vilnietis Povilas Jurgėnas. Pasak jo, naujakuriams reikia itin įdėmiai suskaičiuoti turimas santaupas ir apdailos išlaidas. Pritrūkus lėšų, darbai gali užtrukti neribotai.

Kaip vertinti sandarumą?

Sandarios atitvarinės pastato konstrukcijos sudaro galimybes išsaugoti patalpose šildymo prietaisais sušildytą orą ir sumažinti šildymo išlaidas.

Kaip per šalčius kūrenti krosnį?

Spustelėjus šalčiams, gyventojai intensyviau ima kūrenti krosnis. O tada pradeda pleškėti namai. Vien šią parą Lietuvoje degė 17 gyvenamųjų namų. „Kai šalta, krosnį kūrenu visą dieną! Net rankos prie sienelės pridėti negaliu,“ – šiluma pasidžiaugia ne vienas gyventojas. „Kol krosnyje gera trauka, tol dūmtraukio ir nevalau,“ – tai neretai tenka išgirsti ugniagesiams, lankantiems gyventojus prevencinių akcijų metu.

Vitrininiai langai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Vitrininiai langai – būsto detalė, kuri tarytum sunaikina ribą tarp patalpos vidaus bei jos išorės. Tai architektūrinis elementas, kuris vizualiai atrodo itin patraukliai. Kita vertus, tokius langus valyti pavasarį yra tikrai nelengva ir nemažai laiko reikalaujanti užduotis. Šiame tekste aptarsime svarbiausius vitrininių langų privalumus ir trūkumus.