Tradicinės pirties statymas: krosnies įrengimas 2 dalis

Pirties krosnis yra svarbiausia šio statinio dalis. Net ir turint prastai pastatytą pirtį, turint gerą krosnį, galima pasidžiaugti vandens procedūromis ir pasišildyti. Pirties krosnių rūšių yra ne viena: tiesioginio, kanalinio ir kupolinės. Kupolinės yra tobulesnės už kitas, jos geriau perduoda šilumą, ilgiau ją išlaiko. Visgi garinei pirčiai geriausia rinktis periodinio veikimo plytinę krosnį.

Periodinio veikimo krosnyje, kūrenimosi metu, liepsnos turi eiti per akmenis. Pasak pirtininko Ramūno Račkausko, šiose pirtyse pirmiausia yra kūrenama pirtis ir tik sudegus malkoms yra einama į pirtį kaitintis. Dėl to pakuros vieta neturi reikšmės: gali būti išorėje arba pirties kaitinimosi patalpoje.

Krosnis turi būti integruota į sieną, kad šildytų ne tik perynę, bet ir priepirtį ir visą likusią pirtį. Tai patalpos, kurioms irgi reikia šilumos. Ypač tai jaustųsi žiemą, kai būtų šalta priepirtyje. Geležinės krosnys kūrenamos per sieną, kaip ir visos kitos. Kiekvieną kartą reikia priduoti orą į priepirtį, o oras iš gatvės ateina šaltas. Naudojant tokią krosnį priepirtyje visad būna šalta. Todėl, jei nenorima šildyti kitų pirties patalpų papildomai – reiktų rinktis tokią krosnį, kuri tai atliktų kartu šildydama perynę.

Kompromisinis variantas yra, kai naudojamos geležinės krosnys. Jose naudojami skaldyti akmenys, rekomenduojama juos įsigyti iš parduotuvės. Dedami skaldyti akmenys, nes jie geriau glaudžiasi prie metalo ir taip yra geriau nuimama šiluma nuo sienelių.

Periodinio veikimo krosnies statymas

Pirties statymui rekomenduojama naudoti krosnių plytas. Naudoti smėlio molio ir vandens skiedinį: viena dalis molio ir penkios dalys smėlio. Vandens pilti tiek, kad skiedinys atrodytų kaip tiršta grietinė. Krosnies viduje naudojamos šamotinės plytos. Joms mūryti naudojamas specialus malto molio ir malto šamoto skiedinys. Pakuros ir pelenų durelės geriausia, jog turėtų oro padavimo reguliavimą. O pakuros durelėse turėtų būti dar papildamos ekranavimo durelės su skylėmis, kad per daug neįkaistų.

Kamino aukštis turėtų būti ne mažesnis nei 2,5-3 metrai virš pakuros. Svarbus yra jo skersmuo – ne mažiau nei vienos plytos (25 x 12 cm ). Gali būti ir apvalus, bet turi atitikti šiuos reikalavimus: apie 17-18 cm apvalaus vamzdžio skersmens. Tai užtikrina gerą trauką.

Tokios krosnies pastatymui reikia:
400 šamotinių plytų;
50 kg molio;
100 kg smėlio;
Durelės oro padavimo angai;
Durelės pelenų valymo angai;
2 užstumiamos sklendys;
Suvirinta pakura;
200 kg akmenų;
Plieninis jungiamasis vamzdis pakurai.

Tokios krosnies plytos dėliojamos eilėmis. Pirmos eilės yra užpildomos, Tolimesnės eilėse paliekamos erdvės viduje, kuriose įrengiamos vietos malkų kūrenimui, pelenų išėmimui ir akmenų sudėjimui. Pavyzdžiui, 3-4 eilėse yra įrengiama pakuros vieta. Gali reikti maždaug 13 plytų eilių.

Reikia atsiminti, kad krosnis spinduliuoja šilumą, šildo konvenkciniu ir skleidžiagarą. Todėl akmenys turi būti maksimaliai įkaitę, o spinduliuotė neturi būti kieta (neturi spirginti, o maloniai šildyti). Minkštas spinduliavimas – kai nesijaučia didelis karštis, stovėdamas šalia krosnies, jaučiasi tik maloni spinduliuojanti šiluma. Taip pat krosnis turi sušildyti vandenį pirties procedūroms.

Pirties patalpos įrengimas ir paruošimas pagal krosnį

Durelės, kur pilamas garas, turi būti žemiau nei gultas ant kurio žmogus guli. O žmogus turi gulėti 85 cm aukštyje nuo grindų. Žemiau būna per šalta – aukščiau per karšta. Tai yra patogus aukštis atlikti procedūroms. Visi žmonės turėtų būti viename lygyje.Tradicinėse pirtyse įprasta daryti vieną gultų aukštą, bet gultas gali būti platus, tad žmonės gali jame atsigulti ar susėsti. Į krosnį montuojamos trys ketinės orkaitės akmenims. Akmenys perduoda šilumą į patalpą. Krosnis gali sušildyti patalpos orą iki 110 laipsnių šilumos – vasarą 3-4 valandas, o žiemą –3-6 valandas. Mažesnes krosnis gali užtekti kūrenti ir 2 valandas. Pavyzdžiui, 4-5 kv. m garinės pirties patalpą sušildyti užtenka nuo 30 min iki 2 val.

Krosnies saugumas

Krosnis turi atitikti saugumo reikalavimus. Krosnis turi neapdeginti žmonių, nesutrikdyti jų sveikatos, net jei prisiliečia prie jos. O jei karštis labai didelis – turi būti apsauga, kad nebūtų galima prisiliesti. Durelės turi atsidaryti taip, kad išėjęs garas nenuplikytų šalia stovinčio žmogaus. Svarbu, kad krosnis netrukdytų įeiti į pirtį, praeiti iki gultų bei atlikti procedūras. Tai pat turi stovėti patogioje vietoje, kad būtų lengva paduoti garą.

Šalia tokios krosnies gali būti nedegios betoninės grindys, dengtos plytelėmis arba išlyginamos skiediniu. Po krosnimi neturi būti apšildymo sluoksnio, nes krosnis išskiria šilumą į grindis. Į krosnį turėtų būti integruota ventiliacijos funkcija, kad ištrauktų orą iš apačios. Svarbu, kad nebūtų galimybės apsideginti, apsinuodyti smalkėmis ir sukelti gaisrą.

Pirties akmenys

Ant dugno dedami patys didžiausi akmenys, o ant paviršiaus – mažesni. Kad akmenys geriau laikytųsi, statoma geležinė arba ketaus pertvara. Per kurį laiką akmenys suskilinėja. Todėl juos reikia keisti. Surinkti suskilusius akmenis ir pakeisti naujais. Taip pat surinkti ir smulkius atskilusius, kad neužkimštų šilumos kanalų. Akmenų keitimas priklauso nuo krosnies tipo. Tradicinėse krosnyse tai daryti reiktų ne rečiau nei kartą į pusę metų. Būna krosnių, kur akmenys tarnauja vienus ar dvejus metus.

Akmenimis galima pasirūpinti anksčiau, nelaukiant keitimo meto. Akmenys turėtų būti vienos rūšies, kad vienodai įkaistų ir turėtų vienodą šilumos atidavimą į visas puses. Geriausiai tinka apvalūs ir vientisos formos.

Didesni rieduliai yra užgrūdinti saulės ar vandens milijonus metų Jie pasižymi tvirtumu, tamsia spalva. Juos susirinkti galima upėse, prie ežerų. Netinka akmenys iš smėlingų vietų, sluoksniuoti. Jie greitai skyla ir užteršia garo kanalus. Netinka ir akmenys, turintys aštrias briaunas, nes skildami gali sužeisi žmones. Dėl skylančių akmenų reiktų, kad akmenys būtų pridengti karščiui atspariomis plytomis. Akmenų dydis gali būti įvairūs, bet jie neturėtų būti mažesni nei 10 cm skersmens (šiek tiek didesni nei žmogaus kumštis). Talpa akmenims suvirinama metalinių plokščių – jų storis turėtų būti 10-12 mm.

Shutterstock nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis