Šie dalykai namuose mus daro nelaimingus

Įėję į kambarį atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės. Ar jūsų aplinka jus įkvepia? O gal kažkodėl jaučiatės nejaukiai? Jei pastarasis atsakymas artimesnis, pažvelkite atidžiau į savo interjerą ir daiktus jame. Pasak ekspertų, šie dalykai gali turėti poveikį jūsų kasdienėms emocijoms.

Vaikų daiktai

Ne keli žaislai ant grindų, o nuolat didėjanti krūva žaislų, drabužių, priemonių, net meninių darbelių. Vaikų daiktai kelia tėvams neviltį, nes juos labai sunku sutvarkyti ir rasti jiems vietą namuose. Tačiau kuo ilgiau nesiimame priemonių, tuo stiprėja jausmas, kad nebekontroliuojame situacijos.

Šeimos relikvijos ir dovanos

Tetos, kuri perdavė jums porcelianinių figūrėlių kolekciją, ketinimai buvo patys geriausi. Bet kažkodėl kaskart pažvelgę į figūrėles, neprisimenate tetos, bet apima nevilties ir pralaimėjimo jausmas. Mes laikome namuose šeimos relikvijas ar dovanas, nors jos mums nepatinka ir nekelia džiaugsmo. Neatiduodame jų niekam kitam iš kaltės jausmo, nors jos emociškai mus slegia ir didina netvarką namuose. Mes laikome daiktus, kurie neatitinka mūsų skonio, ir todėl neturime vietos daiktams, kurie mums atneštų džiaugsmą.

Nebereikalingos knygos

Knygos gali labai slėgti emociškai: net ir didžiausiam knygų mylėtojui vien mintis apie tai, kad reikės peržiūrėti knygų lentynas ir stirtas, gali būti alinanti. Tokias stiprias emocijas knygos sukelia todėl, kad jos buvo vartai į kitą pasaulį, jos supažindino mus su kitų gyvenimu ir plėtė mūsų vaizduotę. Mes linkę išsaugoti tuos asmenis ir daiktus, kurie buvo su mumis svarbiais mūsų gyvenimo momentais. Romanas, kuriuo žavėjotės vaikystėje ar paauglystėje, yra ne šiaip knyga – tarp jo puslapių sugulė jūsų svajonės. Poezijos knyga, kurią padovanojo pirmoji meilė, persmelkta tuometiniais jausmais. Atsikratydami tokiomis knygomis, jaučiamės tarsi nubraukdami dalį savo gyvenimo.

Vaikystės prisiminimai

Vargu ar išmesite savo mylimiausią vaikystės lėlę ar meškutį, bet net ir ne tokiais svarbiais daiktais iš vaikystės ar paauglystės ar net universiteto gali būti sunku atsikratyti. Tačiau jie gali emociškai slėgti. Suvokę, kad daiktas, kuris anksčiau atrodė lobis, jau nebedžiugina, suprantame, kad pasikeitėme patys. Ir dažnai ši realizacija priverčia mus susimąstyti, o kas gi dabar mums yra laimės šaltinis? Pokyčiai visada kelia klausimą, kas mes ir kaip norime gyventi toliau. Pripažinę, kad nuo vaikystės rinkta lėlių kolekcija nebežavi, mes pereiname į suaugusiųjų pasaulį. O tai nėra lengva.

Kolekcijos, kurios nebeteikia džiaugsmo

Kažkada branginta kolekcija gali tapti našta, kai kolekcionuoti dalykai nebedomina. Ir čia svarbiausia ne vieta, kurią jie užima, bet jūsų ryšys su tais daiktais. Kolekcija siejasi su konkretaus laikotarpio prisiminimais, todėl ir sunku ją išmesti, nes jaučiamės taip, lyg išsiskirtume su tuo žmogumi, kuriuo tada buvome. Galite sukurti memorialą šiems prisiminimams, pavyzdžiui, aprašyti kolekciją viename lape arba pasilikti vieną daiktą iš kolekcijos ir pasidėti jį ypatingoje vietoje, kad žinotumėte, jog atsikratę kolekcijos nepamirštate to žmogaus, kuriuo buvote, ir neišduodate jo atminimo.

Įrankiai ir priemonės, skirti pamirštiems hobiams

Galbūt jūs be galo susižavėjote rankdarbiais ir sukaupėte siūlų ir kitų reikmenų daugiau nei rankdarbių parduotuvė, nes buvote tikra, kad jums visų jų prireiks. Praėjo ne vieneri metai, o siūlai vis dar nepaliesti guli ten, kur juos padėjote. Daug lengviau prisipirkti medžiagų ir priemonių naujam hobiui, nei rasti laiko tas medžiagas panaudoti ir reguliariai užsiimti išsvajota veikla. Mus apima iliuzija – galvojame, kad jei turiu pilną spintą verpalų, reiškia, esu mezgėja. Net jei kelis mėnesius (ar metus!) neprisiliečiau prie virbalų.

Sunkios užuolaidos

Tankios aksominės užuolaidos gal jums ir atrodė gražios, bet jos apgaubė tamsa jūsų svetainę ir praktiškai iškart surinko visas namuose esančias dulkes. Kaskart kai į jas pažiūrite, krūtinėje jaučiate sunkumą. Paprastai kuo sunkesni baldai ir tekstilė kambaryje, tuo sunkesnė, slogesnė kambario atmosfera. Kai kurie sprendimai reikalauja sunkesnių, solidesnių audinių, bet paprastai kuo lengvesnė langų tekstilė, tuo lengvesnė ir gaivesnė atmosfera kambaryje. Pirkdami naujas užuolaidas taip pat nepamirškite, kad retkarčiais reikės jas skalbti ir lyginti arba nešti į cheminę valyklą, tad būkite realistai, pamąstykite, kiek laiko ir lėšų galite skirti užuolaidų priežiūrai. Jei užuolaidos iš tokio audinio, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros, labai greit jos ims gadinti jums nuotaiką ir vien jų vaizdas jus slėgs.

Netinkama spalva

Įrodyta, kad spalvos labai stipriai veikia mūsų nuotaiką. Žinome, kad raudona, oranžinė ir kitos ugningos spalvos yra aktyvios, stimuliuojančios, žydra ir žalia – raminančios, o pilka ir smėlio spalva yra neutralios. Tačiau ne mažiau svarbu rinktis tokią spalvą, kuri jums patinka, o ne tokią, kuri madinga. Tarkim, jūsų ryšys su raudona spalva yra specifinis – jūs jos nepernešate. Būtinai turite į tai atsižvelgti, net jei tai pati madingiausia sezono spalva ir visi jums pataria interjere naudoti būtent ją.

Jei pasirinkote smėlio spalvą, nes manėte, kad taip saugiausia, o dabar dėl to net negalite būti tame kambaryje, bet dar ne laikas jį perdažyti, galite pamėginti pakeisti spalvų balansą mėgstamų spalvų aksesuarais.

Sulaužyti daiktai

Kaskart atidarę spintelę pamatote sudaužytą vintažinį puodelį, kurio vis neprisiruošiate suklijuoti. Gal jo net neįmanoma suklijuoti, bet jūs vis nedrįstate jo išmesti. Greičiausiai, jums kiša koją stokos jausmas. Mes bijome, kad neturėsime užtektinai, tai skurdo mentalitetas, kuris atspindi savęs nuvertinimą, jausmą, kad nesu sau pakankamas (-a). Tai baimė paleisti daiktus ir baimė pirkti kažką naujo, jei paaiškės, kad išmestasis daiktas yra reikalingas. Kai pradedame analizuoti, pamatome, koks tai varginantis mentalinis procesas. Kai puoselėjame skurdo mentalitetą, jis stiprėja, o apsupdami save sulūžusiais daiktais, apsupame save panašia energija, kuri persmelkia ir išorinį, ir vidinį mūsų gyvenimą. Be to, sulūžę daiktai siurbia energiją. Jokios mistikos, tiesiog kaskart pamatę sulūžusį daiktą, pajuntame kaltę.

Senų popierių šūsnys

Popieriai – nuo pirkinių čekių ir dokumentų iki reklaminių lankstinukų – turi tendenciją kauptis visuose kampuose ir užgriozdinti namus. Seni atvirukai ir laiškai mus gali veikti panašiai kaip sulūžę daiktai, jie atspindi senus prisiminimus, kuriuos bijome paleisti. Didelės popierių šūsnys mums kelia nerimą, gėdą ir stresą. Sunku prisiruošti juos sutvarkyti, nes dažnai tai reikalauja daug laiko. Galite tvarkyti po truputį, po vieną šūsnį, o jei vis tiek sunku, pasikvieskite į talką draugus.

Puodeliai su juokingais ar reklaminiais užrašais

Tas puodelis gal ir atrodė juokingas, kai radote jį sendaikčių turguje, bet dabar ant jo užrašytas juokelis atrodo kiek pasenęs. O gal spintelėje vis daugėja puodelių su reklaminiais užrašais, kuriuos jūsų antroji pusė vis tempia namo? Tokie daiktai užgriozdina namus, tačiau mums kažkodėl juos sunku išmesti. Mums atrodo, kad reklaminiai daiktai iš kokios konferencijos pravers namuose, bet dažniausiai jie po to voliojasi virtuvėje ar guli pamiršti stalčiuje. Daiktu, kurį gavome dykai ar per išpardavimą, sunku atsikratyti, nes jaučiamės taip, lyg mums pavyko sudaryti gerą sandorį, todėl įtikinėjame save, kad jis mums pravers.

Išmokite paleisti

Suprasti, kokie dalykai mūsų gyvenime sukelia neigiamas emocijas, yra pusė darbo, tačiau paleisti šiuos daiktus (tai yra, atsikratyti jais) yra stebėtinai sunku. Performuluokite užduotį – pasakykite sau, kad atsikratydami senais daiktais rūpinatės savimi. Savo erdvę vertinkite ne mažiau, nei savo daiktus. Mums reikia erdvės, kad galėtume daryti tai, kas mums patinka – žaisti su vaikais, daryti jogos pratimus ar šokti tango svetainėje. Gyvenimas įsimintinu ir prasmingu tampa ne dėl daiktų, kuriuos turime, o dėl veiklos.

Kada kreiptis pagalbos

Jei vis vien nepavyksta atsikratyti namus griozdinančių daiktų, galite kreiptis profesionalios pagalbos. Kartais negebėjimas išmesti daiktus parodo obsesinį kompulsinį sutrikimą, pasireiškiantį daiktų kaupimu. Ypač jei turite kolekcijas įvairiausių jums nereikalingų daiktų, tokių kaip laikraščiai, lūpų dažai – daiktų, kurie jums nerūpi. Jei mintis apie tai, kad reikia juos visus išmesti, kelia jums didžiulį nerimą, o daiktų kiekis vis auga ir kėsinasi į jūsų gyvenamą erdvę, ko gero jums reikėtų kreiptis į psichologą (-ę), kuris (-i) padės įveikti obsesinį kompulsinį sutrikimą ir nereikalingų daiktų kaupimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis