Ir vėl amarai – kaip nuo jų išvaduoti augalus?

Ar ir jus kamuoja ši problema? Pabandykime ją įveikti kartu!

Amarų apibūdinimas

Amaro kūno dydis tėra nuo pusės iki penkių milimetrų. Amarai, priklausomai nuo rūšies, gali būti įvairių spalvų, tačiau dažniausiai pasitaiko geltoni, juodi ir žali, nors būna ir pilkų ar net oranžinių. Paprastai jie gyvena kolonijomis, kuriose gali būti ir lervų, ir suaugusių amarų, ir sparnuotų būtybių, ir be sparnų. Dauguma amarų rūšių greitai dauginasi. Kartais viena patelė gali padėti iki 150 kiaušinių. Kai kurių rūšių amarai yra gyvavedžiai. Ant kambarinių augalų gyvena daugiau kaip trys dešimtys amarų. Dažniausiai sutinkami moliūginis amaras (Aphis gossypii), pupinis amaras (Aphis fabae), didysis bulvinis amaras (Macrosiphum euphorbiae), persikinis amaras (Myzodes persicae).

Dažniausiai sparnuotos patelės į kambarį patenka per langus. Vis dėlto, amarų parsinešti namo galima ir su naujais augalais ar auginiais, išnešus augalus vasarą į balkoną ar sodą, taip pat gauti kartu su dovanota puokšte (pavyzdžiui, su chrizantemomis arba rožėmis).

Rizikos grupė

Amarai gali apsigyventi ant visų augalų, tačiau labiausiai nukenčia ūgliai ir pumpurai, taip pat apatinė lapų pusė. Dažniausiai amarai pakenkia galeniams, anturiams, smidrams, begonijoms, gardenijoms, gvazdikams, kinrožėms, hortenzijoms, pelkiniams žinginiams, kamelijoms, svogūninėms gėlėms, orchidėjoms, paparčiams, petunijoms, raktažolėms, rožėms, sanpaulijoms, fuksijoms, ciklamenams ir kitiems švelnius lapus turintiems augalams. O štai standūs palmių lapai amarų nevilioja.

Požymiai, kad augalus pažeidė amarai

Pavieniai amarai ar jų kolonijos pakankamai gerai matomi plika akimi. Antruoju atveju vabzdžių susitelkimo vietose galima išvysti balkšvų „gniutulų“ – tai amarų lervų likučiai. Apie amarus byloja ir deformuotos ūglių viršūnės, pasikeitusi spalva, susisukę ir apdžiuvę lapai bei pumpurai, taip pat saldžios išskyros (lipčius) ant lapų ar ūglių. Vėliau ant šių išskyrų įsikuria grybelis, kuris gali padengti lapą ištisiniu sluoksniu, taip mažindamas fotosintezės intensyvumą, kas kenkia ir taip nusilpusiam augalui. Amarai susilpnina augalus, sumažina jų atsparumą ligoms, taip pat gali tapti virusinių ligų nešiotojais. Jeigu amarų populiacija itin didelė, jie gali savarankiškai sunaikinti augalą.

Shutterstock

Liaudiškos priemonės nuo amarų

Ugniažolės užpilas (nuoviras). Laiku surinkite žydinčius augalus (imamas visas augalas), 300–400 gramų šviežių arba 100 gramų džiovintų ugniažolių užpilkite vienu litru vandens ir palikite 24–36 valandoms arba virkite 30 minučių.

Citrusinių vaisių užpilas. 100 gramų citrusinių vaisių žievelių užpilkite vienu litru šilto vandens ir palikite šiltoje vietoje stovėti tris paras.

Tabako užpilas. 40 gramų sausos žaliavos užpilkite vienu litru vandens ir palikite dviem paroms. Tada nukoškite ir įpilkite dar vieną litrą vandens. Prieš purkšdami augalą dirvožemio paviršių užklokite plėvele, kad tabako užpilas neįsigertų į gruntą ir nepakenktų šaknims.

Svogūno užpilas. Smulkiai supjaustytą svogūno galvą (apie 15 gramų) arba svogūnų lukštus (apie 6 gramus) užpilkite vienu litru vandens ir sandariai uždarytame inde palikite stovėti penkioms-septynioms valandoms.

Česnako užpilas. Reikės trijų-penkių skiltelių česnako, dviejų arbatinių šaukštelių nerafinuoto aliejaus, pusės litro vandens ir vieno arbatinio šaukštelio skysto muilo. Česnaką išspauskite, užpilkite aliejų ir palikite parai ar dar ilgiau. Tada supilkite vandenį ir muilą. Gautą preparatą laikykite sandariai uždarytame inde. Prieš naudodami jį, du valgomuosius šaukštus preparato užpilkite litru ar pusantro vandens.

Paprastosios kraujažolės nuoviras. Žydėjimo pradžioje surinkite visą virš žemės esančią kraujažolių dalį, jums reikės 80 gramų džiovintų ir smulkintų augalų. Užšutinkite verdančiu vandeniu ir palikite 30–40 minučių. Tada užpilkite dar vandens (kad bendras jo kiekis būtų vienas litras) ir palikite dar 40 minučių. Prieš purškimą papildomai įpilkite keturis gramus skysto muilo.

Spyglių užpilas. 500 gramų pušies ar eglės spyglių užpilkite dviem litrais vandens ir tamsioje vietoje laikykite savaitę. Prieš naudojimą atskieskite vandeniu proporcija 1:10.

Dilgėlių užpilas. 500 gramus šviežių dilgėlių (prieš žydėjimą) užpilkite penkiais litrais vandens ir palikite stovėti nuo 12 iki 24 valandų.

Baltųjų garstyčių užpilas. 10 gramų garstyčių sėklų miltelių užpilkite vienu litru vandens ir laikykite sandariai uždarytame stikliniame ar emaliuotame inde 48 valandas, tada nufiltruokite. Prieš naudojimą 150–200 mililitrų koncentrato atskieskite 850 mililitrų vandens.

Žalio kalio muilo tirpalas. 20 gramų muilo atskieskite vienu litru vandens ir nuplaukite augalą. Prieš tai žemę vazonėlyje užklokite plėvele. Skalbimo muilas taip pat naikina amarus, tačiau ne taip veiksmingai.

Skysto muilo tirpalas. Du arbatinius šaukštelius skysto muilo atskieskite dviem stiklinėm vandens. Į tirpalą galima įpilti vieną stiklinę aliejaus.

Muilo ir spirito tirpalas. Vieną valgomąjį šaukštą muilo ar indų plovimo skysčio atskieskite nedideliu kiekiu šilto vandens. Tada įpilkite vieną valgomąjį šaukštą techninio spirito ir vieną litrą vandens. Šiuo tirpalu apipurkškite augalą arba ištepkite jį teptuku. Jeigu augalo lapai švelnūs, po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.

Vienu iš aukščiau išvardintų užpilų purkškite augalus tris ar keturis kartus kas penkias ar šešias dienas. Visi užpilai ar nuovirai turi būti nukošti ir naudojami trumpą laiką. Kiekvieną kartą reikia ruošti naują tirpalą.

Kaip kovoti su amarais

Su amarais kovoti gali padėti ir pirktiniai preparatai. Prieš tai patariama augalą nuplauti muilo tirpalu. Procedūrą reikia kartoti kas penkias–septynias dienas. Galima augalus apdoroti individualiai. Ant apipurkšto augalo galite uždėti polietileno maišelį, apačioje jį užriškite ir palikite 24–36 valandoms.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis