Ką geriau puošti - dirbtinę ar tikrą eglę?

Eglės puošimas, kaip ir advento vainikai nėra mūsų krašto senoji tradicija, nors atrodo, kad mes tai jau darome per amžių amžius. Lietuvoje kalėdinės eglės buvo pradėtos puošti ne taip jau ir seniai – prieš kokį 100 metų. Juk šis užsiėmimas tikrai mielas kiekvienam, suteikiantis džiaugsmo ne tik vaikams. Botanikė Edita Turskienė pataria, ką geriau pasirinkti.

Jeigu namie neturite vietos, noro ar laiko puošti eglutę – įsigykite vieną iš kalėdinio laikotarpio simbolių – adventinį vainiką. Puošnūs adventiniai vainikai su keturiomis žvakėmis padedami namuose garbingiausioje vietoje ant stalo, o puošti girliandomis ir žaisliukais – kabinami ant lauko durų. Žaliuojančio vainiko paprotys atėjo iš senovės kultūrų ir turi labai gilias tradicijas, nes vainikas – tai amžinojo gyvybės rato simbolis. Keltų tautos, klestėjusios vidurio Europoje dar prieš mūsų erą, belaukdamos žiemos saulėgrįžos, nupindavo vainikus iš visžalių augalų šakelių ir jie apsaugodavo namus nuo blogųjų dvasių. Vėliau, jau pradėjus ilgėti dienoms, vainikus sudegindavo, tikėdami, kad taip išvarys visas tamsiąsias jėgas ir negandas bei padės greičiau sugrįžti Saulei. Tad adventinio vainiko tradicija prigijo ir išliko daugelyje šalių iki dabar.

Ko gero, ne vienas iš mūsų, belaukiantis švenčių, kartais neapsisprendžia: ką geriau puošti – dirbtinę ar natūralią eglę? Tad keletu sakinių aptarsime kiekvienos privalumus ir trūkumus.

Dirbtinių eglių pliusai yra keli. Pirmiausiai – tai jų ilgaamžiškumas. Nusipirkai ir puošiesi ne sykį, nereikia kiekvienais metais vis pirkti naujos. Nuo jų nebyra spygliai, tad nereikia kasdien rūpintis nuokritų ar privarvėjusių sakų valymu. Kai šventės baigiasi – gali supakuoti į dėžę ir padėti iki kitos žiemos, tad po švenčių nebereikia sukti galvos, kaip atsikratyti. Kokybiškai pagamintos dirbtinės eglutės kartais net atrodo natūralesnės nei gyvos. O mėgstantys eksperimentus, parduotuvėse gali rasti ne tik visokių žalių atspalvių, bet ir baltų, sidabrinių, violetinių, raudonų ar net juodų eglučių. Neseniai pasirodė ir kvepiančios natūraliu mišku, grojančios ar purškiančios sniegą. Dirbtinių eglių pasirinkimas tikrai platus.

Minusai: puošiant kasmet vis tą pačią ir vienodą eglę, po kelerių metų pradeda atsibosti. Parduotuvėse kasmet pasirodo vis įdomesnių ir gražesnių dirbtinių žaliaskarių, tad norisi kažko naujesnio ir šviežesnio. Po kelių metų dirbtinės eglės „vartojimo“ ji pradeda susidėvėti, nubyra dalis spyglių, nulūžta kokia nors detalė, nublunka, o jeigu ją laikote namo palėpėje, tai per vasaros karščius ir plastmasė apsilydo. Be to, plastmasinės eglės gali lengvai užsiliepsnoti nuo paliktos šalia žvakės ar nuo netvarkingų elektrinių girliandų laidų.

Natūraliosios eglutės pliusai: šios eglutės yra pigesnės nei dirbtinės. Taip pat skleidžia malonų aromatą.

Tiesa, visuomet galima atrasti sprendimą ir sukurti modernias egles: pagamintas vien tik iš šviečiančių girliandų ar kubų, iš spalvoto popieriaus ar šampano butelių, iš kompaktinių plokštelių ar knygų, numegztas ar pasiūtas, ir pan.

Kalėdoms parduodamų natūralių eglučių rūšių būna nemažas pasirinkimas. Dažniausiai tai būna netgi ne lietuviška paprastoji eglė, nes jos žaliasis apdaras yra kuklokas kalėdiniams papuošimams. Kalėdoms paprastai, patys to nežinodami, perkame dygiąsias, baltąsias ar serbines egles; korėjinius, balzaminius, vičo ar europinius kėnius, didžiąsias pocūges, kiparisus ar kt.

Jeigu įsigysite medelį ne vazone, o nukirstą, tai geriau pirkti kėnius, o ne egles, nes dauguma eglių kambaryje jau po savaitės pradeda smarkiai barstyti spyglius ir iki švenčių pabaigos būna panašios į nusišėrusias vištas.

Kėniai


Norėdami ilgiau pratęsti nukirsto medelio gyvavimą – įstatykite jį į indą su šlapiu smėliu, kuris turėtų neišdžiūti visu švenčių metu. Jei neturite smėlio – tiks ir durpės, akmenukai ar tiesiog kibiras su vandeniu. Tik kibire reikės kažkaip medelį įtvirtinti, kad jis nenuvirstų. Nestatykite arti radiatoriaus, šildytuvo ar ant šildomų grindų.

Jeigu įsigijote kalėdinę eglutę, pasodintą vazone ir norite ją po švenčių auginti ir toliau – labai svarbu pasirūpinti, kad žemė vazone neišdžiūtų (bet ir kad nuolat nemirktų vandenyje, nes supus šaknys).

Taip pat netinka statyti arti šildymo šaltinių. Būtų gerai, jei medelį bent porą kartų per dieną nupurkštumėte vandeniu. Žinoma, tik nepurkškite ant įjungtų elektrinių eglutės girliandų.

O kaip išsaugoti eglutę vazone, kad ir po švenčių ji ne vienus metus jus dar džiugintų – parašysime po švenčių maratono.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis