Sodybą nupirkome prieš pusantrų metų. Ji buvo apleista – tiek vidus, tiek ir visa sodybos aplinka. Iš pirmo žvilgsnio sodyba atrodė padoriai, bet kuomet išsikraustė buvusi šeimininkė, pradėjo rastis įvairiausios problemos. Kai kur buvo išpuvę medinės namo sienos, grindyse žiurkių išgraužtos didelės skylės, viename kambaryje supuvę ir įsmukę grindys, vienas lubų balkis nupuvęs, stogas kai kur kiauras. Stubos ir virtuvės pečiai buvo avarinės būklės.
Name išpuvusias sienas sutvarkėme, apšiltinome, apkalėme viengubo pjovimo lentomis, grindis ir lubas perdažėme, koklinį pečių nugriovėme, nes buvo avarinės būklės. Virtuvę visiškai perdarėme. Mažajame kambarėlyje pakeistėme grindis, perdažėme lubas, nuo sienų nulupome tapetus. Seklyčioje suremontavome grindis, perdažėme lubas ir sienas.
Koklinio pečiaus beveik neišsaugojome, išskyrus pajungimą į kaminą (kiaulę). Priemenėje nuluptos nuo sienų lentos, nušveisti rąstai, lubos taip pat perkaltos, durys šiek tiek pašveistos ir nudažytos, visos durys išliko autentiškos. Durų, sienų, lubų dažų spalvos parinktos tokios, kokios buvo. Elektrą vedėme iš naujo, nes seni kabeliai buvo avarinės būklės.
Nors svirnas stovėjo medžių pavėsyje ir drėgmėje, tačiau dėl to, kad yra pavėsyje, išliko geros būklės. Ant svirno yra užrašyti 1883 metai – tuomet jis buvo pastatytas. Medžių pavėsyje augo vien tik garšvos ir voliojosi pernykščiai obuoliai. Svirno stogą sutvarkėme, nes kai kur buvo sutrūkusios čerpės, kelių kreiginių nebuvo. Šiuo metu prieš svirną išpjauti keli seni medžiai, pasėta žolytė, kieme žolę šeimininkė nupjaudavo pora kartų per metus.
Kluonas yra kritinės būklės, tariamės su specialistais, kaip jį išsaugoti. Tvartas dar laukia savo eilės. Šioželka buvo labai nedidelė ir negili, kurią padidinome ir išgilinome, kad galima būtų ne tik žuvų auginti, bet ir pasimaudyti.
Visos informacijos apie sodybos remontą ieškojau internete, analizavau, kaip atrodė senosios sodybos ir kaip nesugadinus vaizdo, išlaikant autentiškumą.
Kluone buvo gausybė senovinių padargų, kurių šeimininkė nepaliko nei vieno, visi buvo atiduoti muziejui. Šiuo metu įvairiausių padargų gavome iš draugų, kelis radome po svirnu, palėpėje, jais ketiname dekoruoti sodybą.
Dauguma darbų buvo atlikti savo jėgomis, bet kai kurie darbai be gerų draugų ir giminaičių būtų neįmanomi. Tikiuosi, kad pavyko suremontuoti sodybą tinkamai.
Dėkojame skaitytojui už istoriją! O kokia buvo Jūsų patirtis?
Rašykite: info@manonamai.lt
