Kada kviestis geodezininkus ir kaip tam pasiruošti

Naujosios technologijos gerokai palengvino inžinierių – geodezininkų darbą. Tačiau nors technologiškai geodezinius matavimus įmanoma daryti visus metus, specialistai teigia, kad patogiausias metas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Nebetrukdo lapai

Daugelis geodezinius matavimus atliekančių bendrovių šias paslaugas teikia bet kuriuo metų laiku. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų gerokai patobulėjusios technologijos leidžia matavimus atlikti pakankamai tiksliai ir žiemą, ir vasarą. „Geriausia gedezinius matavimus daryti vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, kai ant medžių nėra lapų. Tuomet GPS imtuvai kur kas lengviau randa signalą. Jei oro sąlygos nėra ekstremalios, žiema taip pat tinkamas metas“, - teigia geodezinius matavimus atliekančios bendrovės „G.M. & Co“ geodezijos inžinierius Gintautas Zenevičius.

Tiesa, atliekant geodezinius matavimus žiemą gali tekti susidurti su kita problema. Gausiai pasnigus gali būti sudėtinga rasti apsnigtus riboženklius ir juos užkoordinuoti. Tuomet gali prireikti ne tik sklypo savininko žinių ir nuojautos, bet ir kastuvo.

Prašo savininko pagalbos

Tačiau tai ne vienintelė paslauga, kurią palengvindami darbą sklypo savininkai galėtų padaryti į objektą atvykusiems inžinieriams – geodezininkams.

„Pirmiausia, jeigu savininkas žino, kur turėtų būti riboženkliai, o jų nesimato, nes yra arba po sniegu, arba aukštoje žolėje, šeimininkai galėtų padėti juos parodydami. Jei senieji riboženkliai apskritai nėra išlikę matuojamame lauke, tuomet prašome sklypo savininkų atsivežti turimus sklypo planus, kad būtų galima kuo tiksliau atstatyti riboženklius“, - pasakoja G. Zenevičius.

Jo teigimu, anksčiau savininkai būdavo prašomi pasirūpinti darbininku su kastuvu, kad šis apkastų riboženklius. Tai būdavo itin sudėtinga žiemą, kai žemę sukaustydavo įšalas. Šiuo metu riboženklių apkasti nereikia, o esant įšalui, visus paruošiamuosius darbus riboženkliui įstatyti galima atlikti laužtuvu. „Didelė pagalba geodezininkams būtų ir tai, jei šeimininkai prieš atvažiuojant paruoštų pakankamo aukščio kuoliukus, kad aiškiau matytųsi sklypo ribos“, - teigia bendrovės „Geoforta“ vadovas Justas Lebednykas.

Shutterstock nuotr.

Problema – seni matavimai

Specialistai pabrėžia, kad geodezinių matavimų klaidos dažniausiai padaromos ne dėl metų laikų ar oro sąlygų. Kartais jauniems geodezininkams koją pakiša patirties stygius arba kvalifikacijos trūkumas.

Pasak J. Lebednyko, naujai atliktuose matavimuose klaidų praktiškai nebūna, nes naudojamos pakankamai tikslios technologijos. Dažniau jų randama atliekant po nepriklausomybės atkūrimo suformuotuose ir „sumatuotuose“ sklypuose. „Po Nepriklausomybės atkūrimo gražinant žemę privatiems savininkams atlikti netikslūs matavimai, nebuvo surašomi atstumai, tad sudarytų planų kokybė keldavo abejonių. Būdavo netgi taip, kad kaimynų sklypai lipdavo vienas ant kito. Šiais laikais atliekant matavimus su tobulesne technika tuos neatitikimus randame“, - pasakoja G. Zenevičius.

Beje, viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria geodezininkai yra nuolat kintantys teisės aktai, kartais net prieštaraujantys vienas kitam. Esą vos išsinagrinėjus vieną dokumentą, jie vėl atnaujinami. Negana to, žemėtvarka skirtinguose rajonuose tuos pačius teisės aktus interpretuoja skirtingai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis