Keturi būdai apkarpyti

Priklausomai nuo siekiamo tikslo ir turint omenyje vaismedžių amžių, yra keturi jų apkarpymo būdai. Formuojamasis, kai norima suteikti lapijai tam tikrą formą ir dydį. Reguliuojamasis, kai norima išsaugoti lapijos dydį ir išsaugoti pusiausvyrą tarp medžio augimo ir vaisių vedimo. Jauninamasis, kai stimuliuojamas šakelių ir pasenusių ar senų medžių augimas. Atkuriamasis, kai norima, kad sutankėjusiomis šakomis ar apleisti medžiai vėl augtų ir vestų vaisius.

Kaip apkarpyti pasodinus

Medžių apkarpymas pasodinus, netgi rudenį, atliekamas daugiausiai pavasarį. Apkarpykite visas vadinamąsias skeletines šakas, kurios vėliau suteiks lapijai formą. Pagrindinė taisyklė: stambias šakas trumpina trečdaliu, liaunas – pusiau. Nereikalingas šakeles, esančias žemiau būsimos lapijos, išpjauna prie pat kamieno.

Kaip apkarpyti jaunus medelius

Pirmus metus po pasodinimo medeliai apkarpomi, norint, kad užaugtų tvirtos skeletinės šakos ir pirmos vaisius vedančios šakelės. Pašalinkite visas vertikalias šakas, vainiko viduje augančius ūglius ir vėl patrumpinkite skeletines šakas, kad vainikas būtų piramidės formos.

Kaip apkarpyti, norint pakoreguoti

Kol medis reguliariai veda vaisius, apkarpant užtikrinama vaisių užsimezgimo ir augimo harmonija. Kaip ir anksčiau pašalinkite visas vertikalias šakeles ir konkuruojančias šakeles prie centrinės šakos. Nupjaukite ir senas, stipriai išsišakojusias šonines šakeles, kurios menkai veda arba apskritai neveda vaisių.

Kaip apkarpyti, norint atjauninti medžius

Norint atjauninti medžius pavasarį, stipriai retinamas vainikas ir pašalinamos išorinės senos vaisius vedančios šakos. Kitais metais galima grįžti prie įprasto apkarpymo.

Vaismedžiai

Vaismedžiai karpomi visai kitaip, nei dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Nors obuoliai, kriaušės, vyšnios, serbentai ir kiti vaismedžiai bei vaiskrūmiai pavasarį nuostabiai žydi, visų pirma juos augina dėl kvapnių, skanių vaisių ir uogų. Sukaupus žinių ir pasiskaičius tinkamos literatūros, galima išvengti didelių klaidų.

Patys karpydami medžius atsiminkite – po kiekvieno apkarpymo išauga ūgliai. Jei apkarpyta netinkamai, greičiausiai reikės dar kartą koreguoti medžio vainiką. Kiek apkarpyti, priklauso nuo vaismedžio ar vaiskrūmio amžiaus, nuo poskiepio. Jis dažnai būna paveldėtas iš laukinių giminaičių ir sudaro medžio šaknų sistemą. Ant jo skiepija kultūrinę rūšį.

Medžių su dideliu ir vidutinio dydžio poskiepiu būna delės šaknys ir platus vainikas, gerai prižiūrimi jie gali augti iki 30 m. Žemesnių augalų su mažesniu poskiepiu amžius trumpesnis, tačiau jie anksčiau pradeda vesti vaisius – jau trečius metus. Jų lapija būna apskritimo formos, jie būna 3 – 5 metrų aukščio.

Jei maža vietos sodinti, medžius apkarpo stipriau. Žemas, siauras vainikas ypatingai naudingas obelims. Kriaušių lapija būna piramidės formos, jos beveik nereikia koreguoti. Tiesa, visų rūšių kriaušės turi trūkumą – atsiranda daug vertikaliai augančių ūglių. Per daug vainiką tankinančius ūglius reikia pašalinti, o kitus apkarpius paversti į vaisius vedančias šakeles.

Kaulavaisius vedančius medžius pradeda formuoti nuo 2 – 4 metų. Nereikia laukti, nes suaugusias vyšnias, trešnes ir slyvas sunku performuoti, medžiai jautriai reaguoja, jei išpjaunamos stambios šakos iš žiedo.

Iš vaiskrūmių reikia išskirti tikrus krūmus, pvz., serbentus, ir puskrūmius, pvz., avietes ir gervuoges. Pastarieji veda vaisius ant 1 – 2 metų šakų, jiems dažniausiai reikia atramų. Serbentai, agrastai auga kaip krūmai arba vazonuose. Krūmai pranašesni tuo, kad jų amžius ilgesnis, nei puskrūmių, o jų derlius būna beveik dvigubai didesnis.

Kaip nupjauti storas šakas

1. Kad šaka nenulūžtų, įpjaukite iš apačios.

2. Atstumas iki pagrindo turi būti per delną.

3. Iš pradžių pjaunama iš viršaus į apačią, paskui pašalinamas likusi šakos dalis. Nedėkite pjūkliuko per arti šakelės pagrindo, turi likti šioks toks žiedo formos pakilimas.

4. Aštriu peiliu nupjaukite atšokusią žievę.

5. Užtepkite medžio žaizdą specialiu tepalu.

Vaismedžiai

Obuoliai ir kriaušės ant aukštų ar vidutinio dydžio poskiepių apkarpo žiemą arba anksti pavasarį. Arti vienas kito susodintos obelys užauga daugiausiai iki 2,5 metro, juos reikia apkarpyti ir vasarą. Svarbu: jei nauji ūgliai auga labai tankiai arba užauga ilgesnis, nei 50 cm, tai rodo, kad obelys per greitai auga, augimą galima pristabdyti apkarpant vasarą.

Tada iškirpkite visus ilgus ūglius, kurie tankina apatinę vainiko dalį. Palikite trečdalį tokių šakelių, nes stipriai apkarpius, nauji ūgliai auga dar greičiau. Žiemą suaugusiems, gerai suformuotiems medžiams pašalinkite tik tankias arba nulinkusias vaisius vedančias šakeles.

Obelys veda vaisius ant 3 – 4 metų šakelių, kai kurių rūšių – ant 2 m. šakų. Kad atsirastų daugiau naujų šoninių ūglių, po 5 – 6 m. senas vaisius vedančias šakas būtina pašalinti. Vasarą retinti reikia todėl, kad vainiko viduryje būtų daugiau šviesos.

Kaulavaisiai

Vyšnių lapija dažniausiai būna rutulio formos. Suformavus lapiją, pakanka kartą per metus ją praretinti. Suaugusius medžius galima 2 – 2,5 centimetro pažeminti. Slyvas būtina saikingai, reguliariai apkarpyti.

Persikai, abrikosai ir vyšnios greitai sensta, todėl norint, kad augtų naujos vaisius vedančios šakelė, reikia stipriai apkarpyti. Apkarpoma pavasarį, prieš pat žydėjimą. Reguliariai karpoma vasarą.
Slyvos veda vaisius ant 2 ir senesnių šakelių. Nurinkus derlių, lapiją reikia praretinti. Išpjaunamos visos vertikaliai augančios ir lapiją tankinančios šakelės.

Persikas žydi ir veda vaisius ant 20 – 60 centimetrų vienmečių šakelių. Senesnės šakos dažai nebeveda vaisių, todėl jas stipriai patrumpina. Vasarą nukirpkite šakeles iki paskutinių lapų bei konkuruojančius pagrindinių šakų ūglius. Atstumas tarp riešuto dydžio vaisių turi būti apie 10 cm.

Trešnės didelės priežiūros nereikalauja. Suformavus lapiją, paskui ji tik šiek tiek koreguojama. Vasaros pabaigoje iškirpkite senas šakeles, na o vertikalius ūglius pašalinkite visus.