Šį kartą be savo auksarankio pagalbos niekaip neapsiėjau – šviestuvui reikėjo sutvarkyti elektros instaliaciją, tad naktį dirbome dviese. Aš vėliau būsimam toršerui „sijonėlį“, o vyras meistravo „protingąją dalį“. Bet apie viską iš pradžių.
Štai butelis – būsimas šviestuvo kūnelis.
O štai preciziškai išgręžta skylė jo apačioje.
Primatavusi stovui gaubtą, išsikirpau jo formą, pagal kurią velsiu.
Ant polietileninės formos išsidėliojau vilną.
Vietomis pamėčiau akcentų – ryškių lino sruogų.
Štai jau nuveltas „sijonėlis“.
O štai ir butelis, virtęs visai rimtu šviestuvo stovu. Beliko įsukti lemputę ir užsidėti kepurytę.
Kad kepurytė atrodytų dailiai, iš storesnės vielos floristinės jai padarėme karkasą.
O štai ir gaubtas, pasipūtęs kaip viduramžių ponios sijonas.
Ir… tebūnie šviesa! Taip mūsų šedevras atrodo naktį.
O taip atrodo dieną. Kažkodėl spalva iš oranžinės pavirto į rožinę, tačiau iš tiesų ji yra oranžinė. Kaip ir kambario sienos.
Tobulybei ribų nėra, jau knieti gaubtui prisiūti kokį pagražinimą, tačiau tai jau kito vakaro darbas.
Gražių Jums minčių! Jūratė