Jaunos šeimos sodyba: baltos grindys ir obelų sodas

Prieš septynerius metus Ignalinos rajoneZablatiškėse jauna šeima įsigijo seną sodybą. Jos vienintele šeimininke ilgą laiką buvo senyva moteris, nebuvo jokių šiuolaikinių patogumų. Tačiau sugundė atoki vietovė ir naujojo savininko sentimentai – netoliese prabėgo vaikystės vasaros.

36 arų sodyba įsikūrusi atokioje vietovėje – sename 9 namų kaime. Būsimus jos savininkus sužavėjo tyla, ramybė ir gražūs pušynai aplink. Sodybos ansamblį sudarė gyvenamasis pastatas, kluonas, tvartas su malkine ir senų obelų sodas.

Įsigiję sodybą pirmiausia iškasė artezinį vandens šulinį ir įvedė vandentiekį į namą. Čia buvo įvesta vietinė kanalizacija, pakeisti visi elektros laidai, įrengtas vandens šildytuvas. Naujieji šeimininkai norėjo namą sutvarkyti ir pritaikyti šiuolaikiniams patogumams, bet kuo mažiau sugadinti autentišką vaizdą. Tad pastato išorė nebuvo stipriai keista.

Sodyba
Sodyba
Asmeninio archyvo nuotr.

Kas kita – namo vidus. Čia pasidarbuota kur kas daugiau: buvo atidengti ir kruopščiai nuvalyti autentiški rąstai, kurie buvo užkalti kartono plokštėmis, restauruoti namo langai ir verandos langeliai. Daugiausiai permainų gyvenamajame name teko atlikti virtuvės zonoje. Čia buvo išardytos pertvaros, suteikiant patalpai daugiau erdvės. Taip pat buvo pakeistos susidėvėjusios grindys ir lubos. Viename iš kambarių įrengta bendra vonios ir tualeto patalpa, grindys pakeistos plytelėmis ir įrengtas jų šildymas. Kamara palikta tokia kokia buvo – be langų ir šalta. Jos paskirtis ir toliau ta pati – laikyti daržoves ir maisto produktus. Stovėti paliko ir senovinę duonkepę krosnį.

Nusipirkus sodybą, jauna šeima čia rado ir daugiau malonių staigmenų: pilną kamarą bulvių, senas kraičio skrynias, šventųjų paveikslus, gilių rožinį ant sienos, kluone stovintį, ne vieną dešimtmetį nenaudotą, arklio traukiamą vežimą, girnas. Likusių daiktų ne tik neišmetė, bet ir panaudojo kuriant jaukios ir patogios sodybos interjerą.

Sodyba
Sodyba
Asmeninio archyvo nuotr.

Sodyba sena, todėl stengtasi surasti autentiškų baldų. Tam, kad būtų išsaugota romantiška jos nuotaika. Stalą ir kėdes įsigijo iš vietinių gyventojų ir atnaujino – pašalino dažus, taip suteikiant jiems natūralumą. Spintas pirko antikvariatuose, viena skrynia paveldėta jaunosios sodybos savininkės, o kitos – paliktos buvusios šeimininkės senolės ir menančios seną šeimos istoriją.

Tačiau sodyboje dera ir keli šiuolaikiniai elementai: baltai dažytos lubos ir grindys. Tai buvo itin vykęs sprendimas – namo viduje gerokai šviesiau. Net ir niūriomis dienomis. Taip pat pagrindiniame kambaryje stovi medinės budistinės statulėlės ir trolis iš Norvegijos. Sienas puošia daugybė paveikslų: nuo senovinių šventųjų atvaizdų iki modernios tapybos darbų. Pipirų interjerui suteikia ir šiuolaikiniai šviestuvai. Šeimininkų teigimu, senose sodybose autentiką reiktų saugoti kiek tik įmanoma, tačiau ją derinti su šiuolaikiniais akcentais ir patogumais. Taip sodyba netaps panaši į muziejų.

Sodyba
Sodyba
Asmeninio archyvo nuotr.

Sodybos savininkai atsisakė gėlynų. Dabar sodyboje liko tik senasis obelų sodas, vaiskrūmiai ir puošnūs, žydintys krūmai. Palikta tai, kas reikalauja nedidelės priežiūros – sodyba, pirmiausia, skirta poilsiui. Pasak jos šeimininkų, neverta pirkti sodybos, jei joje neketinama būti ir įsikurti. Taip pat reiktų susitaikyti, kad net ir susitvarkius patogiai buitį, darbo sodyboje vis tiek netruks. Tačiau, svarbiausia, čia turi būti gera visai šeimai.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

_loadQuiz(13362);

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis