Pastaruoju metu vis daugiau į viešumą prasiskverbia tokių atvejų, kai valstybinės žemės sklypai buvo suformuojami ir išnuomojami be aukciono, nors tokiai sklypo nuomai pagrindo ir nebuvo. Daugelis įmonių ir kitų asmenų yra pasinaudoję Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų suteikta galimybe išsinuomot valstybinius žemės sklypus, jei tik valstybinėje žemėje būdavo šiems asmenims priklausantis statinys.
Paskutiniu metu pastebima tendencija, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra pradėjusi kai kurių sklypų nuomos sutarčių tyrimą ir atlieka tyrimus, ar tikrai sklypai suformuoti tinkamai prie nenaudojamų sklypų. Pastebėtina, kad Lietuvos teismai dažniausiai palaiko Nacionalinės žemės tarnybos poziciją ir patvirtina sudarytų nuomos sutarčių nutraukimą. Taip pat teismai sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad sklypai negali būti formuojami prie statinių, kurie nėra naudojami ir yra visai sunykę.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš savo paskutiniųjų šių metų sausio mėnesio nutarčių nusprendė, kad asmens naudojami konkretūs statiniai nesukuria jam teisių gauti valstybinį žemės sklypą be aukciono. Lietuvos aukščiausiasis Teismas jau pernai metais nagrinėdamas vieną iš bylų atkreipė žemesnės instancijos teismų dėmesį į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina faktiškai nustatyti ir įsitikinti, ar tikrai toks statinys nėra naudojamas ir tik tuomet galima spręsti, ar asmuo turi teises lengvatiniu būdu gauti valstybinį žemės sklypą.
„Jeigu sklype faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis, nebūtinai jo registracijos duomenys bus galutinis taškas žemės sklypo istorijoje. Lemiamą reikšmę čia turės faktinės situacijos vertinimas – greičiausiai bus atsižvelgiama, ar tame žemės sklype vykdoma su pastato naudojimu susijusi veikla ar ją planuojama plėtoti, o gal vykdyti kitą veiklą. Jei nustatoma, kad pastatas fiziškai pažeistas, sunykęs iki tiek, kad likę tik sunykę jo pamatai, greičiausiai tai nebus pagrindas formuoti sklypą prie tokio fiziškai negalimo naudoti statinio“, – apie galimybę išsinuomoti ar nusipirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu sako advokatas dr. Evaldas Klimas.
Advokato teigimu, tokių statinių atkūrimas reikštų rekonstrukciją, o kai kuriais atvejais net ir naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti. Taigi pamatai nėra pagrindas formuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį.
Vis tik Vyriausybės nutarime, reguliuojančiame valstybinio žemės sklypo nuomą ir pardavimą be aukciono, yra numatyta galimybė išlaikyti tokio sklypo nuomą bent trims metams, ar net ilgesniam terminui, jei pagal statinio kadastro bylos duomenis dar nėra pasibaigęs statinio galimo naudojimo terminas. Kiekviena situacija – individuali. Pavyzdžiui, asmuo turi statinį, kurio nors šiuo metu ir nenaudoja, tačiau jis yra normalios būklės, yra atliekami veiksmai (rengiama dokumentacija leidimams gauti) dėl tokios statinio sutvarkymo, veikslo jame vykdyme. Tokiu atveju, asmuo pagrįstai gali tikėtis gauti ar išlaikyti jau suteiktas teises į valstybinį žemės sklypą.
Bet kuriuo atveju, į susiformavusių teismų praktiką dėmesį turėtų atkreipti sunykusių statinių savininkai, kurie tikisi lengvatiniu būdu gauti valstybinius žemės sklypus. Jiems žinios ne kokios – era, kai valstybinė žemė lengvai buvo dalinama į kairę ir į dešinę – baigiasi.
