Stambiauogiai juodieji serbentai
„Juodieji serbentai yra populiariausi ir patys veringiausi iš visų serbentų, turi daugiausiai vertingų maisto medžiagų, daugiausia vitamino C. Be įprasto dydžio juodųjų serbentų yra veislių ypač stambiomis uogomis, - sakė R. Vurblevskis. - Stambiauogiai serbentai vadinami vyšniniais, nes jų uogos vyšnios dydžio“.
‘Jadrionaja‘ – ankstyva juodųjų serbentų veislė. Ypač stambiomis (5 g), skaniomis, saldžiarūgštėmis, gražiomis uogomis. Krūmai neaukšti. Kekės vidutinio ilgio. Uogos prinoksta beveik vienu metu, nesusmulkėja, pernokusios krinta nuo krūmo. Kadangi vaiskrūmiai gausiai dera ir greičiau nusensta, reikia daugiau genėti, o kas 4 metai – atjauninti.
‘Vologda‘ - vidutinio ankstyvumo juodųjų serbentų veislė. Ugos saldžiarūgštės, labai stambios (2,5 g), tvirta odele, tinkamos transportuoti. Krūmai vidutinio augumo.
‘Burej Favorit‘ – vidutinio ankstyvumo juodųjų serbentų veislė. Uogos labai stambios (2,2 g), vienodos, skonis tarp saldaus ir saldžiarūgščio, skanios. Krūmai augūs. Uogos noksta ne vienu metu. Kekės vidutinio ilgio.
Naujiena – žalieji serbentai
Pasak sodininko R. Vrublevskio, vyresnio amžiaus žmonėms juodųjų serbentų nepatartina padauginti, nes juodieji serbentai tirština kraują. Senjorams patariama rinktis baltuosius ir žaliuosius serbentus. Jie mažiau rūgštūs, saldesni ir už raudonuosius serbentus. Žaliuosius serbentus ypač pamėgo vaikai, nes jie yra saldūs, aromatingi, neturi juodiesiems serbentams būdingo „blakės“ kvapo.
Žalieji serbentai dar egzotika, retai kur jų pamatysi. Jie panašūs į juoduosius, bet uogos skaidrios, labai saldžios, be juodiesiems serbentams būdingo kvapo. Žalieji serbentai – tai selekcininkų sukurtas augalas.
Dažniausiai auginami suomiškų ir rusiškų veislių žalieji serbentai. Jie nėra labai derlingi (2-4 kg nuo krūmo), tinka ekologiniams ūkiams, nes atsparūs ligoms ir kenkėjams. Uogos žalsvos arba gelsvai žalios ir skaidrios. Odelė plona, minkštimas saldus ir aromatingas. Jų uogos tinka alergiškiems žmonėms, kurie negali valgyti juodųjų serbentų. Vitaminų (ypač C) juose irgi daugiau nei baltuosiuose ar raudonuosiuose serbentuose. Žaliųjų serbentų nuo krūmo nenulesa paukščiai, nes uogos nėra ryškiaspalvės ir neišsiskiria iš sodo žaliojo rūbo.
‘Vertti‘ – vidutinio ankstyvumo suomiška žaliųjų serbentų veislė. Uogos šviesiai žalios, skaidrios,labai saldžios, kvapios, plona odele, smulkios, nuo vieno krūmo priskinama apie 2 kg uogų. Kekės vidutinės. Uogos sunoksta ne vienu metu, pernokusios krinta nuo krūmo. Noksta apie mėnesį.
‘Zelionyj Mys‘ – vėlyva žaliųjų serbentų veislė. Uogos labai stambios (apie 2 g), gero, švelnaus saldžiarūgščio skonio, sunoksta kartu. Kekės vidutinio ilgio. Krūmai vidutinio augumo. Nenulesa paukščiai. Nuo krūmo vidutiniškai priskinama apie 2-4 kg uogų. Skaniausios šviežios, taip pat tinka perdirbti. Krūmai linkę sutankėti, apie 1 m aukščio. Ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms ir kenkėjams.
‘Zelenoplodnaya‘ – vidutinio ankstyvumo žaliųjų serbentų veislė. Nokimo pradžioje uogos šviesiai žalios, sunokusios – tamsiai žalios, saldžios, stambios (1 g). Kekės vidutinės. Valgomos apie mėnesį.
‘Zoloto inkov’ – vidutinio ankstyvumo žaliųjų serbentų veislė. Uogos gelsvai žalios, saldžiarūgštės.
Derlius – apie 2,1 -2,6 kg nuo kero, uoga sveria apie 1 -1,2 g, kekėje būna 7-9 uogos. Krūmai vidutinio augumo, atsparūs grybinėms ligoms ir šalčiui.
‘Izumrudnoje ozherelje’ – uogos šviesiai geltonos, su žalsvu atspalviu, malonaus saldžiarūgščio skonio. Derlius – 2,2-2,7 kg nuo kero. Kekės labai ilgos, jose po 10-12 uogų. Viena uoga sveria apie 1 – 1,4 g. Keras platus, žemas. Atsparūs ligoms ir kenkėjams.
‘Sleza Izidy’ – uogos šviesiai žalios, skaidrios, su gelsvu atspalviu saulėtoje pusėje, malonaus saldžiarūgščio skonio. Derlius – 2- 2,5 kg nuo kero. Uogų kekę sudaro 8-9 uogos, viena uoga sveria apie 1 -1,2 g. Atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Žalieji serbentai prinoksta vėlai, rugpjūčio antroje pusėje, kai ir patys vėlyviausi juodieji serbentai jau būna nuskinti. Sunokusios uogos kabo ant šakų iki rugsėjo vidurio. Jų nenulesa paukščiai, nes yra žalios ir mažiau pastebimos.
Žalieji serbentai geriausiai auga ir dera derlingoje, drėgnokoje, šiek tiek rūgščioje (pH 6-6,5) lengvo priemolio dirvoje. Nemėgsta stovinčio vandens. Krūmeliai sodinami kas 0,7-1 m, 30-40° kampu, šaknies kaklelis įkasamas 6-10 cm po žeme. Vienam vaiskrūmiui reikia 50-60 cm skersmens ir 35-40 cm gylio duobės. Į duobę pripilama gerai perpuvusio mėšlo arba komposto (1-2 kibirai), pridedama apie 30-50 g lėtai tirpstančiųjų trąšų. Šakelės nupjaunamos, paliekami kelmeliai su 3-4 pumpurais. Gerai palaistoma, pakrūmės pamulčiuojamos durpėmis arba perpuvusiu mėšlu. Jeigu serbentai sodinami pavasarį, po 3-4 dienų jie palaistomi ir pamulčiuojami dar kartą. Verta šalia žaliųjų serbentų auginti keletą krūmų įvairaus ankstyvumo juodųjų serbentų, tuomet jie kryžmiškai apsidulkina ir gausiau dera.
Jošta – agrastinis serbentas
„Kas nemėgsta valgyti juodųjų serbentų uogų dėl ryškaus „blakių“ kvapo, tai gali paragauti žymiai švelnesnio skonio ir net stambesnių kaip juodųjų serbentų ‘Joštos‘ uogyčių“, - pataria sodininkas R. Vrublevskis.
Jošta (Ribes x nidigrolaria) – tai tarprūšinis juodųjų serbentų ir agrastų hibridas, išvestas 1977 metais Vokietijoje. Hibrido pavadinimas kilo sujungus vokiškų juodųjų serbentų ir agrastų pavadinimų pirmąsias raides (Johannisbeere + Stachelbeere) – Josta.
Uogos tamsios kaip ir juodųjų serbentų su violetiniu atspalviu, žymiai didesnės už juodųjų serbentų (senesnės selekcijos, nes naujų veislių taip pat stambiauogės), tačiau mažesnės už agrastų, apvalios formos, standžia odele. Jos saldžiarūgštės, su muskato prieskoniu, žymiai švelnesnės už juodųjų serbentų uogas, auga nedidelėse kekėse. Uogos – vitaminų šaltinis, jose gausu antocianinų. Pilnai sunoksta liepos pabaigoje, ilgai nenukrinta nuo kero. Nuo vieno augalo priskinama apie 5-6 kg uogų.
Valgomos šviežios ir šaldytos. Iš pusiau prinokusių uogų, kada skonis panašus daugiau į agrastų, verdamos uogienės, iš prinokusių – spaudžiamos sultys, gaminamas vynas, džemai ir kompotai.
Auginimas. Joštos keras stiprus ir vešlus, užauga iki 2 m aukščio, plačiai išsišakoja į šalis. Auga labai sparčiai, greitai sutankėja, todėl reikia kasmet retinti. Dar viena teigiama šio reto augalo savybė, priešingai nei agrastai, neturi dyglių, todėl žymiai maloniau skinti uogas. Lapai tamsiai žali, dideli ir blizgantys, savo forma panašūs į juodųjų serbentų, bet bekvapiai. Žiedai stambūs ir ryškūs.
Geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose ir neutralios (pH 6,5) reakcijos lengvo priemolio ar derlingo priesmėlio dirvose. Nemėgsta rūgščios žemės.
Sodinama pavasarį ir rudenį, geriausiai spalio pradžioje iki šio mėnesio vidurio. Sodinant keletą Joštos kerų, tarp augalų paliekama iki 1,5 m, tarp eilių – apie 2-2,5 m. Kereliai pasodinti rudenį, anksti pavasarį gavę pakankamai drėgmės, auga stiprūs ir sveiki augalai.
Žemė įdirbama taip pat, kaip ir juodiesiems sebentams, sunaikinamos daugiametės piktžolės. Sodinant į duobę nebūtina pridėti komposto ar perpuvusio mėšlo, geriau prigijusius augalus pavasarį patręšti ilgalaikėmis kompleksinėmis trąšomis ir prieš žiemą, žemei pašąlus, apdėti perpuvusiu mėšlu arba užpilti 5-7 cm durpių sluoksniu. Dėl kryžmadulkos ‘Joštos‘ gali augti šalia agrastų ir juodųjų serbentų, tuomet gausiau derės.
Pasodintus augalus labai svarbu tinkamai prižiūrėti. ‘Joštos‘ krūmai kasmet pavasarį genimi (žymiai sparčiau auga už serbentus ar agrastus) ir formuojami, kad kasmet turėtų stiprių, įvairaus amžiaus gerai išsivysčiusių stiebų. Taip pat papildomai tręšiami mineralinėmis kompleksinėmis arba organinėmis trąšomis, ravimos piktžolės, purenama žemė, pakrūmė mulčiuojama mulčiumi (vasarą patartina mulčiuoti nupjauta ir pavytinta smulkinta vejos žole).
Auginami tik prie namų mėgėjų soduose, o plantacijose neauginami, nes uogų negalima nuimti mechanizuotai kombainu.
‘Jošta‘ atspari serbentinėms erkutėms ir tamsiajai miltligei. ‘Jošta‘ dauginama auginiais.
Dėmesio vertos kamieninės formos (įskiepyti į auksuotąjį serbentą) – viename augale ir grožis, ir vertingos uogų savybės. Augimo metu ant kamieno atsirandančias atžalas būtina šalinti, reikalinga atrama.
Auksuotasis serbentas ‘Laila‘
Anot sodininko R. Vrublevskio, ‘Laila‘ – Latvijos selekcijos, vidutinio ankstyvumo, derlinga, desertinė, subtilaus skonio uogomis, puošni auksuotojo serbento veislė. Žiedai geltonai auksiniai, originalios vamzdelio formos susibūrę kekėse, ypač medingi, juos gausiai lanko bitės. Pradeda žydėti gegužės pradžioje ir žydi ilgai, apie mėnesį. Uogos labai skanios, saldžiarūgščio skonio, aromatingos, standžios (ne vandeningos), beveik juodos, stambios (sveria 5 g) originalios formos – pailgos kaip maži baklažaniukai su rudais, ilgokais žiedkočiais. Jos ne tik skanios, bet ir vertingos vitaminais C, B, provitaminu A, jose yra cukraus, įvairių organinių rūgščių, pektinų, gausu dažančiųjų medžiagų. Vitamino C jose 3-4 kartus mažiau negu juoduosiuose serbentuose, bet vitamino A (karotino) turi daugiau negu abrikosai ar raudona saldžioji paprika.
Pradeda nokti rugpjūčio pirmoje dekadoje, noksta ne vienu laiku, tad jų subtiliu skoniu galima mėgautis iki rugsėjo mėnesio. Valgomos šviežios tiesiai nuo krūmo, tinka perdirbti – žalias uogas sutrinti su cukrumi, virti uogienės, džemus, gaminti drebučius, saldainius – kaip cukatus, nes labai gerai želatinuojasi. Uogienės ir džemo aromatas kaip juodųjų serbentų, o skonis skiriasi, žymiai subtilesnis.
Krūmai užauga iki 1,5 m aukščio. Jie yra ilgaamžiai, vienoje vietoje gali gyvuoti iki 30-40 metų. Įdomiai atrodo ‘Laila‘ išauginti kaip stiebiniai augalai, skiepyti į rūšinį auksuotojo serbento poskiepį, apie 20 metų gali puošti sodybą ar sodelį. Jie skiepijami 0,5-0,6 m aukštyje. Medeliai užauga 1,5-2 m aukščio. Galima medelį išauginti ir formuojant auksuotojo serbento sėjinuką, nuo 0,5-0,6 m aukščio formuoti vainiką. Nuo derančio medelio galima priskinti po 2-3 kg uogų.
Rudens pradžioje jų lapai nusidažo ryškiomis spalvomis, kuo uogos tamsesnės, tai ir lapai nusispalvina ryškesniu purpuru, o kai uogos šviesesnės – tai ir lapai švelniai rausvi.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
