Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Danijoje

Neseniai lankėmės Älmhult miestelio Švedijoje kapinaitėse, o šį kartą nusprendėme pasidairyti po Danijos Jellingo, Christianfeldo ir Vailė miestelių kapines. Juk visuomet smalsu palyginti kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų įpročiai bei papročiai pas netolimus Baltijos kaimynus. Kadangi tiek danai, tiek švedai yra vikingų palikuonys ir artimos šalys, tai ir daugelyje sričių jie turi nemažai panašumų. Ne išimtis ir kapinės.

Kaip ir pas švedus, nesimatė nei vienos plastikinės gėlės ar kapo puošmenos. Antkapiai buvo nedideli ir santūrūs, iš šlifuoto granito arba tiesiog iš paprastų laukų akmenų. Kapinaitėse akmenys naudojami plačiai – tiek antkapiams, takelių dangai, mulčiui ar apdailai. Nemažai kapų buvo išvis nepuošti jokiais augalais, o tik antkapiu ir vejos lopinėliu ar akmenėlių mulčiu.

Danijos kapinaitėse daug dėmesio augalams ir priežiūrai neskiriama, svarbiau – gyvųjų prisiminimai ir pagarba mirusiems.
Danijos kapinaitėse daug dėmesio augalams ir priežiūrai neskiriama, svarbiau – gyvųjų prisiminimai ir pagarba mirusiems.
Asmeninio albumo nuotr.

Augalai paprasti (bet ne prasti), ištvermingi, daugelis iš jų neryškių spalvų ar žydintys kukliais žiedeliais. Iš gėlių dažniausiai kapuose sodinamos melsvės (Hosta), skaistažiedės (Chryzantemum) (jas anksčiau vadinome chrizantemomis), pelargonijos (Pelargonium), puošniosios vilkpupės (Hylotelephium spectabile) bei kt. Nemažai kapų puošė dekoratyviniai kopūstai (Brassica oleracea), kurie mums neatrodo kaip tinkamos gėlės kapams, bet skandinavai jas vertina praktiškai, nes šie augalai atsparūs šalnoms, tad ilgai išlieka dekoratyvūs.

Kapai dažniausiai nedideli, puošti paprastais lauko akmenimis.
Kapai dažniausiai nedideli, puošti paprastais lauko akmenimis.
Asmeninio albumo nuotr.

Plaštakiškasis klevas – puošnus ir nedidelis medelis, rudenį nuraudonuojančiais lapais, bet Lietuvoje jis sunkiai žiemoja, išskyrus pamario regioną.
Plaštakiškasis klevas – puošnus ir nedidelis medelis, rudenį nuraudonuojančiais lapais, bet Lietuvoje jis sunkiai žiemoja, išskyrus pamario regioną.
Asmeninio albumo nuotr.

Iš sumedėjusių augalų patys populiariausi buvo viržių (Calluna) krūmeliai, kurie vis dažniau auga ir ant lietuviškų kapų, nes iš tiesų tai vienas nedaugelio rudenį žydinčių ir žemų augalų, atsparių šalčiui, ilgai išliekančių dekoratyvių ir mėgstančių smėlingas dirvas (o juk daugelis kapinaičių ir įkurdintos smėlio kalneliuose). Taip pat pastebėjome auginamus žemaūgius kadagius (Juniperus chinensis, J.x media bei kitus), vijoklinius ožekšnius (Euonymus fortunei), hortenzijas (Hydrangea), rododendrus (Rhododendron), paprastosios karaganos (Caragana arborenscens) svyrančias formas, plaštakiškuosius klevus (Acer palmatum), formuojamas tujas (Thuja), buksmedžius (Buxus), kukmedžius (Taxus), puskiparisius (Chamaecyparis) ir kitus.

Daugelis kapinaičių įkurdintos šalia vietinių bažnyčių. Ryškesni augalais ir net Halwoween‘o moliūgai puošia tik vaikų ir jaunimo kapus.
Daugelis kapinaičių įkurdintos šalia vietinių bažnyčių. Ryškesni augalais ir net Halwoween‘o moliūgai puošia tik vaikų ir jaunimo kapus.
Asmeninio albumo nuotr.

Vienas iš paprasčiausių ir kukliausių kapo variantų.
Vienas iš paprasčiausių ir kukliausių kapo variantų.
Asmeninio albumo nuotr.

Ryškesnes gėles galima pamatyti tik prie neseniai palaidoto arba mirimo metines mininčio kapo.
Ryškesnes gėles galima pamatyti tik prie neseniai palaidoto arba mirimo metines mininčio kapo.
Asmeninio albumo nuotr.

Visi pasirinkti augalai yra žemaūgiai, daugelį iš jų galima karpyti norima forma, jie genėtinai nereiklūs (išskyrus puskiparisius, plaštakiškuosius klevus bei rododendrus), gerai žiemoja, puošniai atrodo ir žiemą, tad žemaūges jų veisles verta sodinti ir pas mus. Tad praktiškai visi augalai auginami ir mūsų kapinėse, gal tik plaštakiškasis klevas sunkiau peržiemotų, nebent būtų auginamas pamario krašte arba drėgnesnėje ir nuo šaltų vėjų apsaugotoje bei derlingoje vietoje.

Dažniausia kapo ir takų apdaila – įvairaus dydžio akmenys.
Dažniausia kapo ir takų apdaila – įvairaus dydžio akmenys.
Asmeninio albumo nuotr.

Kapų ploteliai atskirti nedidelėmis tujų, buksmedžių ar kukmedžių gyvatvorėmis.
Kapų ploteliai atskirti nedidelėmis tujų, buksmedžių ar kukmedžių gyvatvorėmis.
Asmeninio albumo nuotr.

Daugelio danų kapų dengia akmenėlių mulčias kaip ir pas mus.
Daugelio danų kapų dengia akmenėlių mulčias kaip ir pas mus.
Asmeninio albumo nuotr.

Danijoje yra įdomi ir mums neįprasta laidojimo tvarka. Dauguma kapinių yra šalia vietinių bažnyčių ir jas paprastai prižiūri ne artimieji, o bažnyčios samdomi žmonės, tad kapai dažniausiai lankomi ne tam, kad juos ravėti ar kaip kitaip rūpintis, o tiesiog kad prisiminti ir pagerbti mirusiuosius. Už kapo priežiūrą bažnyčiai per metus mokama apie 200–300 eurų. Tai nemaži pinigai ir danams, tad paskutiniu metu vis daugiau šeimų, neišgalinčių kasmet tiek mokėti, su išankstiniu velionio sutikimu pelenus išsklaido, pvz., prie jūros ar kur kitur. Nors viena populiariausių tendencijų yra palaikų deginimas, bet nemažai laidojama ir įprastai.

Viržiai – populiarūs kapinių augalai, ypač rudenį.
Viržiai – populiarūs kapinių augalai, ypač rudenį.
Asmeninio albumo nuotr.

Šį kapą puošia nedidelis klevelis, viržiai, buksmedis, vilkpupė ir vijoklinis ožekšnis, įskiepytas į stiebą.
Šį kapą puošia nedidelis klevelis, viržiai, buksmedis, vilkpupė ir vijoklinis ožekšnis, įskiepytas į stiebą.
Asmeninio albumo nuotr.

Daugelis kapų yra labai minimalistiniai.
Daugelis kapų yra labai minimalistiniai.
Asmeninio albumo nuotr.

Kapinaitėse laidojimo ploteliai nedideli, jie atskirti žemutėmis gyvatvorėmis ir saikingai papuošti augalais. Nemažai yra ir tokių, kur nėra jokių ribų, o kapą žymi tik nedidukas antkapis ir žolės lopinėlis arba akmenėlių mulčias. Kol už kapą yra kas moka, tol kapas yra prižiūrimas, bet kai nebelieka kam mokėti, tada viskas iškasama kartu su kelių metrų gylio gruntu ir išvežama į bendras kapines, kurios paprastai būna toliau už miesto.

Tik senesniuose kapuose yra kiek erdviau vietos ir auga nemaži augalai kaip šios tujos.
Tik senesniuose kapuose yra kiek erdviau vietos ir auga nemaži augalai kaip šios tujos.
Asmeninio albumo nuotr.

Iškastoji kapo vieta vėl užpildoma naujomis žemėmis ir joje vėl galima laidoti. Gal mums tai atrodo žiauroka, bet danai yra ne tik praktiški, bet ir žvelgia į aplinką ekologiškai, stengdamiesi kuo mažiau teršti gamtą.

Šalia kapo pasodintas rododendro krūmas pavasarį gražiai žydi, o visus metus išlieka puošnus savo visžaliais lapais.
Šalia kapo pasodintas rododendro krūmas pavasarį gražiai žydi, o visus metus išlieka puošnus savo visžaliais lapais.
Asmeninio albumo nuotr.

Žinoma, lietuviai turi nuo gilios senovės susiformavusius įdomius ir vertingus laidojimo papročius, bet šiais laikais, kai viskas nuolat kinta ir vieni papročiai keičia kitus, norėdami išlaikyti vertingas senąsias ir formuodami naujas tradicijas, mums, santūriems šiauriečiams, priimtinesnė ne slavų tautų patirtis, o skandinavų, iš kurių galime pasimokyti natūralumo, paprastumo, santūrumo ir ekologiškumo.

R. Peterson ir A. Vareikaitės nuotraukos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis