Šilumos izoliacija: stiklo vata ar poliuretano putos?

Stiklo vatos izoliacija yra žymiai pigesnė negu poliuretano putų izoliacija, tačiau ji taip pat yra mažiau efektyvi, ypač labai šaltomis sąlygomis. Stiklo izoliacija yra labiausiai paplitusi šilumos izoliacija. Poliuretano putų izoliacija užima mažesnę rinkos dalį, tačiau jų populiarumas didėja. Tačiau, jei apšiltinti stiklo pluošto izoliacija galite pats, norėdami apšiltinti poliuretano putomis, teks kviestis profesionalą.

Kaip tai veikia?

Šilumos perdavimas per stiklo pluoštą susilpnėja, nes stiklo dalelytės sulaiko orą. Sukuriamas izoliacinis efektas ir lėtėja šilumos cirkuliacija tarp paviršių.

Purškiamosiose putose yra polimerų - poliuretano. Išpurkštas produktas plečiasi maždaug 100 kartų ir sukietėja į vientisą masę. Tokiu būdu užpildomi visi laisvi oro tarpai.

Purškiamos izoliacijos (termoputų) tipai

Galimi du tipai: atvirųjų porų ir uždarųjų porų putos (arba pusiau kietos termoputos ir plastiškos šiltinimo putos). Kiekviena rūšis turi ir privalumų, ir trūkumų.

Plastiškosios putos pasižymi tuo, jog jos užpildo visus plyšelius ir tarpelius, tačiau struktūriškai yra minkštesnės, lankstesnės negu pusiau kietos putos – kurios yra daug tvirtesnės. Pusiau kietos putos geriau išlaiko savo formą, atsparesnės slėgiui ir geriau sulaiko šilumą. Jei putos nebus veikiamos išorinių veiksnių, nėra būtina, kad būtų ypatingai tvirtos, o piniginė nėra labai jau perpildyta – rinkitės plastiškas termoputas.

Tačiau patalpoms, kur reikalinga stipresnė izoliacinė apsauga, kur bus stipresni išoriniai veiksniai – galimas oro, vandens sąlytis, o taip pat svarbi ir dekoratyvioji remonto pusė – negailėkite pinigų ir rinkitės pusiau kietas termoputas.

Kadangi lanksčiųjų termoputų galiojimo, veikimo laikas yra trumpesnis, jų yra gaminama įvairių tankių ir savybių. Tankis yra tiesiogiai susijęs su izoliacine verte. Jis matuojamas kubiniais metrais. Lanksčiųjų termoputų svoris yra 6-9 kg/m3, o varža – apie 2,7-5,4, priklausomai nuo sluoksnio storio. Pusiau kietų termoputų tankis būna dvigubai didesnis. Todėl šios putos gali ir dekoratyviniu atžvilgiu puikiai pasitarnauti, ir šiluminė varža yra daug didesnė.

Rinkdamiesi visuomet pagalvokite, ką apšiltinate, ir kurios putos bus tinkamiausios – paskaičiuokite šiltinamos detalės tankį, ir, jei jis didesnis už atvirųjų porų (plastiškų) putų tankį – be abejo, jau šios putos nebeatliks tvirtinamosios funkcijos. Tokiu atveju tiks kietesnės putos: jos ir sustiprins, ir papuoš, ir puikiai atliks termoizoliacinę funkciją. Kai kurios kietosios putos yra ypatingai didelio tankumo, todėl gali būti dažomos, imituojant medį ar marmurą.

Kainų skirtumas sąlygotas ne tik sudedamųjų putų dalių, bet ir naudojimo būdo. Lanksčiąsias putas galima paprastai užpurkšti naudojant pigias priemones. Šios putos padengia didesnį plotą, yra lengvesnės (nes mažesnio tankio – retesnės). Kietosios putos daugiau sveria, reikia kruopščiai atitaikyti reikiamą putų pūtimo slėgį, todėl jų naudojimas yra brangesnis. Tačiau nebūtinai vienas metodas yra visuomet brangesnis – gerai pasiskaičiuokite prieš rinkdamiesi.

Purškiamos putos ir stiklo vata: efektyvumas

Stiklo vata ne visiškai sulaiko visą šilumą. Vidutiniškai maždaug 30 proc. šilumos vistiek yra prarandama. O jei dar ir nevykusiai suklotas apšiltinimas, paliekant tarpų tarp tvirtinimo elementų ar kitų įrenginių – prarandama dar daugiau šilumos.

Purškiamos putos užpildo visus tarpelius ir yra puikiausias užtvaras šilumai sulaikyti. Tai daug efektyvesnis būdas nei stiklo pluošto danga,o tuo pačiu putos turi ir didesnę šiluminę varžą.

Šiluminė varža

Kuo didesnė gaminio šiluminė varža, tuo daugiau šilumos jis sulaiko. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Namai paprastai šiltinami priemonėmis, kurių varža 10-40 (10 cm. sluoksniui). Paprastai purškiami keli sluoksniai.

Kaip teisingai purkšti termoputas

Purškiamos izoliacinės putos sudarytos iš dviejų dalių: A (izocionato) ir B (dervos). Šie du komponentai yra lėtai pašildomi ir, veikiant aukštam slėgiui, perduodami į purkštuvą, kur sumaišomi ir purškiami ant paviršiaus. Tokiu būdu sumaišyti nesuputoję komponentai plonu sluoksniu padengia paviršių. Po 1–3 sekundžių prasideda reakcija ir staigus (iki 100 kartų) putų apimties augimas. Po to putos sustingsta ir tokiu būdu formuojama monolitinė šilumos izoliacijos danga. Izoliuojamas paviršius padengiamas mišiniu naudojant specialią purškimo įrangą, kuria naudojasi specialistai.

Kaip teisingai apšiltinti stiklo vata

Apšiltinimo vata dažniausiai būna ritiniuose, tad ją reikia susikarpyti reikiamo dydžio gabalais. Siekiant geriausios izoliacijos, labai atidžiai išmatuokite dydžius – kad vėliau neliktų neuždengtų tarpų. Apskaičiuokite visus vamzdžius, kitą įrangą, pamatuokite, kur ir kiek reikės nukirpti. Be abejo, tai užims laiko. Tačiau pats šiltinimo procesas nebus toks ilgas ir sudėtingas, neprireiks ir specialisto pagalbos. Nors specialisto patarimas niekada neprošal, tačiau šiuo atveju galėsite išsiversti ir be jo.

Stiklo vata gali dirginti gerklę ir odą, todėl prieš imantis darbų užsidengite, apsisaugokite: dėvėkite specialią kaukę (jų yra pirkti statybinių prekių parduotuvėse), kepurę, apsimaukite pirštines, būkite su marškiniais ilgomis rankovėmis bei būtinai užsidėkite apsauginius akinius.

Kaina: stiklo vata ir purškiamos termoputos

Vidutiniškai purškiamos putos yra 2-3 kartus brangesnės. Tačiau nepamirškite ir įsivertinkite, kiek jos yra efektyvesnės, kiek daugiau šilumos sulaiko, negu stiklo vata. Jos taip pat ir universalesnės, jomis galima lengviau apšildyti sunkiai prieinamas vietas.

Kaip jau minėta, ne tik pačios putos, kaip produktas, yra brangesnės – brangesnis ir darbas. Nepatyręs savamokslis sunkiai susidoros su šia užduotimi tinkamai. Tad – kainuos ir specialisto paslaugos. Tačiau tokiomis klimato sąlygomis, kaip Lietuvoje, skaičiuojant šildymo sąnaudas, putų izoliacija turėtų atsipirkti per 5-7 metus.

Poveikis sveikatai

Izocionatai, esantys putose, dirgina akis, plaučius, skrandį, gali sukelti odos bėrimus ir uždegimą. Todėl dirbant būtina dėvėti specialius drabužius, mūvėti pirštines, užsidėti kaukę, apsauginius akinius. Per daug prisikvėpavus izocionatų, galimi astmos priepuoliai – tai gali atsitikti specialistams, kurie dažnai dirba tokį darbą. Nesisaugant, neatidžiai dirbant, ligos ūmėja. Negydoma liga gali pakenkti plaučiams. Putos yra visiškai nekenksmingos ir netoksiškos, kai sukietėja. Dujas skleidžia putos tik purškimo ir kietėjimo procese.

Labai svarbu, kad putų komponentai būtų sumaišyti tiksliomis proporcijomis, kitaip dujos gali kenkti net ir sukietėjus putoms.Stiklo vata dirgina akis, odą, kvėpavimo takus, gali sukelti dusulį, gerklės skausmą, užkimimą.Būtina naudoti visas apsaugines priemones.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis