Kaip apsaugoti sodą nuo ligų ir kenkėjų?

Kartais, rodos, padarėme viską, kad sodo derlius džiugintų, tačiau niekaip nesulaukėme norimų rezultatų. Tai reiškia, kad būtent Jūsų sodą užpuolė kenkėjai ir ligos. Kas tai gali būti ir kaip nuo to vaduotis pataria Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja dr. Alma Valiuškaitė.

Kenkėjų daugėja

Kai soduose jau išsprogę uogakrūmių bei vaismedžių pumpurai, bunda ir įvairūs kenkėjai bei ligos, todėl labai svarbu augalus apsaugoti nuo žaladarių jau pavasarį. Užsitęsęs ilgas drėgnas ir pakankamai šiltas rudens-žiemos periodas, pirmiausia sudarė sąlygas vaismedžių žievės ligoms plisti bei buvo itin palankus kenkėjams žiemoti, todėl pavasarį reikėtų skirti ypatingą dėmesį šių ligų profilaktikai ir gydymui bei kenkėjų stebėsenai.

Žalingiausi obelų kenkėjai yra obelinis žiedgraužis, sodinės erkės, obuolinis vaisėdis, amarai, lapsukiai, pjūkleliai ir kiti. Kriaušių – kriaušinė erkutė, amarai, kriaušinis gumbauodis, kriaušinė blakutė ir kiti. Slyvų – amarai, slyvinis vaisėdis, juodasis ir geltonasis slyviniai pjūkleliai ir kiti. Su visais jais kovoti būtina naudojant insekticidus.

Saugant vaismedžius nuo žievės ligų, svarbu apsaugoti jų kamienus nuo sutrūkinėjimo, išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Žaizdų aptepimui populiariausia priemonė yra vandens emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiedinys, sodo tepalas, specializuotos sodo ir daržo parduotuvėse galima rasti ir specifinių priemonių. Iki pumpurų brinkimo obelų apsaugai nuo žievės, kamienų ligų bei bakterinės degligės profilaktikai rekomenduojami naudoti vario grupės preparatus didesnėmis normomis. Fungicidas Champion 50 WP naudojamas ankstyvajam sodų purškimui iki vegetacijos pradžios prieš pumpurų brinkimą, nuo obelų rauplių, taip pat tinka profilaktiniam purškimui nuo žievės ligų. Tirpalo paruošimui naudojama 50 g preparato į 10 l vandens (0,5 % tirpalu). Didžiausias apdorojimų skaičius – 1.

Fotolia nuotr.

Reikėtų pasisaugoti ir nuolatinių sodo svečių bei bene populiariausių priešų šliužų ir kurklių. Su jais A. Valiuškaitė pataria kovoti naudojant Lietuvoje registruotą ir mėgėjams leidžiamą naudoti moliuskocidą Ferramol, kuris naudojamas šliužams naikinti uogynuose, lauko ir uždaro grunto daržovėse, dekoratyviniuose augaluose, išberiant 2,5–5g / 1 kv.m. Kovai su kurkliais reikėtų naudoti priemones, kuriomis prekiauja specializuotos sodo ir daržo parduotuvės.

„Vasaros viduryje pabaigoje labiausiai aktualūs daržo augalų žaladariai, kurie plinta priklausomai nuo auginamų augalų. Kai žinai, ką augini, visada galima nuspėti su kokiomis problemomis susidursi“, pasakojo specialistė ir pateikė schemą, kurią reiktų naudoti kovai su sodo kenkėjais.

Neprofesionaliam naudojimui skirti apsaugos produktai nuo sodo augalų kenkėjų ir ligų:

Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, specialistė pridūrė, kad individualiuose soduose purkšti leidžiama tik tais augalų apsaugos produktais, kurie yra įrašyti į neprofesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąrašą.

Pagal gerą augalų apsaugos praktiką karštu metu sodai purškiami ryte arba vakare, kai oro temperatūra ne didesnė kaip 20–25ºC šilumos. Jeigu purškiama anksti pavasarį arba vegetacijos pabaigoje, vidutinė paros oro temperatūra purškimo metu turi būti ne žemesnė kaip + 4ºC arba +10ºC. Purškiant, vėjas turi būti ne didesnis kaip 2 m/s greičio. Nupurškus insekticidais ir sisteminiais fungicidais iki lietaus turėtų praeiti ne mažiau kaip 2 val., o kontaktiniais fungicidais – 4–6 val.

Visada turi būti išpurkštas rekomenduojamas nurodytas pesticido kiekis, o purkšti reikia tiek, kad kuo tolygiau visi vaismedžiai būtų padengti purškiamu skysčiu, bet ne per gausiai, kad nesusidarytų varvantys skysčio lašai.

Fotolia nuotr.

Kovai tinka ir natūralios priemonės

Natūralūs preparatai naudojami kas 5–7 dienas, lipnumui pagerinti reikėtų pridėti 30–40 g muilo. Pagamintus nuovirus ar ištraukas reikia sunaudoti tą pačią dieną; purkšti ryte arba vakare, būtinai apipurkšti ir apatinę lapo pusę.

Augalų apsaugai nuo ligų galima naudoti šiuos užpilus:
• Asiūklių nuoviras – 100 g šviežios arba 15 g džiovintos žolės užpilama 1 litru vandens. Pirmiausia žolė mirkoma, paskui ištrauka užvirinama ir ataušinama (tinka nuo lapų dėmėtligės).
• Svogūnų nuoviras – 15 g šviežių susmulkintų svogūnų galvučių užpilama 1 litru vandens. Šiek tiek pamirkius, užpilas užvirinamas ir ataušinamas. Naudojamas šviežias (nuo lapų dėmėtligės).
• Česnakų ištrauka – 10 g susmulkintų česnakų užpilama 1 litru vandens, laikoma 12–24 val. (nuo lapų dėmėtligės).
• Krienų ištrauka – 30 g šviežių susmulkintų krienų lapų ir šaknų užpilama 1 litru vandens. Laikoma 12 val. (nuo moniliozės, rudojo vaisių puvinio).
• Dirvinių pienių ištrauka – 1 kg antžeminės augalo dalies užpilama 3 litrais vandens. Mirkoma 7–8 val. (nuo tikrosios miltligės).
Apsaugai nuo kenkėjų:
• Pelynai (kartieji kiečiai) – 5 l žolės (arba 700–800 g sausos žolės) užpilama 10 l verdančio vandens. Mirkoma 24 val. Purškiama praskiedus santykiu 1:2. (nuo erkių, amarų, vaisėdžių, drugių vikšrų).
• Dilgėlės – 5 l žolės užpilama 10 l vandens. Mirkoma 12–24 val. (nuo amarų ir kai kurių kitų kenkėjų).

GRYNAS.lt nuotr.

• Tabakas (tikrasis ir machorka) – 400–500 g sausų tabako lapų ar stiebų užpilama 10 l vandens. Mirkoma 1–2 paras ir virinama 2 val. Prieš purškiant perkošiama ir atskiedžiama vandeniu 1:1 (nuo amarų, tripsų, drugių vikšrų ir kai kurių kitų kenkėjų).
• Pomidorai – 4 kg augalų užpilama 10 l vandens. Virinama 0,5 val. Purškiama atvėsintu nuoviru (nuo amarų, erkių, blakučių, drugių vikšrų).
Bulvės – 1,2 kg ar 0,6–0,8 kg sausų bulvienojų užpilama 10 l šilto vandens, mirkoma 3–4 val. (nuo amarų, erkių, blakučių, drugių vikšrų).
• Kiaulpienės – 0,2–0,3 kg kiaulpienių užpilama 10 l šiltu vandeniu, mirkoma 2–3 val. (nuo amarų, tripsų, blakučių, erkių).
• Kartusis rūgtis – 1 kg žolės užpilama 10 l vandens, virinama 0,5 val. (nuo įvairių kenkėjų).
• Juodoji drignė – 1 kg žolės užpilama 10 l vandens, virinama 2–3 val. (nuo amarų, blakučių, erkių, drugių vikšrų, pjūklelių lervų).
• Paprastoji durnaropė – 1 kg žolės užpilama 10 l vandens, virinama 2–3 val. (nuo amarų, blakučių, erkių).
• Paprastoji kraujažolė – 0,5 kg sausos žolės užpilama verdančiu vandeniu. Po 0,5 val. vandens pripildoma iki 10 l. Laikoma apie 2 paras (nuo amarų, blakučių, drugių vikšrų).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis