Malkos šiai žiemai: į ką atkreipti dėmesį

Pakankamai šilti spalis ir lapkritis dar paliko laiko net ir uždelsusiems pasirūpinti žieminėmis sausų malkų atsargomis. Į ką atkreipti dėmesį perkant malkas, pasiteiravome malkų pardavimu užsiimančių ekspertų.

Malkos pagal savo kaitrumą yra skirstomos į tris kaitrumo grupes:
I kaitrumo grupė: uosių, ąžuolų, beržų, klevų, skroblų, guobų malkos;
II kaitrumo grupė: pušų, juodalksnių, blindžių malkos;
III kaitrumo grupė: eglių, liepų, drebulių, gluosnių, tuopų, baltalksnių malkos.

Vis dėlto, jeigu matuotume grynos to paties kiekio medienos kaitrumą (kaloringumą), jis skirtųsi labai nežymiai. Skirtumas tarp malkų rūšių susidaro vertinant tūrį ir tankį, o ne kiekį. „Jos iš principo skirstosi pagal medienos tankį, nes kilogramas sausos masės medienos nesiskiria, jos vidutinis kaloringumas yra apie 4510 kcal/kg. Tačiau kietųjų lapuočių – ąžuolo, beržo, skroblo, uosio mediena yra tanki, grynos medienos viename kubiniame metre daugiau, todėl ir jos kaitrumo grupė didesnė. Paėmus po glėbelį drebulinių ir ąžuolinių malkų, pastarosios yra sunkesnės, o krosnyje toks glėbelis išskirs daugiau energijos“, – pasakoja UAB „Timbex“ atstovas Robertas Ašmonas.

Iš pirmos kaitrumo grupės pigiausiai kainuoja beržinės malkos. Tiesa, beržinės malkos turi ir vieną trūkumą – jos degdamos išskiria daugiau dervų, kurios teršia dūmtraukį. Drebulės malkos, pabrėžiama, pasižymi priešingu efektu – jas kūrenant mažiau užsiteršia dūmtraukiai, o esant nedaug suodžių, jos naudojamos ir kaminų valymui. Pastebima, kad dervingumas aktualesnis naujiems katilams, o tradicinėse kaimo krosnyse, kuriose nėra aušinimo vandeniu, tai nėra didelė problema.

Kietmetriai ir erdmetriai. Dažniausiai malkų rinkoje naudojama sąvoka – erdmetris. Tai – sudėliotos medienos tūris. Tai, kaip malkos sudėliotos ir kokio pavidalo (sortimento) jos yra, yra labai svarbus kriterijus. Kietmetris yra gryna mediena, atmetus atliekas ir oro tarpus. Nustatyti, kiek grynos medienos yra jūsų erdmetryje, padeda koeficientai, tiesa, jie priklauso nuo sukrovimo. „Kuo ilgesnis sortimentas, tuo daugiau lieka oro tarpų, o jei jis trumpesnis, sukrauti galima tiksliau. Tai lemia daug aspektų, pvz. šakų genėjimas – kiekviena šakelė trukdo rąstui gražiai atsigulti. Taip pat, kalbant apie rąstelius, daug lemia ir jų kreivumas. Apskritai malkos yra žemiausios kokybės mediena, tai yra tokia mediena, kuri netinka kitai pramonei. Ji dažnai būna papuvusi, tai irgi gali sudaryti skirtumą. Skaldytų trumpų malkų koeficientas yra didesnis. Manau, kad perkant, svarbiausias kainos rodiklis turėtų būti kietmetris, nes erdmetris erdmetriui nelygus“, – pasakoja pašnekovas.

Koeficientai, kaip minėta, daugiausiai priklauso nuo sortimento, taip pat maža dalimi ir nuo medienos rūšies (spygliuočiai ar lapuočiai). Tarkime 3 m ilgio malkinių spygliuočių rąstelių koeficientas yra apie 0,64-0,65, lapuočių apie 0,60-0,62. Kuo rąstai storesni, tuo didesni ir oro tarpai. Po 33 cm suskaldytų ir sudėliotų malkų koeficientas kur kas didesnis – 0,74 – 0,75.

R. Ašmonas priduria, kad tokie koeficientai tuo tikslesni, kuo tvarkingiau sudėtos malkos. Sumestų trinkelių ar skaldytų malkų koeficientai yra ženkliai mažesni lyginant su to paties sortimento, tačiau tvarkingai sudėtomis malkomis.

Malkų tinkamumas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tiesiog užtektų atsirinkti kaitriausias malkas ir tai bus geriausias sprendimas, iš tiesų yra ne visai taip. „Aukščiausio kaitrumo grupės malkas rekomenduočiau šiuolaikiniams katilams, kurie deklaruoja aukštą naudingumo koeficientą. Tokios malkos turi būti visiškai išdžiūvusios, nes tik visiškai sausos malkos gali pasiekti deklaruojamą naudingumo koeficientą, ypač dujų generacijos principu dirbančiuose katiluose. Paprastesniems katilams, krosnelėms, kaimo krosnims labiau tinka mažesnio kaitrumo malkos. Krosnelėms su stiklais reikėtų vengti malkų, kurios išskiria daugiau dervų – spygliuočių, beržo,drėgnų malkų. Taip paprasčiausiai rečiau reikės valyti aprūkusį stiklą“, – pataria Tomas Letkauskas, malkų pardavimu užsiimančios MB „Malkveža“ vadovas.

Tai, kad kaitriausios grupės ne visada tinka krosnims, nėra didelė problema, teigia R. Ašmonas „Tai gali būti nesunkiai išsprendžiama ruošiant malkas – galima maišyti pirmos kaitrumo grupės ir trečios kaitrumo grupės malkas, taip gaunate vidutinę reikšmę. Kitas variantas – tiesiog kūrenti žemesnių kaitrumo grupių, drebulės, eglės malkomis. Nors jų, žiūrint į tūrį, reikės daugiau, jei malkos sausos, tuomet viskas bus gerai. Kai kuriais atvejais netgi nereikia, kad malkos ilgai degtų, todėl perkant pasiskaičiuojama ir pasižiūrima, kas žmogui patinka“, – pasakoja pašnekovas.

Malkų drėgnumas. Rinkoje, priklausomai nuo poreikių, galima nusipirkti tiek džiovintas, tiek natūralaus pjovimo malkas. Vis dėlto, jeigu norėsite kūrenti efektyviai, pastarąsias reikės išdžiovinti. Tinkamas malkų drėgnumas siekia iki 20 %. „Natūralaus drėgnumo malkose drėgmės yra virš 40 %. Deginant šlapias malkas, sunkiau pakyla katilo degimo temperatūra, išskiria mažiau šilumos. Mano asmeninis patarimas, norintiems patiems džiovintis malkas – džiovinti dvi vasaras ir vieną žiemą. Sakykime, pavasarį nusiperkate malkas, susiskaldote ir sukraunate lauke. Tik labai svarbu jas uždengti taip, kad drėgmė nepakliūtų iš viršaus“, – pataria R. Ašmonas.

Patarimai perkant. Visus aukščiau minėtus kriterijus reikėtų įvertinti prieš kreipiantis į malkų pardavėjus. Taip pirkimas bus kur kas sklandesnis. Svarbiausia atkreipti dėmesį į kokybę, sukrovimą. Malkos gali būti parduodamos konteineriais (paletėmis), maišais, atvežamos tiesiog sunkvežimiais. Lengviausia nuspręsti ir patikrinti tūrį dar iki sukraunant malkas į rietuves yra perkant tvarkingai sukrautas malkas. Jeigu norite malkas susiskaldyti patys, naudingiau rinktis lengviau skylantį medį. Vienas saugiklių gali būti pardavėjo patirtis – klientus apgaudinėti linkę pardavėjai (tarkime, matomiausiose vietose kraunantys geras malkas, o apačioje prastas) rinkoje ilgai neišsilaiko.

Malkų laikymas. Laikant malkas, vienas svarbiausių kriterijų yra geras vėdinimas – tiek lauke, tiek malkinėje, antraip jos gali pradėti pelyti. „Malkinėms daug reikalavimų nėra – svarbu stogas, kad nepatektų vanduo ir kuo geresnė ventiliacija. Natūraliu būdu džiovinamos malkos gerai ventiliuojamoje malkinėje reikalingą sausumo lygį gali pasiekti net iki 24 mėnesių po džiūvimo pradžios, nors kai kurie nusipirkę malkas pavasarį, mėgina jomis kūrenti jau rudenį. Žinoma, perlaikius malkas keletą metų, jų kaitrumas mažėja, todėl namų ūkiams rekomenduotumėme malkų turėti dvejiems metams“, – pataria T. Letkauskas.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis