Statome namą kaime (I): gerai pasirinktas sklypas – pusė darbo

Pradėjęs ieškoti sklypo namui supratau, kaip senovės lietuviai sugalvojo posakį „gera pradžia – pusė darbo“. Išsirinkti gerą sklypą individualiam namui yra gerokai sunkiau nei apsispręsti dėl gyvenamojo rajono perkant butą, tačiau atidžiai vertinant ir kliaunantis ne emocijomis, o racionaliu protu, vėliau galima sutaupyti krūvas pinigų.

Rinkdamasis sklypą individualiam namui apžiūrėjau ne vieną pasiūlymą Vilniaus, Molėtų ir Utenos rajonuose. Be jokios abejonės, faktorius „man patinka, nes gražu“ išlieka labai svarbus priimant sprendimą, ar verta mokėti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų už sklypą, ar ne. Tačiau pasikalbėjus su specialistais, o vėliau ir pradėjus tvarkyti įsigytą sklypą bei statyti namą išlindo įvairiausių niuansų, kurie svarbūs nemažiau nei grožis.

Ieškodamas sklypo kėliau tokius reikalavimus: geras susisiekimas su Vilniumi ir gimtąja Utena, ne 6 arų ploto kolektyvinio sodo sklypas, ne prie pagrindinių kelių bei „ne ant lauko“, tai yra, kad sklype jau būtų augmenijos ir nereikėtų keliasdešimt metų gyventi „pievoje“ tarsi ant delno. Privalumai – ežeras bent jau kilometro spinduliu.

Keli mėnesiai intensyvių paieškų ir pavyko rasti kaip tik tokį sklypą: Molėtų pašonėje, ežeras už puskilometrio, 20 arų, jauno pušyno plotelis naujai suprojektuotame kelių individualių namų kvartale. Tačiau šis sklypas tiko ir dėl keletos kitų svarbių priežasčių.

Žvyrkelis nelygu žvyrkeliui

Bene paprasčiausias, bet kartu ir svarbiausias, dalykas renkantis sklypą – susisiekimas. Dalis nepatyrusių pirkėjų galvoja: „Asfaltuotas kelias yra, nuo jo kelių šimtų metrų ilgio žvyrkelis, vedantis link sklypo, yra. Vadinasi su keliais tvarka“. Specialistai sakytų, kad toks mąstymas per daug paviršutiniškas.

Kalba eina apie link sklypo vedantį žvyrkelį, atrodytų, pačią nereikšmingiausią smulkmeną visame kelio tarp darbo ir namų tinkle. Juk žvyrkelis yra žvyrkelis. Koks čia gali būti skirtumas. O jis yra.

Tiesa, pasirodo, geras žvyrkelis mums, humanitarams, nukrito kaip aklai vištai grūdas. Jau susitvarkius nuosavybės dokumentus ir važiuojant su meistru apžiūrėti vietos pamatams, šis kalbėjo: „Matosi, kad kelią ne girtas traktoristas darė“. Esą svarbu, kad būtų padarytas geras kelio pagrindas, pagalvota apie vandens nutekėjimą ir pan. Taip kelias bus ilgaamžiškesnis, reikės rečiau jį tvarkyti. Kaip tiksliai pasakyti, kuris žvyrkelis tarnaus ilgiau, derėtų klausti specialistų ir pasikliauti jų akies žvitrumu.

Vieta nulems patogumus

Jei perkate sklypą ne mieste, iš anksto pagalvokite, kokiais komunaliniais patogumais norėsite mėgautis. Dairytis sklype ir ieškoti elektros skydinės – pats paprasčiausias dalykas, apie kurį derėtų pagalvoti. Tačiau, deja, ne vienintelis.

Pirmiausia, pagalvokite, kuo šildysite būsimą namą. Jei sklypas toliau nuo miesto, dujų vamzdžio iki jo niekas neves. Visgi neverta nusiminti, nes rinkoje gausu įvairių šildymo sistemos alternatyvų: nuo pigių malkinių katilų, kur gali tekti dažnai pabūti pečkūriu, iki gerokai brangesnių geoterminio šildymo sistemų. Pasirinkimas tiek kainos, tiek technologijų požiūriu platus. Belieka tik susiskaičiuoti sąmatą ir apsispręsti, ko nori, ir ką gali sau leisti.

Iš kitų statytojų patirties galiu pasakyti, kad daugiausia staigmenų pateikia vandens gręžinys. Jo reikės, jei vietinė vandentvarkos bendrovė neturi galimybės prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kažkur visi nusiklausę naiviai tikisi, kad reikės gręžti „standartą“, tai yra apie 40 metrų. O paskui projektuojant gręžinį pasirodo, kad reikia gręžti iki 100 metrų. Jei išgręžimo kaina vienam metrui yra apie 40 eurų, 60 metrų skirtumas finansinėje sąmatoje gali išgręžti gilią duobę.

Vargu ar atsiras toks statytojas, kuris atsisakys svajonių vietos vien dėl to, kad gręžinys kainuos kiek daugiau nei tikėtasi. Bet skaičiuojant statybų sąmatą žinoti galimą gręžinio gylį būtų pravartu.

Tikslų metrų skaičių (kaip deklaruoja patys projektuotojai, 5 metrų tikslumu) sužinoma tuomet, kai gręžinys projektuojamas. Tačiau bent jau apytikslią situaciją galima sužinoti paskambinus į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri turi duomenis apie visoje Lietuvoje registruotus vandens gręžinius. Nežinau, ar visiems tokią informaciją teiks, bet man dar prieš perkant sklypą pavyko išklausti, kad aplink būta dviejų gręžinių – vienas 100 metrų gylio, kitas – 29 metrų. Darbuotoja patarė nesibaiminti – gilusis greičiausia naudojamas pramoninėms reikmėms. Įdomumo dėlei, penkiems namams vandens tiekimą užtikrinantis gręžinys gavosi 53 metrų gylio (projektuotojai nurodė, kad turėtų būti 52 metrų gylio).

Beje, kalbant apie gelmių turtus svarbu pastebėti, kad verta pasidaryti ar paprašyti pardavėjo sklypo grunto tyrimo. Nuo grunto priklauso, kokių pamatų reikės ir kiek jie kainuos.

Reljefas padiktuoja namą

Geras architektas matydamas sklypo reljefą gali pasakyti, koks namas geriausiai atrodys sklype. Dėl to patartina prieš perkant sklypą pasitarti ir su architektu. Jis įvertins situaciją ir pasakys, kokios galimybės ne tik „padėti“ svajonių namą sklype, bet ir „padėti“ taip, kad jis harmoningai derėtų su aplinka.

Tačiau čia jau estetiniai svaičiojimai. Praktiškai žvelgiant reikėtų galvoti taip: jei noriu statyti didelį namą, reikia lygaus sklypo, mat kitaip teks ne tik pakloti nemažus pinigus ekskavatoriams, bet gali būti, kad išsirausi duobę ir būsi pakalnėje tarp kaimynų. Mano atvejis – nedidelis namas ir į pakalnę nueinantis sklypas. Taigi pats tas: „trobelė ant kalnelio“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis