Šildymas granulėmis: kas tai yra ir kokie privalumai

Granuliniai katilai turi savo vietą rinkoje, be to, egzistuoja specialūs degikliai, kurie kieto kuro katilą leidžia kūrenti granulėmis. Kita vertus, prekybininkai siūlo daugybę skirtingų namų šildymo būdų – malkomis, anglimi, dujomis, taip pat bent keliais būdais naudojantis elektra. Kur šioje draugijoje yra granulės ir kokie tokio pasirinkimo privalumai bei trūkumai?

Kas yra granulės. Kuro granulės – tai į pailgus itin nedidelio skersmens briketus suspausta biomasė. Granulės gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų – iš durpių (daugiau naudojamos pramoniniuose objektuose), saulėgrąžų lukštų, šiaudų, jų gamybai naudojami netgi vyšnių ar alyvuogių kauliukai. Vis dėlto pačios populiariausios buitiniam kūrenimui yra medžio granulės – jos pasižymi didžiausiu sausumu, nors skirtumas ir nėra dramatiškas, taip pat vidutiniškai palieka mažiausiai pelenų. Tokios granulės gaminamos iš medienos statybinių atliekų – tiek lapuočių, tiek spygliuočių. Jos taip pat vidutiniškai kaloringiausios iš granulių, tiesa, jų kaina taip pat aukštesnė.


Granulių privalumai: Granulės pasižymi tuo, kad jog yra labai sausos – paprastai drėgmė granulėse siekia iki 10 %. Jas gaminant naudojamas aukštas slėgis, tačiau granulinių sutvirtinimui nenaudojami klijai ar kitos panašios medžiagos, tad toks kūrenimas yra ekologiškas, neminint to, kad mediena yra atsinaujinanti kuro rūšis. Taip pat granulės užima mažai vietos, jų pakankamai ilgas degimo laikas, mažas peleningumas. Kitas privalumas lyginant su kieto kuro rūšimis yra tai, kad katilų nereikia kurti kasdien, tad tarp kieto kuro rūšių ši yra bene labiausiai taikanti į komfortą.


Kadangi granulių kaloringumas (apie 4300 kcal/kg) yra gerokai didesnis netgi už kaitriausias I grupės malkas, tad reikia ir mažesnės sandėliavimo patalpos. Yra ir didesnio kaloringumo rūšių, pavyzdžiui akmens anglių kaloringumas yra gerokai didesnis (daugiau nei 6000 kcal/ kg), bet jos nėra tokios švarios, ekologiškos, palieka daug pelenų, nemalonų kvapą, nekalbant apie sandėliavimo problemas ir tvarką. Granulės taip pat yra vienas pigiausių būdų.


Trūkumai: Vienu iš granulinio šildymo trūkumų galima įvardinti bendrą visų kieto kuro rūšių trūkumą – rūpinimosi katilu rutiną. Nors jos ir palieka nedaug pelenų bei reikalauja retesnio užpildymo, katilą vistiek reikia valyti ir prižiūrėti. Tad šis būdas nėra pats komfortiškiausias (kaip pavyzdžiui šilumos siurbliai ar dujiniai katilai). Kitas bendras trūkumas – kuro sandėliavimas. Elektra šildomų katilų energija neišsibaigs, o granulėms reikės išskirti patalpą. Lyginant su malkomis, granulės kiek brangesnės, be to, malkas galima esant galimybei pasiruošti ir patiems, o granules bet kokiu atveju teks pirkti iš tiekėjo.


Sandėliuojant granules, patariama jas saugoti nuo drėgmės. Tai nėra labai sunku, nes ir gamintojai paprastai jas pakuoja į polietileno maišus, tad pakaks tiesiog rasti talpią ir sausą vietą namuose.


Gerų granulių peleningumas siekia iki 1 % (realiai rinkoje parduodamų granulių deklaruojamas vidurkis yra dar mažesnis, svyruoja apie 0,5 %), tad deginant lieka labai mažai atliekų. Malkų peleningumas pavyzdžiui gali siekti ir 10 %, paprastai labai sausos malkos pasiekia 5-6 %. Tad labai svarbu atsirinkti – arba rinktis ilgai rinkoje dirbantį tiekėją, kuris sau neleis gudrauti arba vadovautis žmonių, kuriais tikrai pasitikite rekomendacijomis. Pats svarbiausias kriterijus – granulės turi būti sertifikuotos pagal DIN plus arba EN plus standartą. Itin maža, vidurkio nesiekianti kaina dažniausiai slepia prastą kokybę. Taip pat svarbu, jeigu gausite galimybę savo rankomis pačiupinėti siūlomas granules, pasitikrinkite, ar jos netrupa tarp rankų, ar jos sausos. Geriausia, jei jų paviršius yra blizgus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis