Kad kaimynai negirdėtų, ką žiūrite: vaizdo ir garso aparatūra namuose

 (3)
Į ką atkreipti dėmesį, kad mėgavimasis kokybišku garsu ir vaizdu, pasitelkus namų garso ir vaizdo aparatūrą, netrikdytų kitų šeimos narių ar kaimynų ramybės?
Kad kaimynai negirdėtų, ką žiūrite: vaizdo ir garso aparatūra namuose
© Shutterstock nuotr.

„Jeigu žmogus nusiperka garso kolonėles arba namų kino sistemą, tai įgyja pačią geriausią progą susipažinti su kaimynais. Įsirengus gerą audiosistemą, visuomet yra tikimybė sulaukti priekaištų iš kaimynų“, – juokaudamas pokalbį pradeda bendrovės „AVPRO“ vadovas Darius Astratovas.

Kur įkurdinti namų kiną

Pasak D. Astratovo, universalaus pasiūlymo, kaip įsirengti namų kino ar garso aparatūros sistemas, nėra, dažniausiai tai lemia kliento norai bei finansinės galimybės. Vienam namų kiną gali atstoti ir didelis svetainėje pakabintas plokščiaekranis televizorius arba į sieną nukreiptas projektorius su garso kolonėlėmis, o kitam tai būtinai turi būti atskira patalpa. Dažniausiai pramogų erdve tampa svetainė, tačiau tokiu atveju reikėtų vadovautis keliomis taisyklėmis.

Prieš pradedant ieškoti aparatūros, pirmiausia reikia apsispręsti, kur ji bus statoma, ir atitinkamai paruošti kambarį. Namų kinui name arba bute gali būti pritaikyta bet kuri standartinė gyvenamoji patalpa.

Norint pasinaudoti visais kokybiškos namų kino ir garso aparatūros privalumais, apie tai patariama pagalvoti dar pradinėje remonto stadijoje, kai patalpoje vedžiojami elektros laidai. Tai daryti derėtų patikėti kvalifikuotiems specialistams, nes elektros instaliacija turi būti suderinta su garso kolonėlių išdėstymu, nuo kurio priklauso garso kokybė ir patogus gyvenamosios erdvės suplanavimas. Nors rinkoje siūloma ir belaidžių garso kolonėlių, geriausią skambesio kokybę leis išgauti tik laidinės.

Žemo dažnio garsas labai sklinda konstrukcijomis (sienomis, lubomis, grindimis), todėl planuojant galingą garso ar vaizdo sistemą reikėtų naudoti specialias akustines arba gerai garsą izoliuojančias medžiagas: gipskartonį, mineralinę vatą. Taip garso vibracijos nepersiduos į kaimynines patalpas arba bent jau bus šiek mažesnės. Dabartiniuose naujos statybos butuose vyraujančios monolitinės, betono, metalo konstrukcijos yra labai laidžios garso bangoms, dėl to prie sąramų iš minėtų medžiagų nederėtų statyti žemų dažnių kolonėlių modulių. Norint, kad patalpoje garsas sklistų gerai, reikia jį sugeriančių daiktų. Tarp garso mažinimo būdų – ir specialios akustinės kabamosios lubos, ir kiliminė grindų danga, ir „plaukiojančiųjų“ grindų montavimas, kiti sprendimai. Didelę įtaką kambario akustikai daro kilimai, sunkios storos užuolaidos (portjeros), minkštieji baldai.

Įmonės „Audiokomponentai“ direktorius Darius Vedegys akcentuoja, kad, įsirengiant garso ar vaizdo aparatūrą, labai svarbu patalpų geometrija, asimetrinis kolonėlių pastatymas prie sienų. Kartais pasitaiko kurioziškų atvejų, kai žmonės išdėlioja techniką priešingai, nei ji turėtų būti, nors daug problemų pavyksta išspręsti aparatūrai parinkus tinkamą vietą.

Žemi dažniai sklinda kiaurai

Universalaus recepto, kaip, turint galingą aparatūrą, neerzinti kaimynų, nėra. „Geriausiu atveju reikėtų nusipirkti nuosavą namą arba gyventi tarp tolerantiškų kaimynų. Žemi dažniai sklinda kiaurai sienų, iš esmės jokia izoliacija nepadeda pasiekti absoliučios garso izoliacijos“, – sako D.Vedegys.

Pasak pašnekovo, turėti gerą aparatūrą ir mėgautis kokybišku garsu daugiabutyje sudėtinga, nes pirmiau išvardytos garso izoliavimo priemonės sumažins kambario tūrį, o į kitas patalpas perduodamą garsą pritildys minimaliai. „Sakyčiau, sumažinti į kitas patalpas sklindantį garsą galima maždaug 20 proc., bet kaimynai vis tiek girdės pakankamai daug. Jei šalia auga maži vaikai, užtikrinti absoliučią tylą vargu ar įmanoma“, – skaičiuoja jis.

Televizorius ar namų kino salė?

Žinotina, kad, įsirengiant namų kino sistemą, aparatūrai ne visada reikėtų kelti tokius aukštus reikalavimus kaip įsirengiant asmeninę kino salę: pakanka išsirinkti kompaktiškas garso kolonėles ir kokybišką televizorių. „Dažniausiai daroma klaida yra ta: manoma, štai nusipirksiu televizorių ir turėsiu gerą vaizdą ir gerą garsą. Šiandieniniai televizoriai yra tiek plokšti, ploni, lenkti, kad jie fiziškai negali turėti gero garso. Todėl net norint pažiūrėti žinias ar kitą televizijos laidą, rekomenduojama prie televizoriaus prijungti bent vieną papildomą garso kolonėlę, atitinkančią akustinius reikalavimus“, – pataria D. Astratovas.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kas yra bendroji gyvenamoji erdvė ir kiek jums to garso iš tiesų reikia. Dažnai pakanka pagerinti televizoriaus garsą. Svarbu neperlenkti lazdos ir neprisistatyti per didelių ir per galingų kolonėlių. Jeigu norima to „tikrojo“ itin kokybiško garso, tam reikėtų skirti atskirą kambarį“, – pataria „AVPRO“ vadovas.

Kiek reikia kolonėlių

Kalbintų specialistų teigimu, nesudėtingas ir optimalus sprendimas, žymiai pagerinantis garso kokybę, – tai pastatyti po televizoriumi specialią kolonėlę (angl. soundbar). Šie garsiakalbiai, sukuriantys erdvinį garsą, taip pat gali atkurti garsą iš mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių.

Norintiems kokybiškesnės, profesionalesnės vaizdo ir garso aparatūros reikėtų rinktis 5.1, 7.1, 5.2, 9.2 standartų sistemas. Šie standartai atspindi kolonėlių ir žemadažnių garsiakalbių (subwoofer) skaičių: pavyzdžiui, 5.1 reiškia, kad garso sistemą sudaro penkios kolonėlės ir vienas žemo dažnio garsiakalbis, 7.1 atitinkamai – septynios kolonėlės ir vienas žemadažnis garsiakalbis ir pan. Namų kino sistemą sudaro vaizdo grotuvas, garso kolonėlės, ekranas, garso stiprintuvas. Įprastai prie sistemos jungiamos ne mažiau kaip dvi kolonėlės, standartiškai – penkios.

Planuojant tokį pirkinį, privalu atsiminti, kad tai turi būti bendra sistema – visos dalys turi tikti viena prie kitos, ypač kalbant apie pagrindinius – vaizdo ir garso – parametrus. Klaidingai manoma, kad garso atkūrimo techniką reikia rinktis tik pagal techninius komponentų duomenis: garso atkūrimo galią, atkuriamųjų dažnių diapazoną ir t. t. Tačiau patalpa – tai ne tik keturios sienos ir vieta, kurioje bus klausomasi muzikos ar žiūrimas filmas. Atskiri komponentai turi būti tinkamai suderinti ir išdėstyti, o garso atkūrimo duomenys turi būti suderinti su patalpos akustinėmis ypatybėmis ir klausymosi vietos išdėstymo ypatumais. Įvertinus visus pageidavimus ir atsižvelgus į patalpų ypatybes, rekomenduojama parengti pažintinį akustinės sistemos projektą, kurį sudaro akustinės sistemos išdėstymo ir įrengimo brėžiniai, aparatūros ir montavimo kaina.

Kad kaimynai negirdėtų, ką žiūrite: vaizdo ir garso aparatūra namuose
© Shutterstock nuotr.

Garso sklidimo kryptis

Žiūrėti į ekraną turi būti patogu, tad sėdimąsias vietas specialistai siūlo išdėstyti taip, kad jos būtų tiesiai prieš ekraną. Atitinkamai aplink sėdimąją zoną turi būti išdėstytos ir garso kolonėlės, pritaikytos prie jau sukurto interjero stiliaus. Jas rekomenduojama statyti bent per rankos ilgį nuo sėdėtojo.

Dar viena dažna klaida yra ta, kad garsu stengiamasi užpildyti visą erdvę – garsas turi būti koncentruojamas tik į sėdimąją vietą. Tai automatiškai lems silpnesnės sistemos poreikį, o garsas netrukdys aplinkiniams. Naujausių technologijų kolonėlės turi akustines kameras, koncentruojančias garsą viena kryptimi. Statiškas garso fokusavimas kuriant stereofoninio garso aplinką yra viena didžiausių bėdų, su kuriomis susiduriama, nepaisant patalpos ypatybių.

Idealiu atveju garsas turi sklisti tolygiai po visą patalpos erdvę. Taip galima sukurti išskirtinai tikroviško skambesio erdvinį kino filmo ar muzikinio kūrinio garso lauką. Priekinė centrinė kolonėlė turėtų stovėti po televizoriumi arba kabėti virš jo, rekomenduotina ties televizoriaus viduriu. Dvi priekinės šoninės kolonėlės turėtų būti lygiai nutolusios nuo priekinės centrinės kolonėlės. Jei pastaroji yra po televizoriumi, šoninės turėtų būti pakabintos aukščiau arba atvirkščiai: jei centrinė kolonėlė yra aukščiau, šoninės turi būti žemiau. Galinės kolonėlės turėtų būti kiek už klausytojo nugaros ir atsuktos į klausytojus. Žemų dažnių kolonėlę galima statyti bet kur, nes jos skleidžiamas garsas eina į visas puses vienodai. Geriausia vieta – kampas.

Ar labai svarbu kaina?

Vaizdo ir garso aparatūros pardavėjai pastebi, kad tautiečiai vis labiau linkę investuoti į kokybę. Skaičiuojama, kad puikų kainos ir kokybės santykį perkant dešimtmetį naudosimą aparatūrą galima pasiekti ir įsigyjant sistemą už 3 000 litų, ir už 20 000 litų. Asmeninio kino teatro, t. y. specialiai įrengto kambario su itin kokybiška namų kino sistema, kaina prasideda nuo 100 tūkst. litų. Pastaraisiais metais labai populiaru namų kino sistemas išplėsti ir garso įrangą montuoti į lubas, sienas, kolonėles įrengti virtuvėje ir vonios kambaryje – tai ypač madinga tarp naujus butus įsigijusių gyventojų. Tokios kolonėlės montuojamos su specialiomis akustinėmis kameromis: jos nukreipia garsą tik į tą patalpą, kurioje jis pageidaujamas.

Individualiuose namuose daugėja įsirengiančių namų kino kambarius, mini kino teatrus, kuriems taikomi dar griežtesni reikalavimai. Vietoj tradicinių televizorių renkamasi projektorius, tačiau dėl jų jautrumo šviesai, didelės erdvės poreikio ir aukštos kainos jie Lietuvoje dar nėra labai populiarūs. O norintieji ko nors labai netradicinio gali įsigyti garso kolonėles – paveikslus.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

5 tinkamiausios grindų dangos tiems, kurie namuose turi augintinių (1)

Augintiniai į namus įneša gyvasties, papildomo džiugesio ir meilės. Tačiau be visų šių privalumų, didesni augintiniai (katės bei šunys) namuose sukelia šiokį tokį chaosą ir netvarką. Jie gali savo nagais apgadinti namų baldus, sienų apdailą bei grindis. Tad augintinių savininkai, ypač šunų šeimininkai, rinkdamiesi grindis, turi gerai įvertinti dangos atsparumą. Pateikiame keletą grindų dangų variantų, kurie tiks keturkojų savininkų namams.

Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Stumdomos durys: pliusai bei minusai

Stumdomos durys interjere tradiciškai yra siejamos su azijietišku interjero dekoru. Tokios durys sukuria elegantišką ir erdvės neapsunkinantį perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Šiandien galima rinktis iš nemažos jų stiliaus ir medžiagiškumo įvairovės. Jeigu kyla klausimas, ar verta tokias erdvę tausojančias duris įsirengti savo namuose, pristatome svarbiausius stumdomų durų privalumus bei trūkumus.

Gipskartonio apdaila: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gipso kartonas – universali medžiaga, kurią galima panaudoti pertvarų įrengimui, sienų sulyginimui, luboms bei grindims. Deja, dalis žmonių dvejoja šios medžiagos ilgaamžiškumu. Abejojantiems ekspertai atsako – kokybiškos gipso kartono konstrukcijos yra ilgaamžės, o nekokybiška apdaila yra padarytų klaidų rezultatas. Pristatome dažniausias darbo su gipso kartonu klaidas.

Kodėl verta rinktis kamštinę medžiagą interjero apdailai?

Kamštinio ąžuolo žievės produkcija sparčiai įgauna populiarumą interjero kontekste. Anksčiau kamštinė medžiaga paprastai asocijuodavosi su vyno butelio kamščiu arba priminimams prisegti skirta lenta, tačiau šiandien namuose kamštmedis naudojamas kur kas plačiau. Kamštinė sienų bei grindų danga, kamštiniai baldai bei šviestuvai – visos šios interjero detalės yra vertinamos tiek dėl savo estetinių, tiek dėl praktinių savybių. Pateikiame kelias priežastis, kodėl verta išbandyti šią medžiagą savo namuose.

Atidengtų plytų siena: pliusai bei minusai

Mūrinės namo sienos – tvirtos ir ilgaamžės. Nors nedengtas plytas esame labiau įpratę matyti pastato eksterjere, šiandien, dėl charakteringos tokių sienų išvaizdos, vis dažniau susiduriame su atidengtų plytinių sienų tendencija interjere. Tie, kuriems pasisekė gyventi name, kuriame už tinko ar gipso kartono plokštės slepiasi plytinės sienos, turi galimybę jas atidengti. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, verta susipažinti su atidengtų plytų sienų pliusais ir minusais.

Pertvaros: ką rinktis – mūrinę sieną ar gipso kartono atitvarą?

Tiek mūriniai atitvairai, tiek gipso kartono atitvarai turi savų privalumų ir trukumų, todėl prieiti prie bendros išvados, kas geriau – mūrinė siena ar gipso kartono atitvaras, šiame straipsnyje nebandysime. Vietoje to, palyginsime šių atitvarų skirtumus, o sprendimą, ką rinktis, priimsite jūs patys.

Pelėsis skalbimo mašinoje: kaip su juo kovoti?

Pelėsis mėgsta tamsią, drėgną, nevėdinamą erdvę, taigi visai nekeista, kad jis gali sau atrasti vietą ir skalbimo mašinoje. Paprastai, kad skalbyklėje atsirado pelėsis, išduoda negeras kvapas bei atsiradusios tamsios spalvos dėmės ant skalbimo milteliams pilti skirtų skyrelių arba tarp durelėse esančių gumų. Tad kaip kovoti su pelėsiu skalbimo mašinoje?

Marmuriniai stalviršiai: privalumai bei trūkumai

Niekas nenuginčys, kad marmuriniai stalviršiai vizualiai yra be galo estetiški. Marmuras erdvei teikia prabangos jausmą. Jis atrodo itin subtiliai bei elegantiškai. Tačiau prieš renkantis tokį stalviršį, reikia gerai pasverti tiek jo pliusus, tiek minusus. Tad ką verta žinoti prieš įsigyjant marmurinį stalviršį?

Priežastys, kodėl namuose verta turėti oro drėkintuvą

Žiemos oras yra sausas oras. Sauso žiemos oro, šildymo bei retai atidaromų langų derinys namuose kelia diskomfortą: ima sausėti oda, dažniau sergame virusinėmis ligomis ir t.t.. Oro drėkintuvas gali padėti susidoroti su šiomis ir kitomis sauso oro sukeliamomis problemomis. Pateikiame kelias svarias priežastis, kodėl verta įsigyti oro drėkintuvą.