Kraštovaizdžio specialistė pataria, kaip pasirinkti šiltnamį

Kokį šiltnamį statyti, kokio dydžio, kaip jį patogiai įsirengti, į ką verta investuoti, pataria modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Ingė Auželienė.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Vietos pasirinkimas

Pasirenkant vietą šiltnamiui, reikia žiūrėti, kad augalams užtektų saulės. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje galinė šiltnamio dalis. Svarbiausia augalams gauti rytinės ir pietinės saulės, nes pavasarį, kai lauko temperatūra ankstyvą rytą yra žemiausia, pirmi saulės spinduliai daro stebuklus. Jei augalai saulės gauna tik nuo pietų, pirmoje dienos dalyje temperatūra šiltnamyje gali pavojingai nukristi.

Karštą vasaros dieną – atvirkščiai: šiltnamis gali kaip tik per daug prikaisti. Todėl šiek tiek lengvo pavėsio nepakenktų. Tam tiktų pietinėje pusėje pasodintas medelis ažūriška laja, pavyzdžiui, vyšnia ar slyva, kuris pavasarį dar neturės lapų, o vidurvasarį teiks lengvą pavėsį karščiausiomis valandomis.

Shutterstock nuotr.

Jei turite tinkamas sąlygas, specialistė rekomenduotų statyti ne atskirą šiltnamį, o jį blokuoti prie namo. Ilgoji šiltnamio linija eitų palei namo sieną, o šilumos augalai gautų ne tik nuo saulės šviesos, bet ir nuo pastato, kuris naktį spinduliuoja šilumą.

Šiltnamį galima statyti ir atokesnėje sklypo vietoje, bet žymiai patogiau, kai gali greitai nubėgti pasiskinti žalumynų ar pomidorų, tad toli nuo virtuvės neplanuokite. Be to, dabar galima įsigyti gražiai atrodančių šiltnamių, pretenduojančių į oranžerijas ar žiemos sodus, organiškai įsiliejančių į aplinką.

Jei planuojate įrengti laistymo sistemą, kuri paduoda vandenį iš talpos, už šiltnamio palikite laisvos erdvės talpai pastatyti.

Šiltnamio dydis

Kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaiko šilumą (ne taip greitai atšąla naktį), todėl viduje mažesni temperatūros svyravimai. Planuodami šiltnamį, apskaičiuokite jo dydį pagal tai, kiek auginsite daržovių, ar jas konservuosite žiemai. Pavyzdžiui, vidutiniškai skaičiuojami 4 pomidorų daigai vienam kvadratiniam metrui.

Shutterstock nuotr.

Ar agurkus ir pomidorus auginti atskirai? Tikrai geriau atskirai. Pomidorams reikia sauso oro ir daug drėgmės žemėje, o agurkams – drėgno oro. Jei šiltnamis tik vienas, galbūt agurkus verta auginti lauke, po laikina priedanga, kur jie Lietuvos sąlygomis puikiausiai užaugs. Pomidorus lauke auginti sudėtingiau, be to, juos tinka auginti su paprikomis, reikalaujančiomis panašių sąlygų. Norint sutalpinti viską viename šiltnamyje, galima bandyti sodinti pomidorus bent jau arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur drėgmė geriau užsilaiko. Apsvarstykite ir pertvarą – paprastai tuomet šiltnamis turi du įėjimus iš skirtingų pusių.

Šiltnamyje galima auginti ir kitus, ne visai įprastus, augalus. Šiltnamis vynuogėms būna gerokai aukštesnis. O moliūgai ir arbūzai auginami panašiomis sąlygomis kaip agurkai, tik jie kabinami aukštai, o didesniems užsimezgusiems vaisiams reikalingas prilaikymas.

Medžiagos šiltnamiui

Dažniausiai šiltnamiai dengiami plėvele, plastiko danga arba stiklais. Šiltnamiai su plastikine (polikarbonato) danga labai patogūs, palyginti su stikliniais, jie geriau įšyla, yra lengvesnės konstrukcijos, nereikia rimtų pamatų. Tačiau pasirinkite patikimą tiekėją, kad konstrukcija būtų pakankamai tvirta – kad vėjas jūsų šiltnamio nenuneštų pas kaimynus. Polikarbonato danga būna skirtingo storio – kuo storesnis, tuo geriau išlaiko šilumą.

Svarbus dalykas – vėdinimas. Jei šiltnamis 3 m ilgio, užtektų ir dviejų šoninių atidaromų langelių, tačiau kuo jų daugiau, tuo geriau. Šiltnamio gale langelis taip pat reikalingas. Jei taupote savo laiką, verta investuoti į automatiškai atsidarančius ir užsidarančius langelius – tai paprastas sprendimas, kuris nereikalauja elektros, bet jau vienu žingsniu gali sumažinti jūsų laiką, skiriamą šiltnamiui.

Shutterstock nuotr.

I. Auželienė pataria: viršutinę šiltnamio durų dalį padarykite atidaromą. Jei paliksite atviras ne duris, o tik jų viršutinę dalį, į vidų pateks mažiau vėsaus oro, einančio pažeme, oro temperatūra šiltnamyje išliks stabilesnė.

Jei šiltnamį dengiate polietilenine plėvele, nesirinkite jos pačios pigiausios ir ploniausios. Plėvelė turi būti atspari ultravioletiniams spinduliams. 

Gerai, jei šiltnamio stogą galite nuimti žiemai, kad ant žemės patektų sniego. Krituliai būtini, kad vyktų natūralūs gamtiniai procesai, žemė atsigautų. Žinoma, tuomet rudenį turėsite darbo su šiltnamio stogo nuėmimu, o pavasarį – su uždengimu. Jei šiltnamio stogas paliekamas, žiemą reikia į vidų įnešti sniego, nes svarbu, kad žemė neperdžiūtų.

Shutterstock nuotr.

Jei šiltnamis uždaras ir be papildomos drėgmės žiemą, jei žemė viduje nualinta, pavasarį reikėtų ją pagerinti – atnešti komposto. Jei auginate ankstyvas kultūras, pasiruoškite komposto dar rudenį, sukraukite į krūveles šiltnamyje – kitaip pavasarį gali tekti kapoti sušalusį kompostą iš krūvos lauke. Kartais žemę pailsinkite ir kokius metus auginkite tik salotas ar kitas prieskonines vienmetes daržoves.

Nepalikite takelio piktžolėms ir purvui. Takelis iš betoninių plytelių arba akmenų ne tik patogus neišsipurvinti, bet ir praktiškas dėl šilumos išlaikymo šiltnamio viduje: dieną betonas įkaista, o naktį šilumą atiduoda į išorę. Jei turite lentų, panaudokite jas – bus lengviau palaikyti švarą ir tvarkingą vaizdą.

Kapiliarinė laistymo sistema, įrengta su automatika arba paprastai panaudojant vandenį iš aukščiau pakeltos talpos, sutaupo jūsų laiką. Verta tokią įsirengti, jei norite sutaupyti sau laiko arba kartas nuo karto ramiai išvažiuoti paatostogauti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis