Planuojate išvažiuoti per šventes? O juk būtent per Kalėdų laisvadienius buitinių vagysčių skaičius šokteli 2–3 kartus. Apsaugos sistema čia – neabejotinas ir visiems rekomenduojamas gėris, bet nepakenktų imtis ir papildomų priemonių, dėl kurių jūsų būstas taps tiesiog mažiau patrauklus ilgapirščiams.

Tyla – gera byla

Pasistenkite pernelyg nesigirti būsima kelione. Nepasakokite mažiau pažįstamiems žmonės, kur keliaujate ir kada. Kuo mažiau žmonių žinos, kad būstas lieka tuščias, tuo geriau. Net jeigu jie yra visiškai verti pasitikėjimo, gali nejučia prasitarti kitiems, mažiau doriems asmenims.

Pagalvokite, ar tikrai socialiniuose tinkluose verta dalytis įspūdžiais apie tai, kaip mėgaujatės savo atostogomis. Ar tikrai informaciją, kad jūs išvažiavę ir namai liko tušti, matys tik patikimi asmenys? Gal geriau viešinti kelionės įspūdžius, kai jau būsite grįžę?

O kad jau prakalbome apie atsargumą, prisiminkime automatinį elektroninio pašto atsakymą „Esu išvykęs atostogų, grįšiu už savaitės“. Kokiu nors reikalu jums parašęs nepažįstamas asmuo gaus žinią, kada jūsų nėra namie. Žinoma, nedaug kas jų išties galėtų turėti kėslų šia informacija pasinaudoti ir tikrai maža jų dalis žino jūsų adresą, bet...

Buvimo iliuzija

Paliekant namus ilgam, protinga išjungti dujas, vandenį ir elektrą, tačiau visiškai „užkonservuoti“ būsto neverta – vagys, vaikščiodami po rajoną, žvalgosi ir, matydami ilgą laiką be gyvybės ženklų stūksantį namą, gali panorėti jame apsilankyti.

Padidinkite tikimybę, kad pas jus neapsilankys nekviesti svečiai, sukurdami namuose šiokią tokią buvimo iliuziją: viename kitame kambaryje pasirūpinkite įsijungiančiais šviestuvais, grojančia muzika ar veikiančiu televizoriumi. Labai gerai šiuos „šviesos ir garso efektus“ numatyti programuojamu laikmačiu, kuris įjungtų ir išjungtų jų maitinimą nustatytu laiku – tarkim, tada, kai juos naudojate ir būdami namie.

Pasirūpinkite, kad jūsų pašto dėžutė nebūtų pilna: vagišių žvalgai dvi tris dienas nejudintą korespondenciją gali suprasti kaip kvietimą vizito. Ištuštinkite dėželę prieš išvažiuodami, jei tik yra galimybė, susitarkite su kaimynais ar giminaičiais, kad šie užsuktų paimti pašto, kol jūsų nebus

Geriau draugauti su kaimynais

Šių dienų didmiesčiuose kaimynų kartais nematome ir metų metus su jais nesusipažįstame, bet su artimiausiais palaikyti draugiškus santykius visada verta. Juos galima paprašyti prižiūrėti namus ar bent jau atkreipti dėmesį į aplink besitrinančius įtartinus tipus, pranešti apie potencialų pavojų policijai arba jums, jei paliksite savo telefono numerį.

Kartais vagių žvalgai pažymi būstą – priberia prie durų žemių ar įkiša į tarpdurį reklaminį lankstinuką. Jei visą dieną žymė išlieka nepajudinta, vagys daro išvadą, kad namie nieko nėra. O atidus kaimynas, eidamas pro šalį, šiuos ženklus gali pastebėti ir laiku pašalinti. Jei pasitikite, galima kaimynams palikti net atsarginius raktus, tuomet ramiau atostogausite. Nelaimei, vis dėlto atsitikus, jūsų patikėtinis galės patekti į būstą suveikus signalizacijai, atstovaus jums bendraudamas su policija.

Sudaryti kuo daugiau kliūčių

Statistika rodo, kad daugiausia įsilaužimų įvykdoma labai greitai – įsigaunama, čiumpama, kas po ranka, ir nešdinamasi. Todėl kiekviena ilgapirščio sugaišta minutė padidina tikimybę, kad jis bus pagautas. Sudarykite jam kuo daugiau kliūčių.

Jei gyvenate nuosavame name, pasodinkite po langais dygių krūmų ar kitokių želdinių, kurie apsunkintų kelią prie lango – ne tik įsilaužti, bet ir tik pažvegti į vidų. Pagalvokite apie grotas ant langų, investuokite į didesnio saugumo langų ir durų furnitūrą. Jei gyvenate daugiabutyje – pravers kartu su kaimynais įsirengti kodinę laiptinės spyną ar telefonspynę.

Įsistatykite dvejas duris: pirmąsias palyginti paprastas, bet prijungtas prie signalizacijos. Jas išlaužus, apsaugos pultas iškart gaus signalą ir ekipažas išskubės į įvykio vietą. O antrosios durys jau turėtų būti rimtos, šarvinės, sunkiai įveikiamos. Jų užduotis būtų sulaikyti vagį tol, kol atvyks apsauga. Kelios, bet tikrai geros, saugios spynos – kur kas geriau nei daug, bet nebrangių.

Nedrąsiai ilgapirščiai laužiasi ir į tas duris, už kurių girdėti didelio, pikto šuns lojimas. Jei vis dėlto įsigauti pavyks, esama tikimybės, kad piktadariai, galynėdamiesi su juo, taip pat gaiš laiką. Neturite šuns? Gal yra prasmės jį įsigyti arba... paleisti jo lojimo įrašą! Ir, žinoma, išvykdami gerai uždarykite duris, langus ir balkonus.

O jei vis dėlto įsibrovė?

Nuostolių sumažinsite, vertybių nepalikdami ten, kur ilgapirščiai jų bus linkę ieškoti. Jei tik turės laiko, vagys būtinai patikrins baldų lentynas, komodų stalčius, sofų pagalves, iškratys knygas, atplėš grindjuostes ir net įkiš nosį į... tualeto bakelį! Jei namie turite seifą, bet jis nesveria tonos ar neįmūrytas į sieną, gali jį tiesiog išsinešti ir tada jau atidaryti saugioj vietoj. Auksą, brangiuosius akmenis ir vertybinius popierius protingiausia išvykstant palikti banko nuomojamame seife. Jei šito nedarote, bent jau išslapstykite juos nedideliais kiekiais skirtingose vietose ir tikėkitės, kad ne viską plėšikai suras.

Protinga sudaryti vertybinių popierių ir brangių daiktų sąrašą, susirašyti serijas ir numerius. Jei daiktas neturi numerio, galima jį savarankiškai pažymėti. Sąrašai, numeriai ir individualios žymos neapsaugos nuo vagystės, bet gali pagelbėti sulaikant ilgapirščius ir susigrąžinant prarastus daiktus, jeigu jie pateks į policijos akiratį.