Drenažas: ką reikėtų apie jį žinoti

Artėjantys drėgnesni orai ne tik priverčia žmones ruošti lietpalčius ir skėčius, tačiau kai kuriems individualių namų savininkams tai reiškia šį tą nemalonesnio nei sulytas drabužis. Pelkę primenanti pievelė, drėkstanti rūsio siena ar telkšančios balos – būtent tokie yra prastai drenuojamo sklypo atributai. Tačiau galbūt laikas šią situaciją pakeisti ir pagaliau įsirengti patikimą drenažo sistemą? Kaip tai padaryti, paklausėme specialistų.

Apie vandenį jūsų sklype. Nors ir ne visada prisimenama, po žeme netrūksta vandens. Požeminiai vandenys gali būti klasifikuojami į tris rūšis – dirvožemio vanduo, gruntinis ir tarpsluoksninis vanduo. Žmonių gerbūviui didžiausią įtaką daro pirmieji du – tarpsluoksninis vanduo slūgso gilesniuose sluoksniuose ir paprastų namų bei kiemų būklei problemų nesukelia.

Dirvožemio vanduo sklypuose kaupiasi nereguliariai ir siekia iki 5 m gylį. Jo kiekis praktiškai pilnai priklauso nuo kritulių - natūralu, kad lietingu metų periodu jo padaugėja, vasarą – sumažėja. Nuo per didelio kritulių kiekio gelbsti lietaus nuvedimo sistemos, kurios, reikėtų pabrėžti, nėra tas pats kas drenažas.

Pro laidų dirvožemio sluoksnį prasisunkęs vanduo sudaro vadinamuosius gruntinius vandenis (iki 30 metrų gylio). Šis vanduo yra susikaupęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio (vandensparos). Kai kuriose teritorijose tokio vandens lygis gali būti labai aukštas ir susilyginti su paviršiniu vandeniu. Tuomet lietaus nuvedimo sistemos mažai tepadeda ir prisireikia įsirengti drenažą. Šią sistemą labai naudinga ir netgi būtina įsirengti jeigu statote namą bei norite turėti rūsį, tačiau kasant aptinkate itin daug vandens. Drenažas padeda sumažinti jo lygį.

Per didelis vandens kiekis sklype gali kelti problemų ne tik jums, jūsų auginamiems augalams, tačiau ir pastatams. Nuolatinė drėgmė gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti, be to, pastoviai aukšti gruntiniai vandenys šalia namo su rūsiu lemia, kad dažnai drėks jo sienos. Žinoma, rūsio hidroizoliacija yra geras sprendimas, tačiau bus kur efektyviau, jeigu imsitės kompleksinių sprendimų ir greta to įsirengsite ir drenažą.

Apie drenažo sistemos įrengimą. Drenažu vadiname ploto sausinimą naudojant požeminius vamzdžius. Pats drenažo sistemos projektavimas, net ir kalbant apie drenažą privačiuose namuose yra atsakingas darbas. Jei norite drenažą įsirengti patys, teoriškai tą padaryti galite, tačiau norint suprojektuoti sistemą efektyviausiai, reikia turėti tam tikrų hidrogeologijos žinių, kadangi drenažo efektyvumą gali lemti daugybė kriterijų.

Drenažas gali būti skirstomas į daugybę kategorijų, kurios paprastam namų savininkui kartais gali tik trukdyti suvokti patį principą. Kadangi drenažas naudojamas ir dideliems statybiniams objektams, keliams, viadukams, laukams, sporto aikštynams, jo rūšių yra nemažai. Iš jų gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios. Kiemuose privačiuose namuose mažuose statybiniuose objektuose dažniausiai paplitęs horizontalusis, tranšėjinis (vamzdžių klojimui kasama tranšėja), žiedinio tipo drenažas (kai sausintuvai juosia namo plotą) ar ertminis sluoksninis drenažas, dažniausiai įrengiamas po grindimis bei smulkiagrūdžiame dulkingame grunte.

Egzistuoja nemažai įvairių sprendimų priklausomai nuo grunto tipo, tačiau tradiciškai nekomplikuotame sklype naudojamas horizontalusis drenažas – sausintuvai klojami horizontaliai, su nedideliu nuolydžiu.

Tranšėjinis vamzdinis drenažas. Tai paprasta ir efektyvi drenažo sistema, kurią, turint gerą projektą ir laikantis reikalavimų, galima įsirengti ir patiems, tiesa, prireiks žinių ir technikos.

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą – taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas, pataria statybos ir aplinkotvarkos darbais užsiimančios įmonės Statybaaplinka vadovas Tomas Šidlauskas. „Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis matomomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai. Jei statotės naują namą, prieš pradedant kasinėjimo darbus, plane būtina numatyti ir pažymėti visus inžinerinius tinklus, drenažo sistemos ilgį ir gylį, inspektavimo šulnelių vietą ir skaičių, bei numatyti kur bus surenkamas visas perteklinis vanduo“, – paaiškina jis.

Geriausia šiuos darbus pradėti esant sausesniems orams. Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos. Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį. Tai nėra lengva neturintiems patirties, o tikslų vandens elgesį galima pamatuoti tik naudojantis skaičiavimais, tačiau ne iš akies.

Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje. Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m). Jeigu viršuje ketinama važinėti sunkiąja technika, saugumo sumetimais tranšėjas galima įrengti dar kiek giliau.

Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas. Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių – sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto. „Smėlinguose gruntuose drena nuo drenos turėtų eiti apie 24 metrai, molio gruntuose, kurie mažiau laidūs – 10-14 metrų. Pastato atveju, drena turėtų eiti ties pamato kraštais“, – pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros profesorius dr. Valentinas Šaulys.

Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos. Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku – pavasarį ir/ar rudenį. „Minimalus drenos skersmuo turėtų būti 100 mm, didiname priklausomai nuo vandens kiekio, jei to reikia. Atminkime, kad padidinus drenos skersmenį joje sumažės vandens tėkmės greitis ir nebus išnešamos smulkios grunto dalelės, patekusios į dreną. Nepagrįstai didinti drenos skersmens neverta“, – teigia V. Šaulys.

Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu – kitaip vanduo tinkamai netekės. Šis nuolydis paprastai nebūna didelis. „Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas“, – pataria T. Šidlauskas. Kaip matyti, vieno griežto dydžio nėra, kadangi tai itin priklauso nuo grunto tipo – jo pralaidumo, kitų savybių.

Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai. Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai. Per vamzdžio angas vanduo suteka į vidų ir gali tekėti link rinktuvo.

Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile – šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti. Geotekstile apsukti vamzdžiai dažniausiai naudojami smėliniuose gruntuose, kokoso plaušo filtrai - molingame dirvožemyje.

Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių. „Pagal drenažo sistemos formą statomi kontroliniai šulneliai, pavyzdžiui, jei pas jus žiedinė drenavimo sistema, priklauso du kontroliniai šulneliai. Kontroliniai šulneliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus”, - pasakoja T. Šidlauskas.

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti – tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Vamzdis, kuris surenka visą vandens srautą iš sausintuvų yra vadinamas rinktuvu (kolektoriumi). Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui. „Jei leidžia drenažo gylis, vanduo nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį. Jei vandens nėra kur nuvesti, vanduo renkamas lietaus kanalizacijos šulinyje, vėliau jis gali būti naudojamas laistant sodą ar daržą. Kitas variantas, sklypo pakraštyje kasamas šulinys be dugno, nemažiau kaip 3 m gylio, pripilamas vandeniui laidus skaldos arba žvirgždo sluoksnis, nuvedamas drenažas, taip per šį sluoksnį vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius“, – pastebi T. Šidlauskas.

Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu – jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui. Storis priklauso nuo grunto tipo - smėliniuose gruntuose, kurie yra laidūs, jo nereikės daug, tačiau moliniuose gali prireikti ir 30-40 cm sluoksnio iš viršaus.

Efektyvesniam drenavimui, atsakingiems statiniams (žemių užtvankos, sąvartynai) įrengiama trijų sluoksnių drenažo apsauga atvirkštinio filtro principu, tačiau pastatų drenažui tokį filtrą įrengti netikslinga. „Sakykime, gruntas yra priesmėlis. Gali atsitikti taip, kad į perforuotą dreną pradės skverbtis smulkiausios molio ar dulkinio smėlio dalelės, tačiau pastatų drenažo dreną pakanka apsukti AFM – apsaugine filtruojančia medžiaga – ir užpilti 15-20 cm smėlio–žvyro mišinio sluoksniu“, – pataria V. Šaulys .

Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė. Geotekstilė taip pat gali atlikti filtro funkciją ar netgi pakeisti filtro sluoksnį, jei naudojama daugiau nei dviejų filtruojamųjų sluoksnių sistema. Užbaigtas ir gruntu užpiltas filtras atsargiai sutankinamas vibroplokšte.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis