„Turime didžiulį kiemą, tačiau nebuvo vietos kur pasislėpti nuo kaitrios vasariškos saulės ar tiesiog atsisėsti, atsikvėpti ar ramiai paskaityti knygą“, – kodėl ėmėsi šios užduoties pasakoja Darius.
Kaip viskas vyko? „Visų pirma internete ieškojau idėjų, vykau į statybinių medžiagų parodą, kur išsiaiškinau, kokių medžiagų prireiks, kiek tai atsieis, atradau naudingų kontaktų“, – teigia skaitytojas.
Kitas žingsnis – pasidaryti eskizą su nemokama „Google Sketchup“ programa, kuri yra puikus įrankis, nereikalaujantis specialių žinių. Dirbti su ja gali kiekvienas, kuris naudojasi kompiuteriu.
Pamatas darytas iš atraminių plytelių. Tiesa, Darius, priduria, jog jei darytų pavėsinę antrąkart, imtųsi pamato mūrijimo. Bet dėl pasirinkto statymo būdo nesigaili, nes ir po žiemos pavėsinė puikiai atsilaikė ir nenukrypo nė centimetru.
Stogas – keturšlaitis, nes jis yra atspariausias lietui, vandeniui ir sniegui. Jo pagrindui naudota paprasta OCB plokštė, papildomai impregnuota laku atspariu drėgmei. Viršus uždengtas bituminėmis čerpelėmis (labai tinkamas pasirinkimas pavėsinėms, nes lengvai ir paprastai dengiamas).
„Specialistų paprašiau, kad uždengtų karkasą. Tai užtruko 8 valandas“, – kaip suktis iš situacijos pasakoja vyras.
Taip pat buvo iškastas kanalas į kurį įdėtas plastikinis vamzdis ir „pratrauktas“ el. kabelis, tad artimiausiu metu ketina pasidaryti rozetę ir pasikabinti žibintus.
Kiek trunka statyba?
„Pavėsinės statyba užtruko ilgiau nei tikėjausi, nes darbas vyko tik savaitgaliais ir vieną atostogų savaitę. Iš viso užtrukau dvi savaites“, – pasakojo Darius.
Tai pirmas jo, kaip išsireiškia vyras, „rimtesnis“ statinys. Jeigu pavėsinę statytų dar kartą, medžiagų pirktų daugiau nei reikia, nes susidūrė su problema, kad pritrūkus reikmenų tekdavo nutraukti darbus. Kadangi pavėsinė buvo statoma Trakų rajone, važiuoti atgal į Vilnių nebebūdavo prasmės.
