Geram vynuogių derliui ruoštis reikia rudenį

Šį mėnesį tiek dideliuose, tiek mažuose šalies vynuogynuose raškomos uogos. Beveik iš karto po to prasideda kiti atsakingi darbai – medžius reikia tinkamai paruošti, kad jie tinkamai peržiemotų ir pavasarį pradėtų auginti kitų metų derlių. Kokius darbus reikėtų atlikti iki užeinant pirmiesiems dideliems šalčiams? Patarimais dalijasi ManoNamai.lt kalbinti patyrę vynuogių augintojai.

Po derliaus nuėmimo

Ankstyvosios Lietuvoje auginamos veislės uogos subrandinamos rugpjūčio viduryje, o daugumą vėlyvųjų veislių uogų galima skinti rugsėjo pabaigoje. Po to vynmedžiai pradeda gausiai mesti lapus, po skynimo gali likti įvairių augalinės kilmės atplaišų. Jomis, ypač nukritusiais lapais reikėtų pasirūpinti, nepalikti jų pūti. Jei medis sirgo netikrąja miltlige, tokie lapai gali tapti jos židiniais ir vėliau bus daugiau problemų su vynmedžių priežiūra.

Vynuogių augintojas Arūnas Adžgauskas sako, kad rudenį po derliaus nuėmimo tradiciniais fungicidais purkšti vynuogių nėra prasmės, tokia priemonė efektyvi tik augimo periodu. „Pasibaigus vegetacijai galima nupurkšti 3 % vario sulfato tirpalu – tai yra naudinga priemonė tuo atveju, jei buvo išplitusi netikroji miltligė. Prieš uždengiant vynmedžius ši priemonė padės apsisaugoti ir nuo antraknozės, puvinių, kitų ligų. Vario sulfatas padeda apsisaugoti ir nuo bakterinio vėžio, kuris yra pavojingas vaismedžiams, taip pat ir vynmedžiams“, – pasakoja pašnekovas.

Nuskynus uogas, vynmedis pats pradeda ruoštis žiemai, ūgliai pradeda medėti. Kartais medėjimas nevyksta taip sklandžiai kaip tikėtasi, todėl atsiranda rizika, kad vynmedis prasčiau peržiemos. „Jei vynmedis labai žaliuoja ir ūgliai nemedėja, reikia purkšti kalio trąšų tirpalu. Tirpale azoto neturi būti, nes jis tik skatintų augimą. Reikėtų pasižiūrėti į trąšų sudėtį, kiek jose yra kalio ir paruošti tirpalą, kuriame būtų apie 0,4% vandenyje tirpaus kalio oksido K2O. Jo gali būti ir šiek tiek daugiau, nes rudenį lapai nėra tokie jautrūs, o purškiant augimo periodu nereikia šitos ribos viršyti, kad nenudegintų lapų. Taip pat galima purkšti pelenais – apie du kilogramus kibirui vandens. Pigi ir lengvai paruošiama medžiaga. Pelenai irgi turi visų maistinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, išskyrus azotą“, – pasakoja A. Adžgauskas.

Vynuogių genėjimas rudenį yra vienas svarbiausių veiksmų. Augti reikėtų palikti tik kelias pagrindines šakas. Kuo daugiau augintojas turi patirties, tuo lengviau jam nuspręsti, kaip genėti tam tikras vynmedžių veisles. Sprendžiant kiek pumpurų palikti pavasariui, kitas vynuogių augintojas Algirdas Lungis siūlo remtis tokiu patarimu: „Jei medis auga lauke, sumedėjusios medienos užtenka palikti nuo pusmečio iki metro. Žiūrint kokio didumo vynmedis. Jei sumedėjusios medienos yra pusė metro, vienoje pusėje paliekamos dvi šakos po penkis pumpurus, kitoje pusėje taip pat dvi šakos po penkis pumpurus. Pavasarį, ko gero, išaugs apie penkiolika šakų. O geriausia yra tiesiog žinoti, ką darai, nes genėjimas yra atskiras menas“, – sako A. Lungis.

A. Adžgauskas taip pat siūlo naudoti standartinį pakankamai saugų būdą genėti. „Žmogus neturintis patirties dėl konkrečios veislės derėjimo, gali laikytis paprasto standarto – per daug neeksperimentuojant, ūglio ilgis būtų 6-8 pumpurai. Ūglys, jei nelabai storas – šeši, jei storesnis – aštuoni, nes kuo storesnis ūglys, tuo jis turi būti ilgesnis.

Žinoma, genėjimas priklauso nuo veislės – jei nugenėsi paliekant tris-keturis pumpurus, kai kurių veislių užaugs labai didelės kekės, kitoms kaip tik reikia palikti 10-12 pumpurų. Yra tokių veislių, kurias nugenėjus trumpai (3-4 pumpurai) – derliaus nebus iš viso, nes jų trys pirmieji pumpurai nedera. Geriausia apie tai spręsti pavasarį – tada matome ar ūgliai yra su žiedynais, ar ne, o nederančius išlaužom“, – pasakoja pašnekovas.

Pasirengimas žiemai

Ar reikės dengti vynuoges, priklauso nuo jų veislės bei nuo vietovės. Lepesnes rūšis A. Lungis pataria auginti šiltnamyje. „Tokiu atveju žiemą galima nieko nedaryti – nugrėbti lapus, nugenėti ir palikti. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad tų vynuogių, kurios puikiai auga lauke, nereikėtų sodinti į šiltnamį. Kas iš to, kad gausime didesnį derlių – skonis gali būti paprastesnis. Šiltnamiuose temperatūra yra vos žemesnė nei lauke, tačiau kadangi ten neužpučia vėjas, augalai nenušąla. Visų pirma, šiltnamiuose, jeigu vynmedžiai yra senesni nei 5 metai, jie niekada nėra laistomi. Kol augalas jaunas, tol jį reikia laistyti, tačiau brandžių vynuogių šaknys gali siekti iki 10 metrų. Todėl šiltnamio dirvoje nėra šimtaprocentinės drėgmės, ir žiemą žemė ir nesušąla“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Reikėtų pasidomėti savo auginamomis veislėmis, kokią temperatūrą jos gali atlaikyti „Aš asmeniškai riba laikau minus 30 laipsnių. Jei veislė pakelia tokį šaltį, tada galima ir nedengti, bet su tam tikra rizika. Tačiau, jei literatūroje rašoma, kad veislė atspari iki minus 30 laipnių, reikia prisiminti, kad atsparumas gali svyruoti į vieną ar kitą pusę. Tai priklauso nuo to, kaip paruošime žiemai. Todėl tokia veislė gali pakelti ir minus 32 laipsnius, o blogai sumedėjusiam ir nusilpusiam augalui nušalti užteks ir ne tokios žemos temperatūros nei nurodoma“, – pasakoja A. Adžgauskas.

Jis taip pat pataria vynmedžius dengti kuo vėliau, atsižvelgiant į oro sąlygas. „Prilenkti prie žemės galima ir anksčiau, nes jei užeis šalčiai, lankstomos šakos būna ne tokios elastingos ir gali lūžinėti. Tas „anksčiau“ būtų lapkričio pabaigoje. Uždengti galima tik tada, kai yra bent lengvas šaltukas, nes jis vynuogei gali būti naudingas, ji geriau užsigrūdina, pripranta, tie keli laipsniai yra nepavojingi. Po to, artinantis dideliems šalčiams, vynuoges uždengiame. Jei jūsų vynuogynas yra nuošaliau, ar yra daug vynmedžių, todėl nėra laiko ir galimybių, lapkričio pabaigoje galite prilenkti ir uždengti iš karto“, – pasakoja pašnekovas.

„Pirmiausiai patartina ant paties vynmedžio, kad prispaustų šakas prie žemės, užmesti eglišakių ar kokio nors kito spygliuočio. Šakos, atrišus nuo atramų, vielų, faktiškai turėtų pačios nukristi. Eglišakiai jas prispaudžia prie žemės, ir kada krūmus apsninga, jie po sniegu žiemoja be problemų, nereikia jokių papildomų dengimų. Tačiau yra ir jautresnių veislių, pakeliančių tik 20 laipsnių šalčio, tuomet ant eglišakių galima dar papildomai uždengti polietileno plėvelę ir tiesiog apkasti žemėmis. Taip uždengtos vynmedžių šakos nenukenčia nuo drėgmės pertekliaus, nemėgsta veistis pelės“, – pasakoja A. Adžgauskas. Jo teigimu, apkasti šaknis durpėmis yra gerai, kadangi šaknys yra jautriausia vynmedžio dalis. Praktikoje vynuogių augintojas naudoja ne agro plėvelę, o polietilenu.

Jo nuomone, šakos būna sausesnės, tarsi rūsyje žiemojusios, mažesnė pumpurų pažeidimo tikimybė dėl drėgmės pertekliaus. O agroplėvelė praleis drėgmę iš viršaus ir žiemojimo sąlygų nepagerins. Žinoma, nereikėtų tiesiog prilenkti prie žemės, uždengti plėve ir taip palikti – pavasarėjant saulė po plėvele pakels temperatūrą, o naktinis šaltukas pabrinkusius pumpurus pažeis.

A.Lungis, vynuoges auginantis Šiaurės Lietuvoje, lepesnes, ne tokias temperatūrai atsparias vynuoges, lauke rekomenduoja dengti daugiau sluoksnių. „Vielos nuvyniojamos nuo špalerių (strypai, sudarantys vynuogių šako laikymo konstruciją, – aut. past.), štangos ištraukiamos iš žemės, tada prasideda dengimas. Dengiama keliais sluoksniais agroplevėlės, padedama nuodų nuo pelių, nes kitų būdų jos nebebijo, ir uždedame tarkime, du–tris sluoksnius agroplėvelės, o ant viršaus galime dėti paprasčiausią polietileno plėvelę. Užberti niekuo nereikia – žiemojančius augalus dengiame ne nuo šalčio, o nuo šiaurinio vėjo“, – pasakoja A. Lungis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis