Nors sunkmetis ir apmažino klientų apetitus, tačiau poreikis turėti dailų sodą ir sutvarkytą aplinką apie namus - niekur nedingo, tvirtina būsima kraštovaizdžio specialistė Renata Mikailionytė. Pagrindiniai tautiečių reikalavimai sodui beveik nesiskiria nuo vakariečių.
“Pirmiausia, daugeliui privačių namų savininkams norisi gražios vejos ir dekoratyviniu medžių, vaismedžių, gėlynų ir mažosios architektūros elementų. Tolimesnės kraštovaizdžio metamorfozės priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, poreikių bei, aišku, finansų”, - sako p. Mikailionytė. Dažna moteris, o ypač auginanti vaikus, kraštovaizdžio specialistų prašo palikti vietos nedideliam daržui įveisti.
Įkvėpimo lietuviai semiasi ir iš kelionių. Pamatęs, kaip savo soduose tvarkosi austrai, vokiečiai ir britai, dažnas lietuvis matytus vaizdus bando atkartoti savo sklype, pastebi p. Mikailionytė.
Sodininkystė su politiniu prieskoniu
Sodininkystės ir kraštovaizdžio tradicijos kiekvienoje šalyje skirtingos. Jas formuoja ne tik vyraujančios gamtinės sąlygos ar tautos estetikos suvokimas. Sodininkystės raidą ir plėtrą bene labiausiai stabdo karai, badmečiai, karo nuostoliai ir politinės krizės.
Būsima kraštovaizdžio specialistė p. Mikailionytė, pasakoja, kad sodų stilių braižai į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe. Pirmieji Lietuvoje sodus veisdavo vienuoliai. Vienuolynuose sodai buvo kuriami pagal to meto XV a. Vakarų Europos šalių pavyzdį. Juose vienuoliai augino vaistines ir prieskonines žoles, vaiskrūmius ir vaismedžius.
XV a. LDK Vytautas iš Vengrijos atsiveždavo įvairių dekoratyvinių ir vaisinių augalų, kuriuos prižiūrėjo ir augino samdyti vengrų sodininkai. Pirmieji dekoratyviniai sodai prie Lietuvos didikų rūmų pradėti kurti XVI a., iš Vakarų juos atpūtė Renesanso epochos vėjai. Tam įtakos turėjo Lietuvos ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto žmona kunigaikštytė Bona, kurios viešpatavimas buvo labai reikšmingas – į šalį ėmė skverbtis italų kultūra.
Didelė įtaką darė iš Vakarų Europos šalių XVIII a. atvykę architektai vadovavę Lietuvos didikų dvarų statybos darbams. Šiandien galime didžiuotis mūsų šalies kraštovaizdžio architektūros aukso fondu - Palangos, Užtrakio, Trakų Vokės ir Lentvario kurtais parkais. Juos suprojektavo ir kūrė vienas garsiausių to meto Europos kraštovaizdžio architektų, prancūzas Edouard Francois Andre (1840-1911 m.).
Prancūzija - svarbiausia patrauklumas
Lietuvoje dirbęs žymusis Edouard Francois Andre tikrai turėjo iš kur semtis įkvėpimo. Juk prancūziškais sodais žavimasi visame pasaulyje. Nenuostabu, kad net šiandien prancūzai seka naujausiomis sodininkystės tendencijomis labiau nei bet kuri kita tauta.
Prancūzų nuomone*, gerai suprojektuoti ir rūpestingai prižiūrimi sodai didina nuosavybės vertę apie 15 proc. (pasaulio vidurkis 16 proc., didžiausias Japonijoje - 18 proc.). Prancūzija yra ta šalis, kur daugelis žmonių sodui skirtą laiką ir išteklius mano esant investicija. Rūpestingai prižiūrėta veja ir, kur kas labiau nei kitose šalyse, išpuoselėtos gyvatvorės Prancūzijoje laikomos daugiausia nuosavybės vertę lemiančiais dalykais.
Sodais besididžiuojantys prancūzai kraštovaizdžio priežiūrai išleidžia daugiau laiko nei pinigų, ir tai turbūt atspindi jų paveldėtą sodininkystės įgūdžių lygį. Prancūzų sodininkystė istorijos eigoje buvo viso pasaulio sodininkų įkvėpimo šaltinis, o, atsiminus prancūzų aistrą neatsilikti nuo laiko ir nuolat atnaujinti supantį kraštovaizdį, taip bus ir toliau.
Skirtingai nuo prancūzų Lietuvos sodininkai neturi paskaičiuoto, taip vadinamo sodo efekto koeficiento. Tačiau niekas neabejoja, kad tvarkinga ir prižiūrėta aplinka turi įtakos nuosavybės vertei ir Lietuvoje.
Jungtinė Karalystė: sodai - poilsiui
Nuo tada, kai XVIII amžiaus pradžioje buvo sukurti puikūs Castle Howard parkai, angliškų parkų pirmtakai, rūpestingai prižiūrėtos vejos tapo esminiu elementu, suteikiančiu patrauklumo ir didybės sodams Jungtinėje Karalystėje. Nors sodininkystė nuo tol pavirto labiau miestietišku užsiėmimu, tradicija branginti tvarkingą veją išlieka neliesta.
Jungtinėje Karalystėje išpuoselėta veja laikoma svarbiausiu nuosavybės vertę didinančiu veiksniu ir investavimas į sodą išties atsiperka: apklausos duomenimis, rūpestingai prižiūrimas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis Jungtinėje Karalystėje suvokiamą namo vertę padidino 10 proc.
Miestietiško ūkininkavimo tendencija labai stipri Jungtinėje Karalystėje, o šių metų tyrimas patvirtina, kad britams patinka patiems auginti maistui vartojamas daržoves. Soduose britų tikslas dažniausiai yra atsipalaiduoti, o daugiau nei vienas iš dviejų mano, kad sodui skirtas laikas ir ištekliai yra investicija.
Lenkija: mados sekėjų rojus
Lenkijai, esančiai tiesiog Europos centre, niekada nereikėjo toli ieškoti naujausių tendencijų ir madų, todėl lenkai itin gerai žino, kas šiuo metu sodininkystėje aktualu. Rūpestingai prižiūrėtas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis Lenkijoje suvokiamą namo vertę padidino 18 proc. Sodininkai Lenkijoje seka naujausias tendencijas.
Daugiau kaip vienas lenkas iš trijų teigia, kad nesiliauja sekti naujausių sodininkystės tendencijų, ir šiuo atžvilgiu Lenkija tik vos atsilieka nuo Rusijos. Todėl galbūt visai nenuostabu, kad nenutyla kalbos apie konkurencingus lenkų sodininkus, kurie kaip įmanydami mėgina pralenkti savo kaimynus, kad galėtų pasigirti ypatingu kraštovaizdžiu.
Be to, sodininkystė, atrodo, palengva populiarėjanti ir tarp jaunų lenkų, kitaip nei daugelyje kitų šalių. Jauni lenkai, neturintys nuosavo sodo, vietoje to naudoja balkonus. Tai gali pasirodyti esanti pagrįsta strategija.
Rusija: tikroji aistra - sodininkystė
Nuo pat Petro I, Peterhofo – Rusijos Versalio – kūrėjo valdymo pradžios XVIII amžiuje rusų požiūris į kraštovaizdžio formavimą rėmėsi dviem dalykais. Viena vertus, sodai visada buvo intymiai siejami su apmąstymu, atsipalaidavimu ir grožio stebėjimu. Kita vertus, kraštovaizdžio formavimas visada būdavo prilyginamas pagrindiniams prasimaitinimo poreikiams.
Tyrimo duomenimis, iš visų “Husqvarna” nagrinėjamų šalių, Rusijoje namų savininkai (dauguma iš jų – priemiesčių gyventojai) daugiausia laiko praleidžia rūpindamiesi savo sodais – ir jiems tai patinka.
Tai atspindi tikrą rusų sodininkystės aistrą. Tyrimo duomenimis, rūpestingai prižiūrimas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis suvokiamą namo vertę padidino 16 proc. Net ir šiais laikais rusams nėra neįprasta savo soduose užsiauginti norimų daržovių; šis faktas puikiai paaiškina, kodėl kulinarija ir ekologinė sodininkystė buvo įvardytos kaip populiariausios praėjusių metų tendencijos Rusijoje.
Estetinės ir kontempliatyviosios sodo ypatybės visada buvo vertinamos, o dar reikia pridėti socialinį dėmenį – daugiau nei aštuoni iš dešimties rusų teigia naudojantys sodus socialinio bendravimo tikslams.
(*Straipsnyje pateikiami tarptautinės aplinkos priežiūros technikos kompanijos “Husqvarna” užsakymu Švedijos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kairos Future“ 2011 m. atlikti apklausų duomenys. Juose dalyvavo daugiau nei 5000 namų savininkų 9 šalyse: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Australijoje, Japonijoje bei kaimyninėse Lenkijoje ir Rusijoje.)
