Lyg Versalio parke
Iš tiesų treliažas nėra prancūzų atradimas (nors kartais jiems priskiriamas šis nuopelnas). Grotelės sodus puošė Senovės Romoje – tokia konstrukcija naudota pergolėms, aplink ją apsivydavo vynuogės ir įspūdingai atrodė kabančios uogų kekės. Vėliau ažūrinės rombo formos pertvaros įsitvirtino pastatų architektūroje, jomis dekoruoti balkonai, galerijos. Tačiau didžiulio populiarumo grotelės sulaukė tada, kai kraštovaizdžio architektas Andre Le Notre panaudojo jas viename garsiausių pasaulio sodų – Versalio parke, sukurtame Liudviko XIV laikais (XVII amžiaus antroje pusėje). Seniai tai buvo, bet iki šiol treliažas – kartojamas ir kartojamas motyvas.
Šviesos ir šešėlių žaidimas
X Jau barokiniuose soduose labai svarbus buvo šviesos ir šešėlių žaidimas – grotelių ažūras padeda jį pamatyti ir sustiprinti. Tai sodui suteikia linksmumo, gyvumo, o apšvietimo kuriamą nuotaiką lemia net ir geometriniai grotelių ornamentai.
X Iš grotelių sukonstruotos arkos, pergolės ir tvorelės suskaido erdvę. Griežčiau ar švelniau – priklauso nuo to, kaip ir kokiais augalais jos apželdintos. Ažūrinės pertvaros gali atskirti kurią nors sodo zoną, paslėpti nepatrauklią vietą ar, atvirkščiai, išryškinti gėlyną, taką, o gal pavėsinę.
X Tokia konstrukcija gali sukurti atsiribojimo efektą, taigi naudojama jaukiam poilsio kampeliui įrėminti. Ir ne vien tik sodo nuošaly, bet taip pat terasoje ar balkone – svarbiausia, kad grotelių spalva, medžiagos, tankumas derėtų prie šių stilistikos.
X Grotelės ne tik puošia sodą, bet ir pagyvina vaizdą, sudėliodamos vertikalius akcentus – pavyzdžiui, atkreipdamos dėmesį į įėjimo zoną ir ją „išaukštindamos“.
X Šalia sienos, kuri gali būti ir tik nuobodi, ir net nepatraukli, pastatytos grotelės ją smarkiai pakeičia – užtektų jas nudažyti kontrastinga spalva. Taip bus nuslopintas sienos poveikis erdvei. Kita vertus, akį traukti gali ne spalva, o sėkmingai eksponuojami daugiamečiai ar vienmečiai vijokliniai augalai.
X Grotelės kaip atrama tobulai tinka vertikaliam apželdinimui: įkomponuotos šalia sienos, pavėsinės, pergolės ar kito sodo elemento jos tarnauja kaip atrama vijoklinėms gėlėms. Tai ir puošmena, ir apsauga nuo saulės ar vėjo. Itin puikus fonas žaliems lapams ar baltiems žiedams yra tamsia spalva dažytos grotelės.
Iš sodo – į namus
Tai, kas puošia eksterjerą, verta atkartoti ir interjere. Tad nieko keista, kad Versalio parke visu savo žavesiu suspindėjęs treliažas persikelia ir į namus – taip pradėtas vadinti ir ornamentas. Jis sudarytas iš įstrižai susikertančių linijų, o rombų vidus puoštas smulkutėmis rozetėmis. Liudviko XIV epochoje ir vėliau, įsivyravus rokoko stiliui (pirmoje XVIII a. pusėje), šis motyvas dekoratorių labai mėgtas ir naudotas raižytų baldų, audinių, indų puošybai kaip savarankiškas elementas arba kaip pagrindas augaliniams motyvams.
Williamo Morriso – talentingo, originaliu dizainu išsiskiriančio tapetų kūrėjo, kurio darbai ir šiandien dar be galo populiarūs, pirmieji tapetai vadinosi „Trellis“. Jų motyvas menininkui šovė į galvą stebint nuosavame sode Kente ant grotelių besivejančias rožes. Sukurti 1862 metais, šie tapetai pasaulio neišvydo dar porą metų, nes Williamui Morisui nesisekė eksperimentai su rašto spausdinimu – juk tai buvo XIX a. antroji pusė...
Šiuolaikinės interpretacijos
Šiandien iš prabangių apartamentų grotelių motyvas iškeliavo į visai kitokias platumas. Ir gerai – interjerų puošyboje jis naudojamas labai išradingai. Architektūriniams ar taikomiesiems objektams įstrižai sukryžiuotos linijos suteikia atvirumo, padengdamas paviršių tolygiu, pabaigos tarsi neturinčiu ornamentu. Jis gali būti labai įvairus: kartais grotelės yra tik lakoniškas geometrinis raštas, kartais įsipina į bendrą kompoziciją lygiomis teisėmis su kitais elementais, o kartais tampa fonu pagrindiniam raštui.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija
