Ar įmanoma židinį susimontuoti daugiabutyje? Ką reikia žinoti ir kokie būtų apribojimai, lyginant su įprastu privačiu namu?

Gyvenamajame pastate gali būti židinys gali būti įrengtas visuose 1–5 aukštų visų tipų daugiabučių aukštuose, aukštesnių kaip 5 aukštų daugiabučių paskutiniuose aukštuose bei bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte. Ugniakurai turi būti suprojektuoti atsakingai, antraip gali padidėti gaisro, sprogimo, apsinuodijimo ir kitos rizikos. „Svarbus faktorius yra kaminas. Daugelyje senos statybos daugiabučių yra įrengti kaminai. Telieka išsiaiškinti kuri šachta yra „laisva“, į ją įleisti įdėklą ir galima jungti židinį. Jeigu kamino nėra, pavyzdžiui daugiaaukščio pastato viršutiniame aukšte, galima pasiūlyti metalinį apšiltintą kaminą. Tokio kamino įrengimui jau reikalingi tam tikri leidimai, kadangi bus gręžiama viršutinė perdanga, todėl reikia gauti leidimą iškelti kaminą virš stogo. Ant pastatų stogų būna įrengtos vėdinimo/kondicionavimo sistemos, kurių veikimui kaminas gali trukdyti. Taip pat reikia atsižvelgti į pastato priskyrimą pastatų apsaugos zonai“, – pataria UAB „Židinių meistrai“ atstovas Titas Gasiūnas.

Tad jeigu yra įrengtas dūmtraukis – židinį įsirengti galima, o jeigu nėra – dūmtraukį reikia įsirengti. Tačiau ką daryti tiems, kurie neturi galimybės įsirengti dūmtraukio? „Pasitaiko klientų kurie gyvena viduriniuose daugiabučio aukštuose ir nori turėti jaukią ugnį kambaryje. Jiems siūlome alternatyvas be dūmtraukio. Tai biožidiniai, kuriuose dega spiritas, dujiniai ir elektriniai židiniai“, – pataria pašnekovas.

Ar židinys gali tapti alternatyva viso namo šildymui?

Šiais laikais egzistuoja sprendimų, leidžiančių židinį naudoti kaip pagrindinį šilumos šaltinį. „Tai gali būti išvedžioti ortakiai į visus kambarius ir šiltas oras nuo židinio tiekiamas į juos. Pasyviame name židinys ar krosnelė gali būti ir pagrindinis šildymo prietaisas. Jei kalbame apie ekonominį šildymą, tai židinys tikrai pataupys tam skirtas išlaidas. Juk malkos – pigiausias kuras mūsų šalyje. Be to, matoma ir saugi židinio liepsna į kiekvienus namus atneš jaukumą ir šilumą“, – asakoja Aurelijus Remeikis, įmonės „Foleta“ vadovas.

Ką man pasirinkti – židinį ar krosnelę?

Nors šis pasirinkimas priklauso nuo jūsų patalpų, visuotinai priimtina, kad krosnelės dažniausiai naudojamos lokaliam patalpų apšildymui ir yra nepamainomos sodo nameliuose, ūkinėse patalpose, taip pat gali pilnai apšildyti ir nedidelio gyvenamojo ploto gyvenamuosius namus. Židiniai turi daugiau galimybių tiek kalbant apie efektyvumą, tiek apie estetišką. Įrengus ortakių sistemą, galėsite apšildyti didelį plotą, taip pat montuojant židinį parinkti įvairių individualių sprendimų pritaikant židinį prie savojo interjero. Krosnelės perkamos kaip išbaigti gaminiai, dažniausiai pasižymi konservatyviu dizainu. Jos taip pat yra pigesnės nei židiniai.

Ar židinys gali šildyti ir vandenį? Ar jo šilumą galima naudoti grindiniam šildymui?

Židiniai skirstomi į šildančius orą (konvekcinius), kaupiančius šilumą (akumuliacinius) ir šildančius vandenį.

Vandeninis židinys veikia tokiu pačiu principu kaip įprastas katilas. Vandeninius židinius galima jungti tiek prie uždaros, tiek prie atviros sistemos. Atviroje (gravitacinė, savitakė) sistemoje, šilumnešis verda aukščiausiame taške, kuris yra palėpėje (dažniausiai) sumontuotas talpus bakelis. Vandens cirkuliacija vyksta elementariu principu – karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Šios sistemos populiariausios būdavo sovietmečiu, senesniuose individualiuose namuose. Naujai statomuose namuose dažniausiai pasirenkama kito tipo, uždara sistema. Jos šilumnešis cirkuliuoja elektrinio siurblio pagalba Tokia sistema leidžia reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose. Todėl pasirinkus tinkamą katilą, teigia T. Gasiūnas, galima šildyti ir grindis. 

Kokie svarbiausi reikalavimai židinio kaminui? 

Natūralu, kad pirmiausia židinio kaminas turi būti kokybiškas, tinkamai įrengtas ir saugus.
„Minimalus kamino angos dydis, kitaip skerspjūvio plotas, turi atitikti ugniakuro dūmų šalinimo atvamzdį. Jei kaminas sumontuotas teisingai, nėra svarbu, ar jis plieninis ar mūrinis.
Kamino įdėklai privalomi visų tipų kaminuose, išskyrus kaminus sumūrytus iš pilnavidurių molio plytų - taip vadinamų kamininių plytų“, – teigia A.Remeikis

Kuo pasižymi židinio stiklai? Kuo naudingas stiklas po židiniu ir kada jis rekomenduotinas?

Židinio ugniakurai, krosnių ir židinių durelės yra gaminamos naudojant keraminį stiklą. Tai stiklas nebijantis itin aukštos temperatūros, tiesioginės ugnies poveikio, tačiau jis yra labai trapus ir pakankamai brangus.

„Stiklas priešais židinį dažniausiai naudojamas, norint apsaugoti medines grindis, parketą, laminatą nuo iškrintančių iš pakuros žarijų. Šis stiklas vadinamas apsauginiu. Tai grūdintas stiklas, įprastai 8 arba 10 mm storio, skaidrus, tonuotas arba matinis, facetuota arba poliruota briauna, gali būti įvairių formų“, – pasakoja T. Gasiūnas. 

Problema: kuriant malkomis kūrenamą židinį dalis dūmų patenka į namo vidų, o pats židinys taip pat atrodo aprūkęs. Kokios galėtų būti to priežastys, ir ką tokiu atveju būtų galima padaryti?

Į šią problemą derėtų pažvelgti atidžiau, nes gali būti kelios šio reiškinio priežastys. „Pirma , tai dažniausiai nėra įrengtas šviežio oro pritekėjimas į patalpą. Antra, nepakankama kamino trauka – nepakankamas kamino aukštis arba per maža dūmų anga. Ši problema sprendžiama įrengiant šviežio oro pritekėjimo sistemą arba ant kamino sumontuojant elektra valdomą dūmų traukos generatorių“, – pataria A. Remeikis. 

Norime palikti židinį atvirą, tačiau ar tuomet įmanoma išvengti gaisro pavojaus?

Atviro židinio negalima palikti be priežiūros, įspėja A. Remeikis: „Kibirkštis iš degančio ugniakuro gali iššauti ir 3 – 5 metrus. Atviriems židiniams specializuotuose salonuose galima įsigyti pastatomus tinklelius ir apsauginius stiklus. Taip apsaugotas atviras židinys bus tikrai saugesnis“.

Kokie atstumai nuo židinio iki medinių ir kitų objektų rekomenduojami įsirengiant židinį?

Saugius atstumus tarp degių konstrukcijų ir ugnies kanalo apibrėžia bendrieji saugumo reikalavimai židiniams. Minimalus atstumas yra 250 mm. „Būna situacijų, kai nėra galimybės išlaikyti šį atstumą. Tada, apsaugant degias konstrukcijas, naudojamos medžiagos, priskiriamos A1 degumo kategorijai – visiškai nedegios. A1 kategorijai priskiriamos tokios medžiagos kaip keraminė vata, vermikulito plokštės, kalcio silikato plokštės. Nuo židinio stiklo iki interjero elementų, kurie yra degūs, arba iš dalies degūs, tai gali būti baldai, užuolaidos, kilimai, reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 1 metro atstumą“, – atsako T. Gasiūnas.

Kaip prižiūrėti židinius?

Labai svarbu laikytis eksploatavimo ir įrengimo instrukcijos, kurią prideda židinio gamintojas. Valant židinių stiklą, reikėtų palaukti, kol jis atauš, židinių stiklo nevalyti abrazyviomis medžiagomis. Reguliariai išvalykite suodžius, jei kūrenate malkomis, rinkitės tik gerai išdžiūvusias 20 % malkas. Norėdami pravalyti dūmtraukį, įprastas malkas kartui kitam galite pakeisti drebulinėmis. Židinyje nekūrenkite atliekų.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!