Šį kartą be savo auksarankio pagalbos niekaip neapsiėjau – šviestuvui reikėjo sutvarkyti elektros instaliaciją, tad naktį dirbome dviese. Aš vėliau būsimam toršerui „sijonėlį“, o vyras meistravo „protingąją dalį“. Bet apie viską iš pradžių.

Štai butelis – būsimas šviestuvo kūnelis.

O štai preciziškai išgręžta skylė jo apačioje.

Primatavusi stovui gaubtą, išsikirpau jo formą, pagal kurią velsiu.

Ant polietileninės formos išsidėliojau vilną.

Vietomis pamėčiau akcentų – ryškių lino sruogų.

Štai jau nuveltas „sijonėlis“.

O štai ir butelis, virtęs visai rimtu šviestuvo stovu. Beliko įsukti lemputę ir užsidėti kepurytę.

Kad kepurytė atrodytų dailiai, iš storesnės vielos floristinės jai padarėme karkasą.

O štai ir gaubtas, pasipūtęs kaip viduramžių ponios sijonas.

Ir… tebūnie šviesa! Taip mūsų šedevras atrodo naktį.

O taip atrodo dieną. Kažkodėl spalva iš oranžinės pavirto į rožinę, tačiau iš tiesų ji yra oranžinė. Kaip ir kambario sienos.

Tobulybei ribų nėra, jau knieti gaubtui prisiūti kokį pagražinimą, tačiau tai jau kito vakaro darbas.

Gražių Jums minčių! Jūratė