Tvenkinio augalų komponavimo patarimai

Įrengti tvenkinį – pusė darbo, žinoma, rimto ir išmanymo reikalaujančio. Bet ir kita jo pusė ne mažiau svarbi – vandens telkinys turi tapti neatsiejama kraštovaizdžio dalimi. Kai kurie dekoratyvūs tvenkiniai ir be žalumos atrodo stilingai, bet daugeliu atvejų kaip tik įspūdingi vandens ir pakrantės augalai pabrėžia vandens paviršiaus žavesį, suteikia jaukumo ir gyvybės.

Stilistiniai niuansai

Vanduo prikausto dėmesį, todėl tvenkinys neišvengiamai tampa pagrindiniu sklypo akcentu. Vandens telkinio dizainas turėtų paklusti bendram aplinkos stiliui ir architektūrai bei vietovės ypatumams, derėti prie namo, takų apdailos. Dekoratyvūs elementai, naudojami tvenkiniui formuoti, dažniausiai nulemia jo formą, o drauge ir augalų pasirinkimą.

Mažame taisyklingo keturkampio formos tvenkinyje įspųdingiausiai atrodo vos keletas augalų, pavyzdžiui, nykštukinės vandens lelijos, neaukšti švendrai, geltonieji vilkdalgiai. Tokių telkinių kranto linijos geriau neapželdinti, palikti ją atvirą, grįstą akmenukais ar žvyru arba apaugusią veja.

Natūralius gamtinius vandens telkinius primenantys neapibrėžtos formos tvenkiniai neįsivaizduojami be gausios augmenijos: ji gali koreguoti geometrinius kranto linijos „netikslumus“, juolab kad lygios vandens plokštumos – puikus kontrastas vandenyje ar šalia jo augantiems augalams. Statmeni viksvų, ajerų ar vilkdalgių stiebai suteikia dinamiškumo, o plūduriuojantys lapai veikia raminamai.

Fotolia nuotr.

Svarbi ne tik tvenkinio puošyba, bet ir tinkami augalai – tai būtina sąlyga jam normaliai gyvuoti: jie užtikrina vandens skaidrumą ir dengdami paviršių neleidžia jam perkaisti.

Patogu ir smagu grožėtis

- Net nedidelis tvenkinys atspindi tiek šviesos, kad vizualiai praplečia erdvę, todėl plūduriuojantys lapai neturėtų užimti daugiau nei trečdalio vandens paviršiaus – jis ir taip yra dekoratyvus.

-Tvenkinio dugnas turėtų būti su laipteliu – viena jo dalis gilesnė, siekianti bent 1 metrą, kita seklesnė, 20–30 cm gylio. Tai suteiks galimybę pasisodinti įvairesnių vandens augalų, o seklioje vietoje ir vazonus bus patogu sustatyti – šie gali būti tiek specialūs su didelėmis skylėmis, tiek įprasti plastikiniai. Jei visas tvenkinys negilus, vanduo vasarą jame greit įkaista, tad jį teks dažnai keisti.

-Vandens augalai, ypač puošnios lelijos, dažniausiai įspūdingai atrodo augdami vieniši. Nedideliam tvenkiniui užtenka vienos suaugusios vandens lelijos: jei didesnė dalis vandens telkinio bus pridengta lapais, tvenkinys atrodys lyg žalia bala.

-Šiltuoju metų laiku vandens telkinys alsuoja gaiva, todėl jį geriausia įrengti šalia poilsio vietos – gal šalia namo terasos, o gal nuošalaus sodo kampelio su pavėsine. Bet kuriuo atveju kažkurią dalį tvenkinio pakrantės reikėtų palikti atvirą ir gerai matomą.

-Jei nedidukas tvenkinys yra saulėtoje vietoje, pakrantėje reikėtų pasodinti aukštesnių augalų, metančių kuo daugiau šešėlio, tačiau didelių medžių šalia neturėtų būti, nes į vandenį prikris lapų, šie pradės pūti, ir bus sudėtinga jį valyti.

-Tvenkinys – gan brangus malonumas, todėl reikėtų atminti, kad vanduo čia
– svarbiausias, o augalai tik pabrėžia jo žavesį, tad neleiskite jiems
pernelyg išsiplėsti.Apželdinus vandens telkinį greičiausiai pasirodys, kad jis atrodo gan skurdžiai. Turėkite kantrybės: po poros metų kai kurie augalai taip išsiplės, kad net gali tekti juos retinti.

-Tikslingai suformuota kranto linija traukia akį, pagyvina aplinką. Šalia vandens galima sodinti visus drėgmę mėgstančius ar jai pakančius augalus ir taip formuoti tvenkinio krantus. Tinkamiausias metas sodinti vandens augalus – gegužė, kai vanduo jau gana šiltas. Šalia vandens gražiai lapoja paparčiai, todėl juos čia verta sodinti, siekiant sukurti natūralią gamtą primenantį kraštovaizdį.

Shutterstock nuotr.

Vandens paviršių gražiausiai puošia žydintys augalai – šiuo atveju nepralenkiamos vandens lelijos. Jų žiedai būna išsiskleidę vos 3–5 dienas, paskui vėl panyra į vandenį, tačiau platūs lapai visą sezoną dengia vandenį, ir jis neperkaista.

Reikia gilių vandenų

Gilioje tvenkinio vietoje gerai jaučiasi įvairios hibridinės vandens lelijos. Jų yra įvairių rūšių ir veislių – labai svarbu išsirinkti tinkamą konkretaus gylio tvenkiniui (rimti prekybininkai tai nurodo). Jei bus per gilu, per trumpi lelijos lapai neiškils į paviršių, o sekliame vandenyje jai, atvirkščiai, pritrūks gelmės.

Vandens lelijos bent penkias valandas turėtų maudytis saulės šviesoje, kad atskleistų savo žavesį. Viename kvadratiniame metre vandens paviršiaus turėtų augti vienas augalas, nebent nykštukinės veislės tenkinasi mažesniu plotu. Jei šioms gėlėms neužteks erdvės, tik lapai žaliuos, bet didžiausio grožio – žiedų – nepamatysime. Lelijų nereikėtų sodinti šalia fontano ar kaskadų: jos nemėgsta srovės ir ramybės drumstimo. Šių augalų natūrali aplinka – ramus užutėkis. Žiemoti lelijos gali tik neužšąlančiame gilesniame tvenkinyje, o, jei tokio nėra, jas reikia laikyti vėsioje vietoje namuose.

Kam patinka šlapti „kojas“

Visa laimė, kad yra augalų, kurie gerai auga „įsibridę“ į vandenį, kur šio gylis siekia 20–30 cm – jie tvenkinio siluetui suteikia gyvybės ir sukuria natūralumo įspūdį. Tokia „pelkė“ gali užimti trečdalį ar ketvirtadalį vandens telkinio ploto ir apjuosti jo dalį. Augalų pasirinkimas itin didelis: čia gali augti baliniai ajerai, pelkiniai žinginiai, vandeninės monažolės, geltonieji vilkdalgiai, švendrai, trilapiai pupalaiškiai, pelkiniai vėdrynai ir net hibridinės vandens lelijos, skirtos sodinti sekliame vandenyje (tik čia jos nežiemoja, tad tenka arba perkelti į vėsią patalpą, arba auginti kaip vienmetes). Rudenį tvenkinio pakraštyje dekoratyviai atrodo drėgmę mėgstantys varpiniai augalai.

Shutterstock nuotr.

Išraiškinga pakrantės zona

Pakrančių augalai sodinami grupėmis: arčiau vandens – žemesni, tolėliau – aukštesni. Prie pat kranto gali nusidriekti šilingių ar vaisginų kilimas, tarp kurių galima sodinti vilkdalgius, purienas. Šiai zonai tinka ir vidutinio aukščio krūmeliai su įspūdingais lapais: gausi lapija sušvelnina pakrantės vaizdą. Šiek tiek atokiau žaviai atrodo svyrantieji, trapieji ir baltieji gluosniai, lanksvūnės, gulstieji karklai, tačiau reikia atminti, kad medžio laja neturėtų mesti labai didelio šešėlio ant vandens paviršiaus. Po medžiais galima sodinti paparčius, melsves ir kitus pavėsį mėgstančius augalus. Kad ir žiemą tvenkinys būtų dekoratyvus, svarbu nepamiršti spygliuočių ir žolinių augalų.

Komponuodami pakrantės augalus stebėkite, kokie atspindžiai krinta ant vandens saulei per dieną keliaujant dangumi – šviesos ir šešėlių mozaika kuria nepakartojamą įspūdį. Pakrantei apželdinti galioja tokie patys principai, kaip ir gėlynams formuoti – augalai komponuojami derinant spalvas, faktūras, formas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis