Neskubėkite išmesti šių daiktų – nustebsite, kaip galite juos panaudoti

Kai namuose prisikaupia panaudotų vienkartinių stiklinių ar kiaušinių dėklų, skubame juos išmesti. STOP. Siūlome pasinaudoti keletu patarimų, kaip panaudoti nereikalingus daiktus darbui sode bei prižiūrint kambarinius augalus.

PASIGAMINKIME ETIKEČIŲ. Sėjant gėlių ar daržovių sėklas, dažniausiai vėliau norime žinote ne tik pavadinimus augalų, kurie išdygs, bet ir kada jie pasėti, kada išdygo bei kitą informaciją. Daugelis sodininkų šalia pasėtų sėklų į žemę tiesiog įkiša pokelį nuo sėklų, bet jau po pirmo lietaus ar laistymo popierinis pokelis ištęžta ir suplyšta, tad patogiau naudoti nedideles plastikines etiketes. Jų paprastai reikia nemažo kiekio, tad galima nusipirkti sodo prekių parduotuvėje, bet kam leisti pinigus, jei galima pasiruošti patiems? Tam puikiausiai tiks įvairūs plastikinės taros indeliai, likę nuo jogurtų, šampūnų, skalbiklių ir pan., kurie gali būti ne tik balti, bet ir spalvoti. Su aštriomis žirklėmis susikarpykite norimo dydžio ir formos, ir štai – jūsų etiketės! Sėdami sėklas užrašykite norimą informaciją su ilgalaikiu rašikliu arba paprastu pieštuku. Sutaupysite ne tik pinigus, bet ir padarysite gerą darbą gamtai – dar kartą panaudosite daiktą, kurį reikėjo išmesti.


Nedidelių etikečių augalams galima pasigaminti iš plastikinių jogurtų, šampūnų ar kitų nebereikalingų indelių.
Nedidelių etikečių augalams galima pasigaminti iš plastikinių jogurtų, šampūnų ar kitų nebereikalingų indelių.
Asmeninis albumas


POPIERINIAI KIAUŠINIŲ DĖKLAI – tarsi specialiai skirti sėklų sėjai, nes jie dažniausiai būna pagaminti iš natūralaus ir nedažyto kartono, turi nedidelius ir sėjai tinkančius įdubimus. Patogu tai, kad sudygusias sėklytes galima sodinti kartu su dėklu tiesiai į žemę, nes kartonas dirvoje labai greitai suirs ir netrukdys šaknims skverbtis gylyn. Į nebereikalingus kiaušinių padėklus geriausia sėti augalus, kurie lėčiau dygsta ar kurių smulkios sėklos. Prieš ruošdami sėjai kartoninį padėklą, jo duobutes užpildykite substratu (geriausiai tinka specialiai skirtas sėjimui), palaistykite ir padėkite ant palangės. Po padėklu turėtų būti patiestas plastikinis maišelis ar kažkas kitas neperšlampamas, kas neleistų drėgmei pūdyti palangės.


Popieriniai kiaušinių dėklai tinkami ne tik kiaušiniams laikyti, bet ir sėkloms daiginti.
Popieriniai kiaušinių dėklai tinkami ne tik kiaušiniams laikyti, bet ir sėkloms daiginti.
Asmeninis albumas


POPIERINIŲ RANKŠLUOSČIŲ AR TUALETINIO POPIERIAUS RITINĖLIAI – dar vienas puikus dalykas, kurį galima panaudoti sėjai. Anksčiau naudodavau specialiai sėjimui skirtas durpių tabletes ir su jomis sudygusius daigus vėliau sėdavau į dirvą, bet pastebėjau, kad jos būna apvilktos plastikiniu tinkleliu, kuris trukdydavo augalui geriau įsišaknyti, o kartais net užverždavo šaknies kaklelį ir augalą tarsi „užsmaugdavo“. Be to, juk tai plastikas, kurio likučiai užteršia gruntą (plastikas žemėje suyra tik po 400-500 metų!). Tad pradėjau sukti galvą, į ką dar būtų galima sėti stambesnes sėklas – cukinijų, moliūgų, agurkų ir į akis pateko šie ritinėliai. Jie, kaip ir popieriniai kiaušinių dėklai paprastai būna pagaminami iš natūralaus ir nedažyto popieriaus, ir po kurio laiko žemėje natūraliai suyra.


Tualetinio popieriaus arba popierinių rankšluosčių ritinėliai - tinkamesni nei durpių tabletės.
Tualetinio popieriaus arba popierinių rankšluosčių ritinėliai - tinkamesni nei durpių tabletės.
Asmeninis albumas


KIAUŠINIŲ LUKŠTAI. Neišmeskite kiaušinių lukštų, juk tai kuo geriausia trąša! Rudenį ir žiemą juos kaupkite, o pavasarį sutrinkite kiek įmanoma smulkiau ir berkite į žemę, sodindami daigus ar sėdami sėklas. Smulkiai sumalti kiaušinių lukštai jau po 1–2 metų atliks savo misiją, o stambiau sutrinti suirs po 2-4 metų. Kiaušinių lukštais ypač tinka tręšti augalus, kurie mėgsta kalcį ir nerūgščią dirvą: pupeles, žirnius, kardelius, jurginus, burokėlius, vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, lazdynus, riešutmedžius bei kt.


KAVOS TIRŠČIAI kaip ir kiaušinių lukštai yra natūrali organinė medžiaga, galinti praturtinti dirvą, tad išgėrę kavą, neišmeskite likučių, tik jie turi būti be pieno ir cukraus. Tik, skirtingai nei kiaušinių lukštai, kavos tirščiai šiek tiek rūgština dirvą, tad jais labiau tinka tręšti rūgščiamėgius augalus: azalijas, rododendrus, magnolijas, hortenzijas, spygliuočius, šilauoges, namines bruknes bei spanguoles. Teko girdėti, kad kavos tirščių kvapo nemėgsta katės, tad galima pabandyti jais pabarstyti aplink kambarinius arba lauko augalus, kad prie jų nelįstų katės.


JEI VAZONE APSIGYVENO SLIEKAI. Vasarą kai kuriuos kambarinius augalus išnešame vasaroti į lauką, o rudenį prieš šalnas jie vėl parkeliauja vidun. Po kurio laiko galima pastebėti, kad augalui akivaizdžiai kažkas pasidaro negerai: jis pradeda nykti, auga sunkiai, gelsta lapai. Atidžiai apžiūrėjus ir neradus jokių kenkėjų arba ligų, galima įtarti, kad vazone įsikūrė sliekai, ypač jei po vazono apačia lieka išraustų žemių krūvelių. Sliekai įsikrausto į kambarinių gėlių vazonus tuomet, kai šie vasarą būna pastatyti lauke ant žemės arba kai gėlių sodinimui naudojame lauko gruntą.


Šiaip sliekai yra labai naudingi padarėliai mūsų daržams ir sodams, bet kambarinių augalų vazonuose jie nepageidaujami, nes rausdamiesi tokioje mažoje erdvėje kaip vazonas, jie trukdo augalui, per daug iškilnoja ir sujudina žemę aplink šaknis, todėl augalas pradeda nykti. Tad tenka šia žieduotąja kirmėlaite atsikratyti. Tam reikalui galima pasiruošti kalio permanganato tirpalo, kuris turėtų būti švelniai rožinės spalvos, nes per stiprus gali nudeginti augalo šaknis, ir kelis kartus juo gausiai palaistyti žemę vazone. Po šitos procedūros sliekai ne visuomet išnyksta, tad kartais darau dar taip: augalą iki vazono viršaus pamerkiu į vandens pilną kibirą keletui valandų. Sliekams vazone pradeda trūkti oro ir jie išlenda į paviršių, tereikia juos surinkti. Tik be abejo, po visko neužmirškite augalo ir nepalikite jo vandeny ilgesniam laikui, nes kitaip jį pražudysite.


KAIP NUPRAUSTI APDULKĖJUSĮ KAMBARINĮ AUGALĄ. Daugeliui kambarinių gėlių patinka maudynės, tad kartas nuo karto nuneškite jas į vonią ir nuprauskite. Tą galima padaryti ir lauke, kai oro temperatūra ne žemesnė nei 20 laipsnių. Prauskite su drungnu vandeniu nestipria vandens srove. Kai kurių kambarinių gėlių, kurios turi plaukuotus ir švelnius lapus, prausti nereikia: sanpaulijų, siningijų, begonijų. Kad maudynių metu srovė neišplautų žemių iš vazono – apvyniokite jį maistine plėvele.


MUSELĖS KAMBARINIŲ GĖLIŲ VAZONUOSE. Greičiausiai esate pastebėję, kad dažnai, įsigijus naują kambarinį augalą arba jį persodinus, po kurio laiko žemės paviršiumi pradeda striksėti vos akimi įžiūrimi padarėliai. Tai kolembolos, nariuotakojai vabzdžiai. Dar kartais atsiranda tokios itin smulkios juodos muselės, bėgiojančios po vazono paviršių arba skraidančios, kurių pavadinimo net nežinau. Paprastai šie vabzdžiai didelės žalos augalui nepadaro, bet tiesiog nervina jų buvimas namuose. Esu išbandžiusi įvairias natūralias priemones, kad jie išnyktų – kalio permanganato arba muilo tirpalą, tabako lapų nuovirą bei kitus, nes cheminių priemonių kambaryje naudoti nesinori.


Mažųjų vabzdžių sumažėdavo, bet po kurio laiko vėl atsirasdavo, nes jie mėgsta drėgnas vietas, o juk augalų vazonuose jos tokios ir yra. Atsitiktai pastebėjau, kad tuose vazonuose, kurie būdavo mulčiuoti paprastu smėliu (smėliu mulčiavau kai kuriuos vazonus, kad ne taip greitai išdžiūtų), ten tų vabzdžių nebūdavo. Tad beveik visų augalų vazonų paviršių užpyliau 1 cm storio smėlio sluoksneliu ir įkyrieji vabzdžiai praktiškai prapuolė. Pabandykite tai, gal padės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis