Geriausiai sodininkams ir daržininkams pažįstamos amarų rūšys yra tos, kurios dažniausiai aptinkamos ant populiariausių sodo ir daržo augalų. Ant obelų beveik kiekvienais metais aptinkami dviejų rūšių amarai – žaliasis obelinis ir pilkasis obelinis amarai, ant slyvų – slyvinis miltamaris, ant vyšnių – vyšninis amaras, ant serbentų – serbentinis, agrastinis amarai ir t.t. Ant agrastų įvairiu laiku galima aptikti bent kelių rūšių amarus.
Daržo augalams kenkia pupinis, persikinis, guduobelinis, morkinis, pastarnokinis, moliūginis ir kitų rūšių amarai. Dažnai rūšies pavadinimas nusako augalus maitintojus, bet yra rūšys, kurios maitinasi įvairiais augalais.
Visi amarai yra čiulpiantieji kenkėjai – burnos aparatas specialiai pritaikytas pradurti augalo lapo ar ūglio audinius ir siurbti karnienos sultis ar parenchimos skystį. Tose vietose, kur amarų kolonija maitinasi, ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja, susisuka, kartais dėl seilėse esančių medžiagų parausta.
Apsauga nuo amarų. Atskirti, kad darže pasidarbavo būtent amarai, nėra sunku. Visgi, daug svarbiau pastebėti ne pažeidimus, kadangi tokiu atveju jau kaip ir vėlu – žala jau padaryta, o amarų kolonijas, kai tik jos pradeda kurtis. Jas pastebėti yra gana nesudėtinga, nes amarai nėra visiškai maži, todėl juos nesunku pamatyti, be to, jie greitai dauginasi. Esant optimalioms sąlygoms per vegetacijos sezoną priklausomai nuo rūšies gali išsivystyti iki 10 amaro generacijų.
Amarų kiaušinėliai, lervos ir nimfos yra jautrios sausam orui. Kai oro drėgmė maža, amarų populiacijos augimas lėtėja. Tas pats galioja, kai oro drėgmė optimali, bet oro temperatūra yra labai žema arba labai aukšta.
Amarų kontrolei dažniausiai pasitelkiami cheminiai insekticidai. Tačiau sodininkams ir daržininkams mėgėjams, tokių registruotų produktų, tinkamų kontroliuoti amarus nepriklausomai nuo rūšies ir augalo maitintojo, nėra. Kaip alternatyvą, galima naudoti natūralius augalų, turinčių insekticidinių savybių, ekstraktus, pavyzdžiui, karčiojo musmedžio, indiškojo nimbamedžio ir panašiai. Jie veikia ir kaip sustiprinanti augalą priemonė, padidinantį jo natūralų imunitetą kenkėjui, tuo pačiu ir sunaikina didelę dalį amaro populiacijos. Patartina naudoti organines, augalinių ekstraktų pagrindu pagamintas trąšas. Jos ne tik pamaitina augalą natūraliomis maistinėmis medžiagomis, bet ir suteikia augalams gyvybingumą, atsparumą nepalankiems veiksniams. Augalai žymiai geriau auga, vystosi, išvysto natūralius apsaugos mechanizmus ne tik prieš kenkėjus, bet ir ligas. Šias trąšas puikiausiai galima naudoti auginant daržoves, vaisius, taip pat, puoselėjant aplinką, prižiūrint dekoratyvinius augalus, auginant daugiametes ir vienmetes gėles bei auginant kambarinius augalus. Reguliariai tręšiant augalus su Zicara (pagamintas iš 70 proc. citrusinių vaisių žievelės ekstrakto, turi 30 proc. organinių medžiagų), Konflic (pagamintas iš 50 proc. karčiojo musmedžio ekstrakto ir 50 proc. kalio muilo, turi 85 proc. organinių medžiagų), Oleorgan (pagamintas iš 40 proc. indiškojo medžio Neem sėklų aliejaus muilo, turi 40 proc. organinių medžiagų) – amarams mažiau šansų gyventi ant jūsų auginamų augalų.
Augalinius nuovirus galima pasigaminti patiems. Keletas patarimų, kaip pasigaminti patiems iš augalinės žaliavos priemones nuo amarų:
Žali, ligų nepažeisti bulvienojai: 1,2 kg žalių arba 0,6-0,8 kg sausų bulvienojų užpilti 3-4 val. 10 l šilto vandens, nukošti, pridėti 40 g muilo ir purkšti augalus.
Sveiki, žali pomidorų lapai ir šaknys (ruošiamos po derliaus nuėmimo): 4 kg žalios masės virti 10 l vandens ant silpnos ugnies 30 min., nukošti. Prieš purškimą skiedžiama su 3 dalimis vandens, pridedama muilo (40 g / 10 l).
Svogūnų lukštai: 200 g sausų lukštų užpilti 10 l šilto vandens, po 4-5 dienų nukošti ir purkšti 3 kartus kas 5 dienos. Kitas būdas: kibirą iki pusės pridėti lukštų, užpilti karštu 10 l vandeniu ir palikti 1 parai. Prieš purškiant nukošti ir praskiesti per pusę vandeniu
Česnakų skiltelės: sutrinti 0,5 kg česnakų skiltelių, užpilti 3-5 l vandens, nusunkti, išspaudas dar sykį užpilti vandeniu ir nusunkti. Abi ištraukas supilti kartu į vieną indą ir pripilti vandens iki 10 l. Prieš purškimą 300 ml paruoštos ištraukos pilama į 10 l vandens, purškimą pakartoti po 3-5 dienų. Kitas būdas: sutrinti 0,5 kg česnakų skiltelių, sudėti į stiklinį 3 l talpos indą, užpilti vandeniu ir palikti tamsioje šiltoje patalpoje, po 5 parų nukošti. Purškimui imti 10 l vandens, 60 ml česnako užpilo ir 50 g muilo.
Česnakų sausi lapai, lukštai: 100-150 g sausos žaliavos užpilti 10 l vandens ir palikti 1 parai. Nukošti ir purkšti.
Česnakų skiltelės, tabako atliekos, svogūnų lukštai: 200 g sutrintų česnakų skiltelių, 150-200 g svogūnų lukštų, 200 g tabako atliekų, virti 2 val. 10 l vandens. Atvėsintą nuovirą nukošti, papildomai įpilti vandens iki 10 l, pridėti 30 g muilo ir purkšti.
Tikrojo tabako lapų ir tabako machorkos milteliai: 400 g sausų atliekų užpilti 10 l vandens ir laikyti 2 paras tamsioje vėsioje vietoje, nukošti. Prieš purškimą skiesti 2 dalimis vandeniu, pridėti muilo (40 g/10 l vandens). Purkšti 2-3 kartus kas 5-8 dienos.
Ilgalapės rūgštinės šaknys: 300 g susmulkintų šaknų užplti 10 l vandens, laikyti 2-3 val., nukošti ir paruoštu tirpalu purkšti.
Apdoroti augalus paruoštais nuovirais ir ištraukomis rekomenduojama 2-3 kartus kas 3-8 dienas, o reikalui esant – 4-5 kartus vegetacijos metu. Geriausiai nuoviras ir ištraukas panaudoti tą pačią dieną, kai buvo ruošiami, purkšti geriau į pavakarę, nes daugelis jų saulės poveikyje praranda savo veikimą.
Kita gana efektyvi priemonė gali būti ūkiško muilo 3 proc. tirpalas arba skystas žalias kalio muilas. Tokiu tirpalu reikia gausiai apipurkšti amarų kolonijas, kad kiek įmanoma daugiau individų būtų padengti muilo sluoksniu. Šis sluoksnis neleidžia patekti orui ir drėgmei todėl amarai uždūsta ar žūsta nuo drėgmės trūkumo. Po tokio apdorojimo dalis individų vis tiek liks gyvų, todėl gali tekti purškimą pakartoti keletą kartų. Be to, labai svarbu purškimus atlikti, kol kolonijos dar tik naujai besiformuojanti, kadangi po kurio laiko, lapai susisuka, amarai lieka jų viduje, muilu jų nebeapipurkši. Taip pat, svarbu žinoti, muilu nerekomenduojama purkšti esant labai aukštai temperatūrai, nes galima nudeginti augalą.
Vis dėlto pati universaliausia priemonė yra kuo palankesnių sąlygų sudarymas natūraliems amarų priešams daugintis ir žiemoti. Gamtoje yra daug vabzdžių, kurie minta amarų kiaušiniais ir pačiais amarais. Paminėtinos kiekviename sode aptinkamos boružės, vabzdžiai auksaakės. Boružės ir jų lervos pasižymi milžinišku apetitu ir per dieną suėda daugybę amarų. Auksaakių lervos taip pat yra grobuoniškos ir pasižymi įspūdingais apetitais. Be šių organizmų amarais minta ir jų populiacijas natūraliai mažina grobuoniškų žiedmusių lervos, grobuoniškos blakės, parazitoidai dvisparniai ir plėviasparniai.
