Gyvatukai arba rankšluosčių džiovintuvai – atsakymai į visus rūpimus klausimus

Voniose naudojami gyvatukai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, pasižymėti skirtingomis spalvomis bei padengimo būdais, būti skirtingos galios ir formų. Negana to, net ir jo pavadinimas gali klaidinti – gyvatukus rekomenduojama vadinti rankšluosčių džiovintuvais, o ir kai kurios šiuolaikinės šio įtaiso formos primena ką tik nori, tik ne gyvį, dėl kurio jis ir gavo savo pavadinimą. ManoNamai.lt kalbinti specialistai pateikė atsakymus į esminius klausimus apie rankšluosčių džiovintuvų pasirinkimą.

Rankšluosčių džiovintuvai yra gaminami iš įvairių medžiagų. Ką tai reiškia vartotojui ir kuo pasižymi skirtingų medžiagų gyvatukai?

Rankšluosčių džiovintuvai gali būti gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, vario ir žalvario. Plieninius gyvatukus patariama naudoti tik uždarose šildymo sistemose (individualiuose namuose), kadangi kitaip toks gyvatukas neilgai trukus gali pradėti rūdyti, o vėliau prakiurti. „Butuose rekomenduojama naudoti nerūdijančio plieno ar žalvarinius džiovintuvus. Todėl dažnai siūlome į butus dėti žalvarinius džiovintuvus, bet jie yra gerokai brangesni ir nėra tokios didelės pasirinkimo įvairovės“, – teigia vonios ir šildymo įranga prekiaujančios įmonės „Tausana“ atstovas Aurimas Jusevičius.

Mažiausiu šilumos laidumu pasižymi nerūdijančio plieno gyvatukai, už juos šilumai laidesni yra plieniniai, tuomet žalvarinai, o didžiausiu ir ženkliai geresniu nei likusieji laidumu pasižymi variniai džiovintuvai.

Standartinėje vonioje dominuoja balta, tamsesnių atspalvių ar metalo spalvos, todėl ir gyvatukai dažniausiai būna vienos iš minėtų spalvų, jie gali būti chromuoti, cinkuoti. Tiesa, renkantis gyvatukus iš plieno, vario, žalvario galima pasirinkti įvairių spalvų variantus. Nerūdijančio plieno gyvatukai paprastai nedažomi.
 
Gyvatukai taip pat pasižymi ir skirtingomis formomis – kopėtėlių, banguotos formos, kitų įmantresnių formų. Ar tokį pasirinkimą lemia kas nors daugiau nei estetika?

S formos gyvatukai dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno bei pasižymi nedidele kaina. Montuojant juos daugiabučiuose, ypač darant remontą, toks pasirinkimas ekonomiškai racionaliausias – viena priežasčių yra ta, kad nereikia pertvarkyti sistemos. „S formos džiovintuvai dažniausiai montuojami į daugiabučius, kad būtų pratekėjimas per visus butus. Kopetėlės ar kitokios formos dažniausiai būna individualiuose namuose, nes juos galima reguliuoti su termostatinėm galvom“, – teigia A. Jusevičius.

Geriausia, kad į butuose esančią sistemą jungiami gyvatukai turėtų kuo mažiau sujungimo vietų, nes jose atsiranda didesnė korozijos tikimybė.

Nors ir esame pripratę, kad rankšluosčių džiovintuvas pirmiausia yra grynai techninis įrenginys, įmantresnių formų gyvatukai gali tarnauti ir kaip vonios kambario dizaino akcentas, derinantis ir šildymo, ir estetikos funkcijas. Itin prabangių ar labai modernių džiovintuvų kainos gali siekti keletą tūkstančių eurų.

Koks santykis turėtų būti tarp gyvatuko galios ir vonios ploto, jei džiovintuvu norime šildyti vonios patalpą?

Keičiant gyvatuką, geriausia rinktis tokios pačios galios analogą. Visų pirma, reikėtų priminti, kad daugiabučiuose esantys gyvatukai, prijungti prie recirkuliacinės šildymo sistemos, yra jos dalis, todėl pasirinkdami galingesnį džiovintuvą ir apie tai neperspėdami, darote žalą kaimynams. Apie atliekamus darbus reikėtų pranešti atsakingam namo administratoriui.

Pasak A. Jusevičiaus, apytiksliai reikalingi džiovintuvo galima apskaičiuoti taip – 1 kv.m. lygu 100W. „Jeigu turime patalpą, kuri yra 4,5 kv.m. ploto, džiovintuvo galia turėtų būti apie 450 W. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad rankšluosčių džiovintuvas yra skirtas džiovinimui, o ne patalpų šildymui“, – primena pašnekovas.

Ar gyvatukams reikia specialios priežiūros ir kiek jie gali tarnauti? 

Specialios priežiūros gyvatukai nereikalauja. Tiesa, atsižvelgiant į drėgnas patalpos sąlygas, reikia stengtis nepažeisti apsauginio sluosknio, dėl ko įtaisas gali pradėti rūdyti. Elektrinius džiovintuvus gamintojai rekomenduoja įžeminti, kad būtų išvengta elektrokorozijos. Patys džiovintuvai gali tarnauti 10 ir daugiau metų, kokybiškiems džiovintuvams suteikiamos ilgalaikės garantijos. Patys ilgaamžiškiausi yra variniai gyvatukai. Gyvatukai dažniausiai keičiami remontuojant vonios kambarį – galbūt norima pakeisti atsibodusią išvaizdą ar pasirinkti kitokio galingumo įtaisą.

Kuo naudingas kombinuotas gyvatukas? Ar jis gali būti įrengiamas daugiabučiuose, ar yra kokių nors papildomų apribojimų įsirengiant tokio tipo gyvatuką?

Kombinuotas gyvatukas šildymo sezono metu šyla nuo šildymo sistemos, o jam pasibaigus, vasarą – nuo įmontuoto elektrinio teno (kaitinimo elemento). „Kombinuotam šildymui galima naudoti tik kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus. Kilpos formos džiovintuvai, kurie yra daugelyje senos statybos daugiabučių vonios kambariuose, netinka, nes jie paprastai jungiami į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą, kada gyvatukas pastoviai šyla nuo tiekiamo buitinio karšto vandens“, – aiškina vonios įranga prekiaujančios įmonės „Visas labas“ atstovė Lineta Maslinskaitė.

Ką reikia žinoti renkantis papildomus įmontuojamus elektrinius tenus? Ar jie skirti visų tipų gyvatukams? Ar gali jį įmontuoti pats gyventojas, ar būtinai reikia meistro pagalbos?

Renkantis teną, patariama atkreipti dėmesį, kokia yra rankšluosčių džiovintuvo galia. L. Maslinskaitė pastebi, kad dažniausiai naudojami tenai būna 300 W ir 600 W galios. Teno ir rankšluosčių džiovintuvo galia turi būti panaši. „Nerekomenduojama į rankšluosčių džiovintuvą, kurio galia, pavyzdžiui, 300 W, įmontuoti 600 W teną, nes pastarasis gali perkaisti. Tenai gaminami reguliuojami ir nereguliuojami. Norintiems sutaupyti, rekomenduojama pasirinkti programuojamą teną su laikmačiu. Tenas paprastai derinamas prie džiovintuvo pagal formą, spalvą. Labiausiai paplitę – baltos ir chromo spalvos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į gamintojo suteikiamą garantiją. Geriausia teno montavimą patikėti meistrui, kad ateityje neiškiltų nesklandumų dėl teno veikimo“, – pataria pašnekovė.

Skaitytojo klausimas: „Bute turime paprastą gyvatuką, norėtumėme įsirengti tik elektrinį. Ar tai įmanoma (tokiu atveju reikėtų seną gyvatuką nupjauti?) ir ar tai rekomenduojama?

Norint atsisakyti gyvatuko visų pirma reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar į bendrijos pirmininką bei į šilumininkus. Atvykę specialistai apžiūrės, įvertins situaciją, atliks pakeitimus namo karšto vandens tiekimo sistemoje ir „nupjaus“ gyvatuką. „Jeigu name karšto vandens sistema veikia gerai, tuomet panaikinus gyvatuką, tai didelės įtakos viso namo karšto vandens sistemai neturės, tik vonioje bus vėsu. Priešingu atveju, nupjovus gyvatuką, gali nešilti gyvatukas pas kaimynus. Panaikinus gyvatuką galima įsirengti elektrininį rankšluosčių džiovintuvą, kurį galima įjungti tuomet, kada reikia. Žinoma, prieš atliekant bet kokius pakeitimus, reikia įvertinti galimas išlaidas, kurios gali būti nemažos“, – perspėja L. Maslinskaitė.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis