Pirmiausia mums reikėjo paslėpti šlykščią mėlyną spalvą, tad teko gerokai paplušėti – du kartus puodynę kempinėlė „nutapšnojau“ baltais akriliniais dažais.

O paskui susimaišiau dažus ir pasiruošiau malonią akiai žalsvą spalvą – dažyti irgi teko du kartus, antrą kartą „patapšnojant“ riebiau. Šis būdas turi savo žavesį – dažai pasidengia tolygiai, tačiau sudarydami tokius mielus „ežiukus“.

Na, o kai išdžiūvome, teko matuotis aguonas.

Štai kokios mes elegantiškos:)

Panašus likimas ištiko ir kitą puodynę – ją viešėdama pas puikųjį keramiką Saulių Bobiną, nusižiedžiau pati, iš visų jėgų mėgindama suvaldyti tą nepaprastą žiedimo įrenginį. Taigi mano pirmasis blynas.

Šį puodžioką irgi nutapšnojau žalsvais dažais 2 sluoksniais.

O paskui specialiais dekupažui skirtais klijais klijavau iš servetėlių iškirptas aguonas.

Man gražu… Šaldytuvas net šoktelėjo, burgzdamas iš netikėtumo.

Bet čia dar ne viskas. Beplaunant teptuką akys užkliuvo už vienišo seno arbatinuko, kuris seniai prašė dėmesio. O dabar - vėl ne jo diena…

Nenorėjau jo liūdinti, tad čiupau pluoštą aguoninių servetėlių ir išrinkau dvi gražiausias. Pasimatavome, viens, du, ir pasipuošę!

Ot pasisekė šaldytuvui – per vieną dieną – tokia kompanija:)

Jūratė