Karkasiniai namai – šiuolaikinė mūro alternatyva

Nors tradiciškai šiltas ir ilgaamžis namas dažniausiai įsivaizduojamas kaip mūrinis, vis gerėjančios statybinės medžiagos ir iš užsienio šalių perimamos tendencijos bei sprendimai, leidžia rasti mūrui lygiavertį pakaitalą. Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijoje populiariausi karkasiniai ir karkasiniai-skydiniai namai, pasižymintys ekonomiškumu ir geromis šilumos savybėmis, populiarėja ir mūsų šalyje. Ką reikėtų žinoti apie tokios rūšies namų statybą, pasakoja įmonės „Primtela“ atstovas Mindaugas Vaicekauskas.

Karkasinių namų ypatybės

Statant bet kurią karkasinių namų rūšį, karkasinius ar karkasinius – skydinius, galutiniame etape gausite beveik identišką rezultatą. Skirtumas slypi gamybos technologijoje – karkasiniams skydiniams namams skirti namo elementai yra specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Darbininkams telieka viską sumontuoti ir pritvirtinti prie pamato, dalys paprastai būna su daline apdaila. Taip darbo laikas statybvietėje sutrumpėja, mat reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Tai aktualu ir dėl oro sąlygų – sutrumpintas statybos laikas leidžia lengviau jomis varijuoti.

Tiesa, šalyje populiaresni karkasiniai namai, tačiau ir šie nėra taip dažnai statomi kaip mūriniai, kadangi nuostata, jog jei siena medinė, ji bus ne tokia tvirta ir šilta kaip mūrinė, vis dar gaji. „Lietuvis, statydamas mūrinį namą, stato jį ne tik sau, bet ir anūkams“, – juokauja M. Vaicekauskas. „Tačiau jeigu karkasinis namas įrengtas tinkamai, jis taip pat gali stovėti labai ilgai ir išsilaikyti iki 200 metų ir daugiau“.

Lyginant su mūrinio namo pamatu, ryškus privalumas yra karkasinių namų pamatų pigumas. Tokie namai yra labai lengvi, pamatai yra mažesnių gabaritų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Taip pat vienas iš privalumų yra lankstumas įgyvendinant įvairius architektūrinius poreikius.

Vienas iš pažymimų galimu tokių namų trūkumų – akustinės savybės, kurios gali trukdyti namų rimtį. Todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija.

Pašnekovas teigia, kad viena iš dažnesnių problemų yra perdangos – jeigu namas yra dviejų aukštų, žmonės gali pradėti skųstis aiškiai girdimais garsais, pavyzdžiui, žingsniais antrame aukšte.

Ši problema išsprendžiama pasirenkant pakankamai tvirtą medinę perdangą, ant kurios vėliau išliejamos betoninės grindys. „Lietuvoje karkasinius dviejų aukštų ir netgi aukštesnius namus statosi tik labai nedidelė dalis žmonių, daug populiaresni yra vieno aukšto namai“, – teigia M. Vaicekauskas. Tiesa, tai lemia ne techninės specifikos, kadangi pasak M. Vaicekausko, karkasiniu principu galima įrengti nors ir 5 aukštų namą, tiesiog tradiciškai šalyje ši konstrukcija siejama su mažaaukščiais namais.

Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai konstrukcijai renkasi spygliuočius, dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena, pasak pašnekovo, yra elastiškesnė, pušies – trapesnė. Tačiau šiuolaikinėmis technologijomis pastatytame name, mediena yra tinkamai apsaugota nuo nepageidaujamo poveikio. „Be abejo, medis per laiką vistiek kažkiek deformuojasi, bet teisingai įrengus konstrukcijas, apdaila nuo to nekenčia, neskilinėja“ – pasakoja M. Vaicekauskas.

Skydinio namo kaina su daline apdaila, nepriskaičiuojant pamatų įrengimo, dažymo darbų, gali siekti 1000-1300 litų kvadratiniam metrui. Į šią kainą dar reikėtų įskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. Karkasą galima sumontuoti per dvi – tris savaites, statybvietėje užtenka keturių darbininkų.

Shutterstock nuotr.

Karkaso įrengimo etapai

Karkasą iki stogo sudaro trys dalys – apatinė sija (ilginis), einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Sutvirtinus konstrukciją sienoms, imamasi stogo konstrukcijos.

Tarp pamato ir apatinio ilginio visu perimetru per sienos plotį dedama guminė tarpinė, kuri tarnaus ir kaip hidroizoliacija, ir užtikrins sandarumą. Tuomet prie pamato per patiestą tarpinę inkariniais varžtais tvirtinamas ilginis. Karkasui geriausia naudoti kalibruotą medieną.

Tuomet pradedami tvirtinti karkaso elementai, kurie išdėstomi maždaug kas 60 cm. Kampuose ir kitose pagal statybos projektą reikalingose vietose įrengiami storesni medienos tašai. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais.

Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 195 mm iki 245 mm, priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug yra pertvarų, į kurias plokštė galėtų atsiremti pirmame aukšte, svarbu ir patalpų dydis. Jeigu namas vieno aukšto, reikia atsižvelgti ir į būsimo stogo konstrukcijas. Pasak M. Vaicekausko, geriausias variantas naudoti medines santvaras, kurios tarnauja ir kaip laikanti konstrukcija luboms, ir kaip stogo konstrukcija. Santvaros iminuoja skėtimo jėgas ir sienas veikia tik vertikaliai – gniuždo.

Įrengus karkasą, prie jo tvirtinamos plokštės arba kitos izoliacinės medžiagos. Jos dedamos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio), populiariausios M. Vaicekausko teigimu yra OSB plokštės (orientuotų dalelių). „Plokščių naudojimas gali priklausyti nuo namo specifikacijų – jeigu namas dviejų aukštų, geriausia dėti OSB plokštes, jeigu vieno, galima naudoti ir gipskartonį. OSB plokštė suteikia sienoms standumo, stabilumo. Parenkant plokštės storį reikia atsižvelgti į karkasą – jei šis platus – galima naudoti plonesnes plokštes“, - sako pašnekovas.

Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos apšiltinančios ir izoliuojančios medžiagos. Iš mineralinės vatos, polistirolo ar kitos šilumos izoliacinės medžiagos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama politileno plėvelė, kuri veikia kaip garų izoliacija. Šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas. Siena užbaigiama OSB arba gipskartonio plokšte, kai kuriais atvejais, jos dedamos kartu, gipskartonio plokštę paliekant pastato viduje. Iš išorinės pusės, po būsima apdaila tvirtinama priešvėjinė plėvelė arba priešvėjinė plokštė. Taip, iš skirtingų medžiagų suformavus kelis sluoksnius, namo sienos praleidžia mažiau šilumos.

Vėliau namo išorė tinkuojama arba tvirtinamos apdailos medžiagos. Kaip jau minėta, pasirinkus karkasinius skydinius namus, dalys namui gaunamos su jau paruošta daline apdaila.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis