Perkate naują būstą? Patarimai, kurie padės sutaupyti kelis tūkstančius eurų

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė teigia, jog lietuviai būstą dažniausiai keičia po svarbių gyvenimo įvykių: susituokę, gimus vaikui ar tuomet, kai vaikai užauga ir būstas tampa per didelis. Esame pasiderėti mėgstanti ir azartiška tauta, o nekilnojamasis turtas – bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija. Kad jis iš tiesų taptų investicija ir apakinti nuostabiai pro langus krintančių saulės spindulių už būstą nepermokėtumėte, V. Vanagė dalinasi keliais patarimais, paremtais ne emocijomis, o šaltu protu.

Prieš įsigyjant būstą svarbu sau atsakyti į kelis esminius klasimus. „Pirmasis – kokio būsto reikia: jei planuojate šeimos pagausėjimą, 2 kambarių gali ir neužtekti, galbūt iš karto verčiau dairytis 3 kambarių būsto. Antras klausimas – kiek turiu pinigų“, – vardijo V. Vanagė, skaitydama pranešimą Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos organizuotoje „Būsto mugėje“.

Jos teigimu, neretai girdimas klausimas – o gal galima būstą įsigyti neturint 15 proc. pradinio įnašo.

Atsakymas: greičiausiai galima, tačiau pranešėja pataria verčiau pataupyti – jei nesusitaupėte 15 proc. pati paskola ateityje gali tapti sunkia našta. Tą jums tikrai patvirtins tie, kurie pirko būstus 2007-2008-aisiais.

Vis tik V. Vanagė pataria nebijoti svajoti – jei neįperkate surasto jums tobulai tinkančio būsto, pamėginkite pasiūlyti savo kainą. Tikrai pasitaiko atvejų, kai būsto kaina yra nepagrįstai užkelta.

Azartas gali brangiai kainuoti

„95 proc. nekilnojamo turto skelbimų koncentruojasi 5-iuose pagrindiniuose portaluose“, – sako pranešėja. Ji paneigia mitą, jog nekilnojamo turto agentūros turi daug „užslėptų“ nereklamuojamų pasiūlymų. V. Vanagės teigimu, tai būna nebent išskirtinai prabangus būstas.

„Jei turite grynų pinigų, galite mėginti pasižvalgyti puslapyje, kuriame yra pasiūlymų iš varžytinių. Tačiau, mūsų nuomone, aukciono būdu perkamas turtas turėtų kainuoti pigiau, nei įprastai kainuoja rinkoje. Pradinė kaina visuomet būna žemesnė, nei rinkos kaina. Nesenas pavyzdys: 3 kambarių butas Perkūnkiemyje buvo parduodamas už 70 tūkst. eurų. Mes išanalizavome vidutinę jo rinkos kainą – tai būtų apie 90 tūkst. eurų. Kartu apsibrėžėme, jog kainai pakilus aukščiau dėl turto nebesivaržysime. Jis buvo nupirktas už 135 tūkstančius eurų. Taigi pagavus azartą galima gerokai permokėti“, – perspėjo pranešėja.

Papildomi būsto paieškos kanalai: laikraščiai (į juos skelbimus deda senyvi žmonės) ir įvairios grupės „Facebook“ kanale, o jei nusižiūrėjote konkretų namą, galite pakabinti skelbimą jo laiptinėje, prie įėjimo.

„Būstas yra stipriai emocijų nulemtas pirkinys. Ateiname ir, jei dar kokie 3 žmonės už durų laukia, šast, ir nusiperkame. Tačiau palyginkime, kaip mes perkame automobilį: atidžiai apžiūrime, vežame patikrinti į auservisą, ten patikrina dažų sluoksnius ir taip toliau. O butas – tai dar didesnė investicija. Taigi patariu pasiimti į apžiūrą statybininką, santechniką, kurie nusimano ir patikrintų buto įrengimų kokybę“, – patarė V. Vanagė.

Nekilnojamasis turtas – viena didžiausių mūsų gyvenimo investicijų. Todėl norisi jį nupirkti už rinkos, arba net už žemesnę kainą. Kaip ją atrasti? J. Vanagė pataria išanalizuoti aplink (tame pačiame rajone) parduodamų panašių būstų kainas. Galite kreiptis į nekilnojamo turto vertintoją ar brokerį.

Norite nuolaidos? Turėkite tam argumentų

„Verta specializuotame puslapyje patikrinti ir sandorių kainas. Nes internete gali būti užrašyta viena kaina, o realiai būstas parduodamas už kitokią kainą. Taigi šiame puslapyje yra registruojami visi įvykę sandoriai – pasirinkite pusės metų ar metų periodą ir paanalizuokite, už kiek pirktas ir parduotas panašus į jūsiškį nusižiūrėtą būstą turtas“, – dar vieną vertingą patarimą davė V. Vanagė.

Perėjus į būsto apžiūrų etapą pranešėja patarė 4 ar 5 būstus apžiūrėti per vieną dieną. Pasiimkite laisvadienį ir atsidėkite tam. Tokiu būdu atsiminsite visus butus (namus), galėsite objektyviau juos palyginti. Beje, kai įžengiate į savo svajonių būstą – tvardykite emocijas.

„Kartais klientai taip įsijaučia, jog net nenori išeiti iš apžiūrimo būsto. Turto savininkas jau kreipia kalbą link „tai gal jūs jau eikite“, – juokiasi V. Vanagė. – Turėkite omenyje – jei akivaizdžiai parodysite, kaip norite būsto, derybų nebus jokių.“

Ji sutiko, jog esame tauta, kuri mėgsta pasiderėti. Tačiau paprastas „nuleiskite man 20 tūkst. eurų“, būsto savninko tikrai neįtikins. Prašydami nuolaidos turite rasti tam argumentų. Kokie jie gali būti?

„Atsispausdinkite nekilnojamojo turto skelbimus ir parodykite: „Šis panašus objektas, kainuoja tiek ir tiek. Jūsiškis – 15 tūkst. eurų brangiau.“ Nusistatykite savo maksimalų pasiūlymą, pasikonsultuokite su nekilnojamojo turto agentu. Galite naudotis ir NT brokerio paslaugomis. Kai derybos įkaista, neatsistokite ir neišeikite – verčiau padarykite 5 minučių pertrauką ir grįžkite tartis. Juk pardavėjas nori parduoti, o jūs – nusipirkti“, – sakė V. Vanagė.

Beje, vienas svarbiausių dalykų – prieš aršiai derėdamiesi, turėkite banko atsakymą dėl maksimalios suteikiamos paskolos sumos.

Suderėję kainą rašykitės preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Joje turėtų būti nurodyta būsto kaina, būsto savininkas (nors ir keista, patikrinkite jo tapatybę paprašydami asmens dokumento!), pirkėjas ir data, iki kada privalote pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat turėtų būti numatytos baudos (pardavėjui – taip pat) už sutarties nevykdymą.

Avansas dažniausiai sudaro 5–10 procentų sandorio vertės. Jis gali kilti iki 15 proc. sandorio vertės. Preliminarioje sutartyje taip pat reikėtų nurodyti įsikraustymo terminą ir notarų biurą, kuriame bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.

„Notarų biurą reikia nurodyti apsisaugant nuo pardavėjo „dingimo“ rizikos. Labiau rizikuoja pirkėjas, palikęs avansą. Jei pirkėjas nebekelia ragelio, kreipkitės į notarų biurą ir jie sutvarkys visus teisinius reikalus, susijusius su sutarties nevykdymu“, – kalbėjo pranešėja.

Nepamirškite įsirengimo kaštų

Kalbant apie notarines išlaidas, kurios pagal įstatymus turėtų tekti pirkėjui, taip pat galime derėtis. Jei pardavėjas jums padarė didesnę nuolaidą, jis turi teisę paprašyti apmokėti notarines išlaidas. Jei atvirkščiai, pirkėjas gali prašyti šias išlaidas padengti. Vis tik dažniausias atvejis, kai jos dalinamos perpus.

Taip pat paprašykite „šviežio“ Registrų centro išrašo, kad sužinotumėte, ar turtui nėra uždėtas areštas, galiausiai, ar pirkėjas iš tiesų yra būsto savininkas, ar nėra bendrasavininkių. Šiame išraše taip pat atsispindi kiti su NT turtu susiję apribojimai – galbūt dėl jo šiuo metu vyksta koks nors teismas.

„Kaip pirkėjai turite pareikalauti, kad pardavėjas jums atneštų pažymas iš visų komunalinių paslaugų tiekėjų, jog neturi įsiskolinimų“, – paskutinį patarimą davė V. Vanagė.

Jei jūs parduodate būstą, kurio paskola dar nėra visiškai išmokėta, bankas turi išduoti leidimą būstą parduoti.

Pasiimdami būsto raktus papildomai pasirašykite priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodomi perduodami baldai, kiti daiktai. Iki šio momento turto savininkas turi būti sumokėjęs visas skolas komunalinių paslaugų teikėjams.

Beje, įsigydami naują būstą nepamirškite suplanuoti išlaidų jo įrengimų. V. Vanagės teigimu, būstas dažniausiai įsirengiamas per 2–4 mėnesius, o apdailos kaina (priklausomai nuo jūsų poreikių), svyruoja nuo 200 iki 400 eurų už kvadratinį metrą.

Tiek patarimų, o ieškantiems belieka palinkėti sėkmingų sandorių ir įkurtuvių džiaugsmo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis