Jau dabar skaičiuojama, kad aukštesnės energinio naudingumo klasės namo statyba kainuoja brangiau, tačiau investicijos į tokį namą neva turėtų atsipirkti jau per 4-8 metus, be to, jis kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą. Tačiau architektai pastebi ir kitą šio reikalavimo pusę – kūrybinės laisvės ir didesnio pasirinkimo ribojimą. Apie tai kalbamės su architektu Tautvydu Pasvensku, atstovaujančiu architektūros studiją „Baltican Ltd“.
Kuo pasižymi A klasės namai ir jų projektavimas?
A klasės pastatai priskiriami prie mažai energijos naudojančių pastatų. Dėl to jų projektavimui ir statybai keliami kur kas aukštesni reikalavimai nei žemesnės klasės pastatams.
Be šiluminės pastato charakteristikos, projektuojant energiškai efektyvius namus, turi būti numatyti ir kiti svarbūs faktoriai: tinkama šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, pastatų techninių sistemų efektyvumas, tinkama natūrali šviesa.
Projektuojant A klasės energinio naudingumo pastatus, turi būti įvertinti pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, pastato sandarumas, mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, pastato energijos vartojimo efektyvumas, pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės.
Šios klasės pastatų (jų dalių) sandarumas turi būti išmatuotas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti ne didesnė kaip 0,6 kartai per valandą. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,75 Wh/m3.
Skaičiuojama, kad tinkamai suprojektavus ir pastačius A klasės pastatą, jo energijos sąnaudos šildymui bus 2,5 karto mažesnės nei šiuo metu statomų B klasės namų.
Reikšminga nepamiršti, kad visame procese visos grandys yra vienodai svarbios – tiek projektavimas, tiek statyba, tiek jos techninė priežiūra. Jų tarpusavio suderinamumas užtikrina kokybišką visų energiškai efektyvių priemonių įgyvendinimą.
Architektai pastebi, kad žmonės pasiskirstė į dvi grupes: vieni aktyviau dalyvauja projektavimo procese, detaliai analizuoja ne tik gyvenamojo namo išplanavimą ar fasadų estetiką, bet ir domisi atskirų konstrukcinių mazgų pagristumu. Kita pusė žmonių ieško įstatymo spragų kaip išvengt A energetinės klasės gyvenamojo namo siekiant sumažinti namo sąmatą ar tiesiog padidinti statomo namo plotą.
Tam, kad pastatas pasiektų A klasę, būtina:
– Didinti pastato išorinių atitvarų (sienų, stogo, perdangų) šiluminės izoliacijos sluoksnį arba gerinti šio apšiltinimo sluoksnio šiluminius parametrus išlaikant tą patį jo storį, kitaip tariant, ieškoti kokybiškesnių medžiagų.
– Užtikrinti pastato sandarumą, panaikinti arba sumažinti iki minimumo šalčio tiltelius.
– Įsirengti ventiliacinę sistemą su rekuperacija, kuri ne tik gerina vidaus patalpų mikroklimatą, bet ir sumažina šilumos nuostolius, atsirandančius per ventiliacijos kanalus naudojant natūralų arba mechaninį vėdinimą be rekuperacijos.
– Pasirinkti efektyvią pastato šildymo sistemą.
– Pasitelkti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui: saulės kolektorius karštam vandeniui šildyti, saulės baterijas, vėjo energiją, kietą kurą.
– Suprojektuoti optimalų, ne per didelį langų plotą. Per didelius langus, stoglangius ir kitas skaidrias atitvaras žiemą šilumos nuostoliai yra žymiai didesni, o vasarą patalpos labiau įkaista.
– Naudoti efektyvius 3 stiklų langus, kurių šilumos perdavimo koeficientas A klasės namui U≤1,0 W/m2K.
– Panaudoti išorines apsisaugojimo nuo saulės priemones – žaliuzes, stogelius ir pan., kurios sulaiko saulės spindulius dar prieš jiems patenkant į patalpą ir užtikrina, kad jos neperkais ir bus išlaikytos komforto sąlygos viduje.
– Parinkti tinkamą vietą pastatui sklype, tinkamai jį orientuoti, kad būtų užtikrintas geriausias natūralus apšvietimas patalpose.
Riboja laisvę?
Tuo tarpu architektai kalba, kad tokie gana griežti apribojimai gali suvaržyti projektavimo laisvę. Jau ir kitose publikacijose buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos tradicinę architektūrą. Pritaikyti rastinį namą A energetinei klasei neįmanoma. Tačiau galima prisiminti kai kuriuos pamirštus klasikinius elementus – tai yra langines, jas galima projektuoti sandarias su automatiniu valdymu ir apšiltinimo sluoksniu viduje. Uždarius tokias langines tamsiu paros metu (šaltesnis paros metas) komfortas viduje neprarandamas, bet galima ženkliai sutaupyti šiluminės energijos nuostolius.
Didinant apšiltinimo sluoksnį, rinktis sunkesnes apdailos medžiagas fasado estetikai tampa ekonomiškai neefektyvu. Tarkime, tradicinė klinkerio plytų apdaila labai daug išplatina pamatą, sąramų mazgai sudėtingesni.
Kitas svarbus aspektas apie kurį yra mažai kalbama – tai elektros generatorius. A klasės namai turi būti projektuojami su elektros energiją naudojančiais vėdinimo įrenginiais, taigi dingus elektrai siekiant išlaikyti gerą mikroklimatą patalpose būtina įsirengti elektros generatorių ar elektros energijos akumuliatorius.
Pastatų interjeras taip pat keičiasi. Atviri židiniai nebegalimi – pastatas turi būti sandarus ir atitikti gaisrinius reikalavimus, negalimos dūmtraukio užtvaros („juška“) po degimo proceso. Rekomenduojama uždaros židinio kapsulės su atskiru oro padavimu iš lauko (reikiamas degimui oro srautas nesimaišo su patalpų oru), padavimo ortakis turėtų būti apšiltintas kaip reikalauja A energetinės klasės namų reikalavimai.
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviems šildymo kaštams, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į saikingą vandens bei elektros energijos naudojimą.
Žinoma, bet kokios naujovės, kai yra neįsigilinama, dažnai sutinkamos priešiškai, tačiau visais laikais nauji reikalavimai ir/ ar naujos statybos technologijos keitė architektūros stilių.
Užsakymo nr.: PT_74127732
