Kodėl rasoja langai ir kaip su tuo kovoti

Su langų rasojimu susiduria dažnas, vos pakeitęs senus medinius langus į plastikinius ir sulaukęs šildymo sezono. Ši problema ne tik mažina matomumą, dienos šviesos pralaidumo savybes, tačiau ir sukuria daug akivaizdesnes praktines problemas – vanduo, subėgęs ant palangės arba šlapios užuolaidos tikrai neprideda džiaugsmo dėl aukštesnės temperatūros patalpoje.

Vis dėlto, su langų rasojimo problema galima kovoti. Tačiau tam, kad būtų atrastas tinkamas jos sprendimo būdas, turi būti įvardintos konkrečios langų rasojimą lemiančios priežastis. Kadangi kiekvienu idividualiu atveju jos gali būti skirtingos, pasikalbinę ekspertus, nusprendėme išsiaiškinti, ką reikėtų suvokti ir kokių veiksmų imtis tam, kad pažabotumėme langų rasojimo problemą.

Seni mediniai langai buvo vėdinami tiesiog „savaime“ – vėdinimas ėjo per visur – per sudūrimus ties stiklo kraštu, per nesandarias tarpines, per pakulas, kurios buvo vėdinamos tesiog, sakykime, tyčia, tad ir apie rasojimo problemą pirmą kartą keičiant tokius langus į šiuolaikinius pagalvoja retas, – pasakoja UAB „Bavi“ direktorius Valentin Bedulskij – Juo labiau, kad nuo ilgą laiką buvo išlikęs įprotis gyventi atvertais langais – būtent tokį elgesį diktavo tuometinės šildymo sąlygos, kai butai buvo kūrenami liaudiškai tariant „iš peties“.

Net atsikračius šio įpročio (bet ne senų langų), rasojimas dažniausiai vis dar nepasireiškia – nors gyvenant užvertais langais šilumos nuostoliai yra daug mažesni, seno tipo konstrukcijoms vis dar trūksta sandarumo, tad „natūralaus“ lango vėdinimo užtenka tam, kad kondensatas ant stiklo neatsirastų.

Kaltas gali būti ne temperatūros, o drėgmės pokytis

Pakeitus langus į sandaresnius, drėgmė nebegali taip lengvai palikti patalpos, tad kaupiasi kambario viduje – gana akivaizdu, kad vos pasibaigus montavimo darbams drėgmės lygis patalpoje pradeda kilti ir jau netrukus pasiekia tam tikrą ribą, kuri visada būna aukštesnė už tą, prie kurios buvo pratę buto gyventojai.

„Langų rasojimą tokiame bute galima palyginti su iš šaldytuvo ištraukta skardine dėžute, – pasakoja V. Bedulskij – iš pradžių jos paviršius lygus ir kondensato ant jos nesimato, tačiau po minutės ji jau visa šlapia. Tas pats ir su langokraščiais – į temperatūros pokytį jie neturėtų itin stipriai reaguoti mums pastebimais būdais, tačiau vos pakilus drėgmei, langokraščiai pradeda „traukti“ kondensatą. Rasojant langokraščiams, pelėsio atsiradimas – tik laiko klausimas. Ir nors langokraščiai šalti buvo tiek esant mediniams langams, tiek sudėjus stiklo paketus, pirmuoju atveju patalpoje nebuvo tiek drėgmės – prieš gerą dvidešimtmetį normali oro dregmė standartiniame daugiabučio kambaryje tesiekė apitiksliai 40 proc. kai šiuo metu ji neretai gali viršyti ir 50, ir 60, ir netgi 70 proc. ribą. Tokiomis sąlygomis, neapdairiai pakeitus langus į plastikinius, sandarioje patalpoje stiklų rasojimo neišvengsi.

Paklaustas, kokių priemonių galima būtų imtis, kai su langų rasojimo problema susiduriama jau pakeitus senojo tipo medinius langus į plastikinius, specialistas atkreipia dėmesį į langokraščių apšildinimo galimybę. „Nors tam, kad šitas patarimas būtų laikomas universaliu, reikėtų išsiaiškinti šiek tiek platesnio jo pritaikymo pasekmes ir nuomonės dėl jo kol kas išsiskiria, pats asmeniškai tokį problemos sprendimo būdą palaikau, – teigia pašnekovas. Jo teigimu, apšildžius langokraštį iš vidaus, gali sutrikti patalpos vėdinimas, tačiau ar iš tiesų oro drėgmės pokytis, pasinaudojus šiuo patarimu, gali būti jaučiamas, esą kol kas nėra patikimai ištirta. „Galų gale, tai, kad tinkamai apšildžius šią lango dalį iš vidaus, bus išvengta pelėsio – faktas – nenuginčijimą langokraščio apšildymo privalumą įvardija pašnekovas, pridurdamas, kad geriausiu drėgmės barjeru šiuo atveju būtų iš polisterolio pluošto pagaminta apšildymo medžiaga.

V. Bedulskij atkreipia dėmesį į tai, kad norint spręsti langų problemą, geriausia ne iš karto pulti kovoti su izoliacinėmis problemomis, o pabandyti išsiaiškinti, koks sprendimas tinka konkrečiam asmeniniam atvejui. „Kartais vienintele langų rasojimo priežastis daugiabučio patalpose gali būti tiesiog sutrikusi, kartais net papraščiausiai „užsikimšusi“ ventiliacija. „Tai puikiai iliustruoja situacija, kai langų rasojimas pasireiškia tik viename arba keliuose, tačiau ne visuose buto kambariuose. Pavyzdžiui, jeigu langai nerasoja tikvirtuvėje, nors oro temperatūra čia gali būti ir aukštesnė, o langai visame bute identiški, daugiabučio atveju itin dažnai dėl to gali būti kalta netinkamai veikianti ventiliacija“ – pasakoja ekspertas.

Sprendimo būdas priklauso nuo individualios situacijos

Iš esmės jam pritaria ir Mindaugas Grigas, „Viva Langai“ direktorius, atskleisdamas dar kelias gilesnes langų rasojimo problemos priežastis bei kovos su šiuo nemaloniu reiškiniu būdus. „Akivaizdu, kad pagrindinė langų rasojimo problema yra namuose susikaupusi drėgmė. Ji susikaupia, kai patalpa nėra pakankamai vėdinama, kas itin paplitę daugiabučiuose, kur priverstinio vėdinimo dažniausiai nebūna. – pasakoja specialistas – Taip pat svarbu paminėti, kad langų keitimas dažniausiai įvyksta tada, kai bute atliekamas remontas – dažuose, glaistuose ir kitose tuo metu naudojamose medžiagose drėgmės yra išties nemažai, tad tiek remonto metu, tiek iškart po jo, langų rasojimas būna itin intensyvus.“ Paklaustas apie tai, ar „poremontinio“ langų rasojimo galima išvengti arba bent šiek tiek jį sumažinti, tinkamai parinkus remonto metu naudojamas medžiagas, ekspertas užsiminė, kad tokiu būdu bandyti spręsti problemą nebūtų labai logiška ar itin išmintinga: „Nors nesu šios srities specialistas, galiu pasakyti, kad tikrai nemanau, jog šitaip galima bandyti kovoti su langų rasojimu – juk nėra įprasta, tarkime, dažyti sienų sausu būdu“, – šypteli ManoNamai.lt kalbintas pašnekovas.

Paklaustas, kokius langus reikėtų rinktis, norint išvengti rasojimo problemos, ekspertas nurodo, kad pagrindinis kriterijus – kuo šiltesnis stiklo paketas. „Drėgmė visada nusėda ten, kur yra šalčiausia, t.y. vadinamame „nuliniame taške“, – dėsto pašnekovas – Tad kuo šiltesnis stiklo paviršius sąlyčio su vandens garais taške, tuo rečiau teks matyti aprasojusius langus.“

Tuo tarpu orlaidės naudojimas pasak jo – gana veiksminga priemonė, tačiau priimant sprendimą įsigyti langą su orlaide, verta atsižvelgti į tai, kad pasinaudojus jos suteikiamomis galimybėmis, teks neišvengiamai susidurti su šilumos praradimu: „Tokį sprendimą įvardinčiau kaip kompromisinį. Jis tikrai nėra vienintelis, o juo labiau – pats geriausias.“

Kalbėdamas apie galimo montavimo broko įtaką langų rasojimui, pašnekovas prasitarė, kad tokia problema – gana dažna. „Taip tikrai nutinka ir kartais būtent pagal langų rasojimą labai nesunku atsekti, kurioje vietoje lango montavimas neįvyko taip sklandžiai, kaip turėtų“. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, langų rasojimas ties palange parodo, kad apatinė lango dalis tikriausiai nėra tinkamai užsandarinta, dėl ko dažnai galima kaltinti būtent aplaidumus, įvykusius langų montavimo metu. Analogišku principu „išsiduoda“ ir montavimo brokas kitose lango rėmo vietose.

Pasak pašnekovo, individualiuose namuose, kuriuose stiklo paketai pakankamai šilti, dėl langų rasojimo galima kaltinti ir ventiliacijos sistemą, kuri gali būti tiek netinkamai įrengta, tiek blogai sureguliuota. „Neretai šioje vietoje vėdinimo sistema pakiša koją naujos statybos namuose – kol ji tinkamai sugebės „susitvarkyti“ su langų rasojimo problema, gali praeiti ne vienas mėnuo. Taip pat dažnai dėl langų rasojimo individualios statybos namuose galima kaltinti taip vadinamąjį „peršalimo“ reiškinį – su juo susiduriama kai pats langas kontaktuoja su šalčio tiltu. Į tai itin svarbu atsižvelgti, kadangi jokiu būdu negalima, kad lango rėmas turėtų tiesioginį salytį su, pavyzdžiui, betonine perdanga ar panašiu šaltį „traukiančiu“ objektu. Tarp jų būtinai turi būti numatytas tinkamas izoliacinis sluoksnis.

Abu ekspertai sutaria, kad efektyviausias būdas išvengti langų rasojimo – iš anksto pasirinkti šiuolaikinį, aukštomis izoliacinėmis savybėmis pasižymintį plastikinį langą. V. Bedulskij pabrėžia, kad langų rasojimo padeda išvengti ne tik aukštesnė (maždaug 4 laipsniais) stiklo temperatūra, lyginant su senosios kartos plastikiniais langais, tačiau ir galimybė dažniau atsidaryti langą patalpos pravėdinimui – kadangi storesnis langas geriau sulaiko šilumą patalpoje, ilguoju laikotarpiu šilumos nuostoliai kompensuojami netgi kuriam laikui langą atidarius.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis