Nuosavas vidinis kiemelis su poilsio zona, dekoratyviomis pušaitėmis, žydinčiomis margaspalvėmis gėlėmis, galimybe išsikepti lauko kepsnių... ant daugiabučio stogo įrengtoje terasoje po atviru dangumi. Architektė Dovilė Martinaitytė pasirūpino, kad ši vieta būtų ne tik estetiška bei stilinga, bet ir sukurtų jaukų privatumo pojūtį.
Sostinės daugiabučių rajone pastatyto namo viršutiniame aukšte esantis butas suprojektuotas su didžiule (apie 56 m² ploto) atvira terasa, kurioje šeimininkai nutarė įrengti jaukią vasaros poilsio zoną. Norėdama paslėpti atvirą, ant stogo įrengtą terasą nuo gretimų namų gyventojų žvilgsnių ir sukurti uždaresnę, privačią poilsio vietą, Dovilė palei visą terasos perimetrą suprojektavo ažūrinę 2,20 m. aukščio tvorelę.
Ant stogo įrengta terasa primena jaukų vidinį kiemelį su visais jam būdingais elementais – augalų kompozicijomis, valgomojo ir poilsio zonomis, lauko kepsnine. Visą terasos plotą į dvi beveik lygias dalis dalija grindų danga: viena pusė išklota rudomis medinėmis lentomis – čia suformuota valgomojo zona. Trinkelėmis dekoruotoje terasos dalyje sukurta laisvesnio stiliaus augalų kompozicijomis dekoruota poilsio vieta.
Prie įėjimo į terasą durų sumontuotas originalus sieninis šviestuvas su vertikalia baltų burbulų eile. Jis vakarais gana ryškiai, bet jaukiai apšviečia patalpą.
Medinėmis lentomis išklotoje terasos dalyje, kurioje įkomponuotas stalas, architektė suprojektavo santūresnio, formalesnio stiliaus aplinką. Ją pabrėžia palei šoninę sienelę pastatyti trys aukšti dirbtinai pasendinti metaliniai vazonai su taisyklingai apkarpytais buksmedžių kūgiais.
Palei vieną sienelę įkomponuotas medinis gultas suformuoja jaukią poilsio zoną, ją supa spalvingos augalų kompozicijos. Aplinką paįvairina ne tik gėlių žiedai, įvairių formų bei faktūrų augalų lapai, bet ir sugrupuoti skirtingų atspalvių, dydžių ir formų vazonai. Juose įsodintos kelių veislių žemaūgės pušys. Medinės natūralios spalvos apdailos detalės, vyraujančios spygliuočių augalų kompozicijos, iš pajūryje pririnktų akmenukų šeimininkų sumūrytas dekoratyvus apskritimas grindyse sukelia romantiškų užuominų apie pajūrio kraštovaizdį ir terasoje sukuria ypatingą jaukumo pojūtį.
Solidumo ir jaukumo darna sodyboje
Jaukus ir ramus poilsis vaizdingame Lietuvos kampelyje prie ežero ir solidi, komfortiška aplinka... Architektė Jovita Pipiraitė, projektuodama užmiesčio sodybos interjerą, šiuos dalykus sėkmingai susiejo į bendrą visumą, išsaugodama kaimiškos atmosferos pojūtį ir pabrėždama vilniečių šeimininkų gyvenseną.
Naujas vieno aukšto su mansarda namukas pastatytas ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į pakalnėje tyvuliuojantį ežerą. Maždaug 200 m² ploto namo fasadas dekoruotas medinėmis, pilkšvo atspalvio lentomis. Prie aplinkos dera ir jo architektūra – dvišlaitis rudo kolorito stogas. Solidumo ir išskirtinumo statiniui suteikia elegantiški metaliniai įstiklinto balkono turėklai, į mažus kvadratėlius suskirstyti langai ir įspūdingos horizontalių lentelių raudonmedžio langinės.
Kadangi sodybos sklypas ribojasi su didžiuliu ežeru, namas pastatytas taip, kad iš pagrindinių kambarių būtų galima grožėtis jo panorama: mansardoje įrengtas didelis įstiklintas balkonas, nukreiptas į ežero pusę, po juo suformuota erdvi terasa. Iš jaukios, patogiais mediniais baldais apstatytos terasos pro dvivėres, raudonmedžio langinėmis papuoštas duris galima patekti į pagrindinį namo kambarį.
Projektuodama sodybos interjerą, architektė Jovita Pipiraitė stengėsi atsižvelgti į šio namo paskirtį. Kadangi tai pailsėti skirta vieta, norėta sukurti atviresnę, į mažas patalpas nesuskaidytą erdvę. Centrine būsto ašimi tapo svetainėje įkomponuotas klasikinio dizaino žalvariu dekoruotas židinys ir siena, per kurią eina dūmtraukis. Visos pirmojo aukšto funkcinės zonos sukasi aplink jį ir yra tarpusavyje sujungtos.
Stilistinius ir spalvinius sprendimus taip pat lėmė namo paskirtis ir šeimininkų gyvenimo būdas. Architektė stengėsi suformuoti tokį interjerą, kuris derėtų prie aplinkos ir atitiktų brandaus amžiaus šeimininkų skonį, todėl tarpusavyje derino klasikinio, kantri ir modernaus stiliaus elementus. Sienoms dekoruoti buvo pasirinkti gilūs, šaltoki, solidumo suteikiantys tonai – pilka, mėlyna, vandens spalva. Šį įspūdį sustiprina ir senoviniai bei antikvariniai baldai.
Kadangi užmiesčio sodyba – dažna šeimininkų šeimos ir draugų susibūrimo vieta, architektė itin daug dėmesio skyrė virtuvės funkcionalumui. Šiai zonai buvo paskirta gan erdvi patalpa, į ją galima patekti tiesiai iš prieškambario. Be to, virtuvė yra netoli nuo lauke suformuotos terasos, kurioje vasarą šeima dažnai pietauja ar vakarieniauja.
Prieškambario sienoms dekoruoti architektė išrinkto tokios pat spalvos dažus kaip ir virtuvėje – tai padėjo išsaugoti interjero vientisumo jausmą. Be to, žalsvai melsvas vandens atspalvio koloritas tapo puikiu fonu architektūrinėms šios erdvės detalėms – į viršų besisukantiems medinės konstrukcijos laiptams su originaliomis, ornamentais dekoruotomis pakopomis. Originali laiptų pakopų puošyba padėjo pabrėžti subtilų kantri stiliaus, sumišusio su klasikiniu solidumu ir elegancija, pojūtį.
Miegamajame ir kitose antrojo aukšto patalpose vyrauja šviesesnių atspalvių koloritas – sienos čia nudažytos pasteliniais kreminiais dažais, o viena jų akcentuota tapetais su žaliais floristiniais motyvais. Prie jų dera ir elegantiška lova su metaliniu ornamentuotu rėmu. Stilistinę miegamojo kompoziciją subtiliai užbaigia minkštosios tekstilės elementai: balta lovatiesė, papuošta jaukiomis pagalvėlėmis.
Norėdami išnaudoti visus užmiesčio sodybos privalumus, šeimininkai ne tik sutvarkė paežerę, besiribojančią su sklypu, bet ir įrengė tiltelį, ant kurio šiltomis vasaros dienomis smagu leisti laisvalaikį, poilsiauti. Netoliese pastatyta nedidelė pirtelė, į kurią nuo namo leidžiasi medinis takelis, iš abiejų pusių apsodintas klevais – jie po kelerių metų savo šakomis sukurs jaukų šešėlį.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
