Idėja, kaip kokybiškai tinginiauti sode

Poilsio zonai sode sukurti žmonės prigalvojo įvairiausių kraštovaizdžio dizaino elementų: tai ir suoliukai, ir pavėsinės, ir vandens telkinukai. Visa tai skirta sustiprinti ramybės oazės įspūdį, kurioje ir nuobodulys gali apimti... jei nebūtų sūpynių. Jos ne tik akivaizdžiai propaguoja tinginiavimo (gerąja prasme) idėją, bet ir suteikia aplinkai išskirtinio dinamiškumo. Polėkio, kitaip sakant!

Kokia vieta, toks ir stilius

Sūpynių paskirtis aiški – jos suteikia galimybę komfortiškai pailsėti. Bet priemones tai paskirčiai įgyvendinti galima rinktis įvairiausias – svarbiausia, kad sūpynės būtų tinkamo dydžio, patogios ir patikimos konstrukcijos. Ir, žinoma, dekoratyvios, pabrėžiančios sodo stilių, harmoningai į jį įsikomponuojančios.

Sūpynių dizainas, spalva, medžiagos derinamos prie kraštovaizdžio. Pavyzdžiui, minimalistinio stiliaus sklype, kur jaučiama tvirta gamtą suvaldžiusio žmogaus ranka, kur nedaug gėlynų ir didelė veja, sūpynės galėtų būti ne sklypo centre, o nuošaliau, pievutės pakrašty. Iš čia bus smagu stebėti prieš akis atsiveriantį peizažą. Jos galėtų būti nudažytos neutralia spalva, karkasas neturėtų pernelyg dominuoti, tiesa, tai nereiškia, kad reikia vengti subtilių lenktų linijų.

Sūpynes galima papuošti pakabinamais vazonais, nereikėtų pamiršti ir kitų šią zoną pagyvinančių aksesuarų, pavyzdžiui, pagalvėlių ar lauko šviestuvų.

Shutterstock nuotr.

Iššūkis pabodusiems sprendimams

Nors žinoma, kad sūpynės buvo populiarios jau antikinėje Graikijoje, iki šiol tai – madingas kraštovaizdžio elementas, tad dizaineriai vis dar (!) sugeba rasti nestandartinių ir kūrybiškų sprendimų. Tradicinės sūpynės ilgą laiką buvo stačiakampio formos, konstrukciją iš abiejų pusių laikė stulpai. Šiandien daugelis lauko baldus gaminančių kompanijų kuria unikalius ir neįprastus, dažniausiai apskritus ar ovalius modelius. Juose derinamos patraukliausios hamako ir sūpynių ypatybės, o aptakios formos primena garsiausių XX amžiaus dizainerių krėslus.

Shutterstock nuotr.

Netikėtas ekspromtas

Supamasis krėslas – mobilus daiktas, pastatytas kieme jis gali patenkinti staiga kilusį norą pasisupti. Tačiau toks sprendimas pateisinamas tik tada, kai baldas dera prie kraštovaizdžio stiliaus – jei jis skirtas jaukiam sėdėjimui prie židinio, lauke atrodys lyg atsidūręs „ne savo rogėse“.

Apibrėžta teritorija

Tinkamoje vietoje įrengtos sūpynės suformuoja poilsio zoną – čia jos arba atsiduria sklypo (ir dėmesio) centre, arba tampa riba, atskiriančia kitas zonas. Jas svarbu įkomponuoti tokioje vietoje, iš kurios atsivertų gražus vaizdas. Žinoma, galima ir atvirkštinė seka – pirmiausia pastatomos sūpynės, o paskui aplink jas sodinami gėlynai, sudėliojami kiti įdomūs akcentai.

Sūpynes galima kabinti terasoje, verandoje ar pergolėje, kurią dengia vijokliniai augalai. Svarbiausia, kad joms ten užtektų erdvės (vis dėlto tai masyvus daiktas), o konstrukcija ir proporcijos būtų labai apgalvotos, estetinis vaizdas nepriekaištingas. Sūpynės turėtų derėti prie namo stogo, laiptų ir kitų eksterjero elementų.

Poilsio zoną, kurios svarbiausias akcentas – sūpynės, išskiria ir apibrėžia lentų pakyla. (Jei ant jos būtų pastatytas suoliukas, atrodytų keistai, tačiau sūpynių konstrukcijai tinka.) Lauko vazonai, aplink pasodintos gėlės suteikia jaukumo ir puošnumo.

Shutterstock nuotr.

Metalinės sūpynės, standartiškai mąstant, atrodytų gan gremėzdiškas ir šaltas daiktas, tinkamiausias visuomeninėms erdvėms. Tačiau viskas priklauso nuo jų dizaino – lenktų linijų, nuotaikingos spalvos sūpynės dera ir romantiška nuotaika alsuojančiame sode. Dar daugiau – kai aplink gausybė margaspalvių gėlynų, metalinis jų karkasas sustiprina stabilumo, pusiausvyros pojūtį. O jei kam pasirodytų, kad sūpynėms stinga jaukumo, jas galima dekoruoti pagalvėlėmis.

Tradicinės medinės sūpynės kaip jokios kitos tinka sodui, nes neardo aplinkos harmonijos, visada atrodo stilingai ir jaukiai. Jų yra įvairiausių formų ir konstrukcijų: pagamintų iš rąstų, primenančių pavėsinę ar suolą.

Shutterstock nuotr.

Dar vienas sūpynių privalumas (apie kurį dažnai nė nepagalvojame...) yra tas, kad jos užima vietą ne tik erdvėje, bet ir ant žemės. Kai nėra noro lenkti nugarą puoselėjant gėlyną, pakabinus sūpynes atsiranda pateisinama priežastis tuo net neužsiimti ir stebėti gamtą ne rausiant žemę, o smagiai tinginiaujant.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis