Atėjus pavasariui pats metas apkarpyti žaliuosius mūsų sodų gyventojus – reikia praretinti jų karūnas, patrumpinti šakeles. Sodininkai dažnai metasi į kraštutinumus ir apkerpa net tuos augalus, kuriuos geriau apkarpyti vasarą ar net rudenį, pavyzdžiui anksti žydinčius krūmus. Todėl reikia išmanyti, kada kokius augalus apkarpyti.

Apkarpydami dekoratyvinius medžius, mes visų pirma norime suteikti jiems atitinkamą formą ir kuo ilgiau ją išsaugoti. Augalus gyvatvorėse apkarpome tam, kad lapai būtų tankūs ir krūmuose nežiojėtų skylės.

Reguliariai apkarpydami vaisinius medžius ir uogų krūmus, norime gausaus derliaus. Dekoratyvinius krūmus ir vijoklinius bei konteinerinius augalus apkarpome visų pirma tam, kad jie vešliai žydėtų.

Jei augalai turi dekoratyvinę žievę, apkarpant pabrėžiame jaunų ūglių grožį, juk laikui bėgant senų šakelių žievė įgauna blyškią spalvą. Be to, apkarpant siekiama išsaugoti žalių sodo gyventojų lapijos formą ir reguliuoti jų aukštį. Šiaip ar taip, reikia suvokti, kad didžiulis krūmas ar suaugęs medis net ir gausiai apkarpius netaps mažu. Taip pat atsiminkite, kad reguliariai apkarpant išauga daugiau naujų ūglių.

Pasitelkus sekatorių ir pjūklą, augalai atjaunėja, apkarpius jiems grąžinamos jėgos. Kartais tenka radikaliai apkarpyti medžius ir krūmus, iškerpant visus stiebus iš paties pagrindo. Toks metodas taikomas seniems lazdynams ar forzitijoms su vešlia lapija. Norint atjauninti daugelį augalų, reikia apkarpyti palaipsniui.

Kiek genėti?

Smarkiai apgenėti šakas ar tik vos pakoreguoti vainiko formą? Viskas priklauso nuo to, apie kokius medžius kalbame. Jei teisingai genėsite, jūsų augalai taps tikromis sodo puošmenomis.

Kai kurie žaliosios karalijos atstovai bėgant metams tampa vis gražesni, todėl jų vainiko koreguoti nereikia (pavyzdžiui, magnolija ir klevas). Tačiau nemažai dekoratyvinių medžių ir krūmų būtina periodiškai apgenėti, kad jie žydėtų ir jų karūna neprarastų formos.

Iš dekoratyvinės obels, pavyzdžiui, kas 2 – 3 metus tereikia pašalinti senas ir pažeistas šakas. Reguliariai ir smarkiai apgenėti reikia tik tuos medžius ir krūmus, kurie turi išsaugoti tam tikrą vainiko formą. Tas pats galioja ir tiems augalams, kurių žiedai pasirodo tik ant jaunų šakelių, pavyzdžiui, triskiaučiui migdolui.

Stiprus apgenėjimas po žydėjimo užtikrina, kad jie išleis daug naujų ūglių su žiedų pumpurais. Smarkiai apgenėti reikia daugumą lapuočių: baltažiedė robinija ir svyruoklinė ieva netrukus po genėjimo apauga naujais ūgliais, kurie išdygsta iš apgenėtų šakų pumpurų.

Medžių pavidalo spygliuočių, išskyrus kukmedį, atvirkščiai, genėti nereikia. Juo labiau, nereikia nukirsti jų viršūnės, nes ji vargu ar ataugs, todėl medis visam laikui gali likti negražus. Jei norite išsaugoti žemaūgių spygliuočių medžių ir krūmų dydį, tai pavasarį, gegužės mėnesį, nugnybkite jaunus ūglius – žvakutes.

Geriausias metas genėti daugumą dekoratyvinių medžių yra ankstyvas pavasaris. Pasirinkite šiems darbams šiltesnę dieną – taip bus geriau ir jums, ir medžiams, nes sušalusi mediena gali apsidraskyti. Tik vaismedžius ir tokius medžius kaip klevą bei graikinį riešutą (Juglans regia) geriausia genėti vasaros pabaigoje, kai sumažėja sakų tekėjimas ir greičiau užgyja „žaizdos“.

Palaukti vasaros derėtų ir tiems sodininkams, kurie nenori išbujojusių medžių: vasarinis genėjimas pristabdo greitai augančių medžių augimą, o pavasarinis – jį skatina.

Pagrindiniai genėjimo principai

Jeigu reikia patrumpinti ūglius, nurėžkite juos virš pumpuro, nukreipto viršun. Jeigu reikia pašalinti visą šaką, pjaukite ją nuo pat pagrindo, tačiau palikite dalį žiedinės antaugos (sutankėjimas prie šakos pagrindo).

Žiūrėkite, kad neliktų kelmelių, nes kitaip ant medžio susiformuos sausa, porėta mediena, pro kurią į gyvus audinius pateks patogeninės grybelio sporos. Genint nedideles šakas, kurių diametras nesiekia 2 cm, pjovimo vietų galima neapdoroti. Jeigu reikia pašalinti storesnes šakas, tuomet nuo pjūvio vietos reikia nuvalyti pjuvenas, aštriu peiliu pašalinti medienos atplaišas ir užtepti ją sodo pikiu ar specialiais dažais.

Medžiai su rutulio formos vainiku

Dėl tankaus ir taisyklingo rutulio formos vainiko bei ryškiai žalios lapijos baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) idealiai tinka mažiems sodams. Šis medis itin puikiai sužaliuoja netgi smarkiai apgenėtas. Robinijos vainiką galima sumažinti iki norimo dydžio ir ji vis tiek nepraras savo grožio. Jeigu negenėsite, šio medžio vainiko apimtis gali išaugti iki 4 – 5 m. To galima išvengti, jeigu kas 2 – 3 metus beveik nuo pat pagrindo nupjausite visas šakas, palikdami tik trumpus kelmelius. Geriausias metas tokiam genėjimui – kovo pradžia, kai oro temperatūra būna pakilusi virš nulio. Jauni ūgliai po kelių savaičių greitai pridengs negražias vainiko vietas, likusias po genėjimo.

Tokiu pačiu principu reikia genėti ir kitus greitai augančius medžius su rutulio formos vainiku: paprastąjį uosį (Fraxinus excelsior), paprastąją katalpą (Catalpa bignonioides) ir kt.
Lėtai augančius medžius, pavyzdžiui ginkmedį (Ginkgo biloba), apgenėti reikia tik po daugelio metų nuo sodinimo. Iki to laiko galima apsiriboti tik nežymia vainiko korekcija. Tikrasis dervamedis (Liquidambar styraciflua) taip pat turi gražų, rutulio formos vainiką, kurio genėti nereikia.

Kamieniniai krūmai

Triskiautis migdolas (Prunus tribola) su gležnais, rožinės spalvos žiedeliais atrodo neįtikėtinai nuostabiai. Šį augalą pageidautina kasmet smarkiai apgenėti. Jeigu jam nužydėjus jo šakas patrupinsite iki 10 cm, kitais metais jis tikrai išleis ilgas, gausiai žydinčias šakeles. Be to, apgenėjimas iš karto po žydėjimo padeda užkirsti kelią grybeliui, dėl kurio masiškai džiūsta šakos.

Ankstų pavasarį reikia apgenėti ir Sirinę kinrožę (Hibiscus syriacus). Priklausomai nuo to, kokio dydžio vainiką norite matyti, kinrožės stiebus galima patrumpinti, paliekant vos 2 – 3 pumpurus. Viršutinis pumpuras turėtų būti nukreiptas į viršų.

Sveikalapį karklą (Salix integra) pirmą kartą apgenėti reikia kovo pabaigoje. Papildomai šakeles galima patrumpinti gegužę ir liepos pabaigoje. Po kiekvieno apgenėjimo krūmas išliedžia naujus ūglius su gražia lapija.

Karklai, kurių vainikai primena krūmą, paprastai apgenėjami anksti pavasarį. Tačiau jei norite pasigrožėti žiedais, galima plaukti, kol karklas nužydės.

Rutulinių klevų su apvalia karūna nereikia tiek daug genėti, kaip robinijų. Kartais sodininkai jų visai negenėja. Tačiau jei nusprendėte klevo šakas patrumpinti, tai darykite tik nuo rugpjūčio iki gruodžio, nes apgenėjus šį krūmą vėliau, jis „verks“.

Jei kamieninis augalas yra skiepytas, kaip, pavyzdžiui, dviskiautis ginkmedis, iš poskiepio gali išdygti laukinė atžala. Ją, kaip ir šaknų atžalas, reikia nupjauti nuo pagrindo.

Augalai su svyrančiomis šakomis

Kamieniniai augalai su romantiškai nusvirusiomis šakomis be abejonės traukia akį. Tokią svyrančią vainiko formą turi daug medžių ir krūmų, pavyzdžiui, svyruoklinė ieva (Salix caprea). Šis medis auga greitai, todėl jo šakos trumpinamos kiekvienais metais, paliekant tik 10 cm ilgio stagarus. Seniai genėtus medžius taip pat galima atjauninti, smarkiai apgenėjus. Kalbant apie skiepytus medžius ir krūmus, papildomai reikia nupjaustyti laukines atžalas, kurios išdygsta žemiau skiepo vietos.

Genėti nereikia paprastojo buko (Fagus sylvatica), kalninės guobos (Ulmus glabra), karpotojo beržo (Betula pendula), baltojo šilkmedžio (Morus alba). Šie medžiai su svyrančiomis šakomis auga lėčiau negu viršun besistiebiantys jų giminaičiai. Minėtų svyruoklių vainikai formuojasi patys ir jų koreguoti nereikia. Nebent galima pašalinti pažeistas šakas ar patrumpinti tas, kurios yra pernelyg ilgos. Pastarąją procedūrą reikia atlikti etapais, kad medis neprarastų grožio.

Dekoratyvinė obelis

Nors vaismedžiai pirmiausia turi džiuginti gausiu derliumi, dekoratyvinės vaismedžių rūšys vertinamos dėl gražaus vaizdo. Dekoratyvinė obelis yra itin populiari dėl kompaktiškos formos vainiko, rudenį ryškia spalva nusidažančių lapų ir netgi žiemą ant šakų kabančių vaisių. Šį medį reikia genėti tik esant būtinybei ir visuomet stebėti, kad būtų išsaugota harmoninga vaismedžio išvaizda.

Anksti pavasarį iš šio medžio reikia pašalinti tik vidun augančias, besikryžiuojančias arba pažeistas ir nudžiūvusias šakas. Jeigu norite suformuoti krūmo formos vainiką, be minėtų šakų kasmet reikia nugenėti apatines šonines šakas, paliekant tik vieną – pačią tvirčiausią – kaip centrinį kamieną. Taip reikia genėti tol, kol bus pasiektas norimas aukštis. Jeigu būtina sustabdyti obels augimą, tada genėti reikia vasarą, tačiau tuomet blogiau matosi medžio struktūra.

Medžiai su verpstės formos vainiku

Vertikaliai augančioms vyšnioms, pavyzdžiui, sakuroms (Prunus serrulata), vietos atsiras netgi mažuose soduose. Sakuros, žydinčios balandžio – gegužės mėnesiais, yra tikros gražuolės. Jų vainikas gražiai atrodo ir negenėtas. Jei medis jau senas, pakanka tik šiek tiek praretinti jo šakas. Jeigu dekoratyvinę obelį reikia genėti anksti pavasarį, tai vyšnią geriau apipjaustyti vasarą, kai mažiau teka sakai ir pjūviai greičiau užgyja.

Verpstės formos kukmedžiai, pavyzdžiui, europinis kukmedis (Taxus baccata), gerai perneša genėjimą. Tačiau genėti reikia tik senus medžius arba tuo atveju, jei norima suteikti medžiui liekną formą, o jo vainikas plečiasi į šonus. Baltažiedė robinija taip pat gražiai atrodo soduose. Kai anksti pavasarį genėsite jos vainiką, pašalinkite ir atžalas nuo šaknų.

Puikūs ir be genėjimo

Kai kurie medžiai ir stambūs krūmai iš prigimties turi gražią vainiko formą arba ją įgauna dėl koregavimo. Tačiau yra grupė augalų, kurių apskritai nereikia genėti. Tokie lėtai augantys augalai kaip magnolija ar plaštakinis klevas (Acer palmatum) geriau atrodo turėdami natūralią vainiko formą. Lėtai augantys medžiai ir krūmai vietoje nupjautų šakų naujų ūglių neišleidžia, todėl jei vis dėlto nusprendėte tokius augalus apgenėti, apgalvokite kiekvieną veiksmą, nes neteisingai apkapojus gražų medį galima sugadinti daugeliui metų.

Genėti taip pat nereikia pupmedžių (Laburnum), kanadinio cersio (Cercis canadensis), magnolijų, lazdenių (Corylopsis), sodinių hamamelių (Hamamelis virginiana), žalčialunkių (Daphne cneorum, Daphne mezereum).