Nuo pasirinktos apšiltinimo medžiagos priklauso galutinis jos apdirbimas
„Kaip taisyklė, paprastai garažai būna nešildomi. Tik labai retais atvejais garažas būna šildomas. Jeigu garažas nėra šildomas, tada jį reikia bent jau apšiltinti termoizoliacinėmis medžiagomis (tiek ribojančias sienas, tiek lubas) ir taip jį izoliuoti nuo gyvenamųjų patalpų. Gerai įrengtu garažu galima laikyti tą garažą, iš kurio į namus nepatenka šaltis“, – teigia „Statybairapdailosdarbai.lt“ statybos darbų vadovas Modestas Sunklodas.
Ekspertas pabrėžia, jog norint, kad šaltis nepatektų iš garažo į gyvenamąsias patalpas, reikia kiekvieną ribojančią garažo sieną, kuri ribojasi su gyvenamųjų patalpų siena, būtinai apšiltinti. Lygiai taip pat, jeigu virš garažo yra gyvenamosios patalpos, tą garažo lubų perdangą irgi reikia apšiltinti, kad iš garažo per lubas nepatektų šaltis į viršuje esančias gyvenamąsias patalpas.
Taip pat negalima užmiršti garažo vartų. M. Sunklodas sako, kad tuo metu, kai garažo vartai būna uždaryti, pageidautina, kad per juos į garažo patalpą nepatektų šaltis. Tam, kad per juos patektų kuo mažiau šalčio, reikia rinktis kuo sandaresnius ir kokybiškesnius garažo vartus (jie būna ir paprasti, ir su papildomu apšiltinimu). Be abejo, ir pačios durys iš garažo vedančios į gyvenamąsias patalpas turi būti kokybiškos ir sandarios.
Apšildant garažą (garažo sienas ar lubų perdangą), yra naudojamos termoizoliacinės medžiagos, kurios gali būti įvairių tipų (akmens vata, putų polistirolas arba geriau pilkų putų polistirolas su grafitu, taip pat gali būti apšildyta poliuretano putomis). Kiekvienas renkasi pagal savo poreikį, nes nuo apšiltinimo medžiagos priklauso galutinis jos apdirbimas.
„Labai dažnai nutinka taip, kad žmonės papildomai neapšildo garažo sienų, kurios jungia garažą su gyvenamosiomis patalpomis, ir garažo lubų perdangos. Tuomet labai dažnai, ypač patalpos esančios virš garažo, būna vėsesnės negu kiti namo kambariai, kurie nesiriboja su garažu. Tose patalpose automatiškai visuomet reikia daugiau šildyti, kad būtų gyvenama komfortiškai. Dėl šios priežasties yra išleidžiama daugiau pinigų šildymo kaštams“, – pastebi statybos darbų vadovas.
Svarbiausia, pasirinkus tam tikrą šiltinimo medžiagą, laikytis visų normų jas įrengiant
„Naujos statybos namuose, šiuo atveju kalbame apie A, A+ klasės namus, norint turėti šildomą garažą, kurio bent viena siena su gyvenamuoju namu yra bendra bei kuris turi tiesioginį įėjimą į gyvenamas patalpas, jį tinkamai apšiltinti yra privaloma“, – sako Justinas Karpavičius, įmonės UAB „JK Service“ vadovas (Jkservice.lt).
Ekspertas pastebi, kad populiariausi, t.y. vienos arba dviejų automobilių stovėjimo vietų garažai, dažnai tampa pagrindine šilumos nuostolių vieta, kadangi jie turi didelius vartus, kurių plotas yra apie 5–5,5 kv.m / 1 automobiliui, kurių šilumos laidumas ganėtinai didelis, lyginant su tinkamai apšiltintomis lauko sienomis. Esant dideliems šilumos nuostoliams per garažo vartus, juos būtina kompensuoti, o tai atlikti nėra taip paprasta. Vienas iš J. Karpavičiaus siūlomų variantų – padidinti sienų šiltinimo sluoksnio storį.
Taip pat, kaskart pakeliant vartus, patalpa gan greitai atšąla. Dėl šios priežasties, įrenginėjant plačius vartus (~5 m pločio, dviems automobiliams), vertėtų pamąstyti apie dvejus dvigubus, tačiau siauresnius (~2,5 m pločio) vartus ir taip sumažinti momentinius šilumos nuostolius. Tai per daug neturi įtakos energetinio naudingumo įvertinimui, tačiau veiks praktikoje.
Jei šildomas garažas nereikalingas, tačiau yra bendras su gyvenamuoju namu, ekspertas jų bendras sienas rekomenduoja izoliuoti kone tokiu pačiu šiltinimo sluoksniu, kaip ir namo lauko sienas, kurių šiltinimo sluoksnis priklauso nuo statomo namo klasės.
„Garažas ar bendros sienos ir grindys dažniausiai šiltinamos polistireniniu putplasčiu, stogas – mineraline ar celiuliozine vatomis, rečiau poliuretano putomis, tačiau tai nėra vieninteliai būdai. Šiuo metu yra gana nemažai medžiagų naudojamų pastatų šiltinimui, todėl spec. reikalavimai dažniausiai nėra keliami. Tiek su viena, tiek su kita medžiaga galima pasiekti tą patį rezultatą, šiluminės varžos atžvilgiu. Svarbiausia, jog pasirinkus tam tikrą šiltinimo medžiagą, būtų laikomasi visų normų jas įrengiant“, – sako Justinas Karpavičius.
