Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ką pakeitė atnaujintas Statybos techninis reglamentas?

Keičiantis Europos Sąjungos reikalavimams dėl pastatų energinio efektyvumo ir kylant vis didesniam gyventojų ir specialistų nepasitenkinimui dėl neefektyvios pasenusių pastatų renovacijos, Lietuvos Vyriausybė buvo priversta keisti statybos techninio reglamento reikalavimus.

2013 m. gruodžio 9 d. tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsakymu Nr. D1-909 panaikino senąjį STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ ir vietoje jo patvirtino naująjį STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.


Paanalizavęs šį dokumentą galiu pasakyti, kad tai dokumentas jau verčiantis žengti žingsnį į priekį, bet, iš kitos pusės, padidinantis ir tuos svarsčius, kurie trukdo laisviau žengti šį žingsnį. 


Džiugina tai, kad šio reglamento X skyriuje konkrečiai įvardinami pastatų sandarumo reikalavimai su nuoroda į jų įvykdymo patikrinimo tvarką. Taigi, dabar projektuojant, statant ir renovuojant pastatus jų sandarumas, priklausomai nuo energinio naudingumo klasės, turės tenkinti tokius reikalavimus:


Asmeninio archyv. nuotr.


Pastaba. Pastatų (jų dalių) sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012


Tačiau tuo džiaugsmas ir baigiasi. Dokumentas liudija, kad supratimas apie esmines šilumos netekties pastatuose priežastis iš esmės nepasikeitė. 


Pagrindinis dėmesys reglamente vėl skiriamas šilumos tiltelių ir jais praeinančios šilumos kiekių apribojimui. Sudėtinga skaičiavimo metodika reikalauja gilintis į atskiruose konstrukcijų mazguose galimų šilumos tiltelių šilumos laidumą ir priveda prie reikalavimo dar labiau padidinti atitvarų šilumines varžas.


Ir dar du labai svarbūs trūkumai, kuriuos kuo greičiau būtina išspręsti:


1. Statybininkai turi užtikrinti sandarinimo darbų ilgaamžiškumą. Todėl pastatų sandarumo matavimo tvarkoje būtina įvesti reikalavimą patikrinti atitvarų sandarumą baigiantis garantiniam laikotarpiui. Tuo labiau, kad sandarinimo darbai yra paslėpti darbai, kuriems privaloma ne mažesnė, kaip 10 metų garantija.


Jei statybininkai bus susaistyti šitokiu reikalavimu ir bus apdraudę savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, jie vargu ar ryšis paslėpti broką ar panaudoti pigias nekondicines medžiagas.


2. Reglamente būtina numatyti kitokią sandarumo matavimo metodiką pastatams, kurių tūris viršija 1000 m³.


Tokiuose pastatuose atitvarų ploto ir tūrio santykis yra pakankamai mažas, todėl oro apykaita pagal tūrį, net esant labai nesandarioms atitvaroms, gali neviršyti ir dažniausiai neviršija norminių rodiklių. Tačiau tokiuose pastatuose patalpos, esančios prie išorinių atitvarų gali būti kiaurai prapučiamos, o vidinėje pastato dalyje gali būti nepakankama oro apykaita.


Tarptautinėje praktikoje pastatams, kurių tūris viršija 1000 kub.m, naudojamas sandarumo normatyvas Q50, pagal kurį oro apykaita pastate, tenkanti 1 kv.m išorinių atitvarų ploto, neturi viršyti leistinos normos.


Daugiau šiltinimo eksperto patarimų: www.SandarusNamas.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?