Be reikalo tekantis vanduo – ne tik ekonominis nuotolis
Kaip pasakoja tinklaraščio apie tvarumą „Vandenynai“ autorė Eglė Šilkonė, savo pavyzdžiu ir patarimais įkvepianti gyventi tvariau tūkstančius skaitytojų, sunku pasakyti, kiek lietuviai yra brandūs vandens naudojime, tačiau bendras vaizdas toks, kad gėlo vandens, rodos, turime pakankamai ir nėra jausmo, kad jo mums trūktų. Visgi, tvarumo šalininkės nuomone, šylant klimatui Lietuvoje mažėja gėlo gruntinio vandens, rezervuarai per metus neprisipildo iki buvusio lygio, tad bet kuriuo atveju turėtume atsakingai vartoti tiek vandenį, tiek kitus žemės išteklius.
Pasakodama, kaip vandenį tausoti galime namuose, E. Šilkonė sako besivadovaujanti visiems puikiai žinomu, tačiau dažnai primirštamu principu:
„Vienintelė ir pagrindinė taisyklė būtų nepalikti tekančio vandens jei jo tą akimirką nenaudojame. Pavyzdžiui, plaunant indus rankomis, geriau pirma susidrėkinti šluostę, indus ir tik juos išmuilavus vėl atsukti vandenį, nuskalauti. Valantis dantis ar prausiantis duše, kol valomės ar muiluojamės, išjungti vandenį. Patikėkite, tai padės sutaupyti ir finansiškai“, – primena tinklaraštininkė.
Tvaresnis pasirinkimai formuoja ir naujus įpročius
Pasak E. Šilkonės, svarbu tausoti vandenį ne tik patiems, bet ir savo pasirinkimu daryti įtaką įmonių gamybai, t.y. pasirinkti tokius produktus, kuriems užauginti ir pagaminti reikia kuo mažiau vandens arba jų auginimas ir gamyba yra ne tokie taršūs aplinkai. Pavyzdžiui, renkantis sertifikuotus ekologiškus produktus iš karto pasirenkame produktą, užaugintą ir pagamintą su mažiau į aplinką patenkančių medžiagų, galinčių kenkti vandens kokybei ir vandens gyventojams.
Prie sąmoningesnio vartojimo moteris priskiria ir išmanią namų santechniką, galinčią padėti kurti teigiamą pokytį. „Jei vandenį naudojame taupiai, jį atsisukame mažesne srove – tai daugiau įpročio klausimas. Tačiau tikrai ne kiekvienas turime įprotį tausiai naudoti vandenį, negalvojame, kiek jo išleidžiame. Santechnika, leidžianti sumažinti išbėgančio vandens kiekį bet kuriuo atveju prisideda prie vandens tausaus naudojimo didesniu mastu“, – įsitikinusi „Vandenynai“ autorė.
WC puodų revoliucija: kiek litrų sutaupėme per pusę šimtmečio?
E. Šilkonės mintims antrina ir sanitarinių sistemų gamintojos „Geberit“ atstovas Tadas Ivanauskas, pasakodamas, jog novatoriškomis idėjomis besivadovaujantys gamintojai „pasirūpina“ ne tik aukščiausio lygio komfortu, bet gali prisidėti prie taupaus ir efektyvaus vandens naudojimo.
„Tinkamos santechnikos pasirinkimas vienareikšmiškai gali prisidėti prie vandens taupymo. Tai galioja kalbant tiek apie viešąsias erdves, tiek apie privačius vonios kambarius. Pirmiausiai išskirčiau WC puodus. Prisiminkime, kad netolimoje praeityje, maždaug prieš 50 metų, standartiniam vienam WC nuleidimui reikėdavo apie 12 litrų vandens. Dabar, skaičiuojama, kad vienas žmogus per dieną nuleidžia iki 70 proc. mažiau vandens, lyginant su ta šiurpia statistika, tad mes matome stiprų sanitarinių sistemų tobulėjimą“, – pastebi T. Ivanauskas.
Vis dėlto, kalbėdamas apie dar ryškesnį progresą, jis lygina standartinio WC puodo nuleidimą, kuriam pilnam ir daliniam nuleidimui reikia 6–3 litrų vandens, o štai pastatomi Švedijos gamintojo „Ifö“ WC puodai puikų nuleidimą garantuoja su 4 litrais (pilnas nuleidimas) arba vos 2 litrais vandens (dalinis nuleidimas). Kokybišką vandens nutekėjimą užtikrina tiksli WC puodų dubens geometrija, tinkamas vandens srovės nutekėjimas.
„Atsigręžkime į gamintojo ištakas, kurios siekia Skandinaviją. Šis regionas ir minimalizmą, ir darnų požiūrį yra tiesiog užprogramavę savo DNR, tai puikiai atsispindi ir gaminiuose. Natūralu, kad aukščiausia kokybė puikiai dera su išmaniais, tvariais sprendimais“, – sako T. Ivanauskas.
Toks nuleidžiamo vandens santykis, pasak T. Ivanausko, įmanomas ir su „Geberit“ potinkiniais rėmais pakabinamiems WC puodams. Nuleidžiamo vandens kiekio sureguliavimui nereikia jokių priedų, vandens kiekio reguliavimo galimybė potinkiniame rėme numatyta iš anksto.
Progresuoja ir pisuarai – kai kurie veikia visai be vandens
Kalbėdamas apie inovacijas, „Geberit“ atstovas paliečia ir pisuarų temą. Skirtingai nei WC puodai, pisuarai rečiau naudojami namuose, dažniau sutinkami viešosiose erdvėse, tačiau vienu ar kitu atveju, norint nuplauti paviršių, jiems būtinas vanduo. Viešosiose erdvėse vartotojai apie taupymą mąsto dar rečiau, tačiau tik ne savininkai.
„Standartiškai vienam pisuaro nuplovimui sunaudojama apie 2-3 litrus vandens, tačiau susumavus vienos dienos litražą viešoje erdvėje, turėtume tikrai apvalų skaičių. Tuo tarpu „Geberit“ asortimento pisuarai su integruotais purkštukais pilnam nuplovimui pasitelkia vos pusę litro vandens. Tokie purkštukai ir vidinė pisuaro geometrija garantuoja idealų vandens pasiskirstymą per pisuaro sieneles, apsaugo nuo vandens taškymosi per šonus, taigi užtikrinamas greitas, kokybiškas ir higieniškas nuplovimas“, – pažymi ekspertas, pridurdamas, jog pasitelkus hibridinį sifoną tam tikrus pisuarų modelius galima perstatyti į bevandenį rėžimą ir taip dar labiau sutaupyti, tačiau toks variantas tinkamesnis viešosioms arba pusiau viešosioms sanitarinėms patalpoms.
Bekontakčiai maišytuvai – teka tiek, kiek užprogramuota, o taupo daugiau
Galiausiai, T. Ivanauskas pasakoja apie santechnikos detalę, be kurios neapsieina ne tik viešosios erdvės, bet ir namai – t.y. maišytuvus. Nors šaltą dieną pakišti rankas po tekančio vandens srove ir laikyti tol kol norisi daug kam skamba patraukliai, gamtos atžvilgiu toks sprendimas mažai tvarus. Būtent darnumo ieškojimas gamintojus paskatino į rinką atvesti sensorinius maišytuvus, puikiai funkcionuojančių tiek viešose, tiek privačiose erdvėse.
„Sensoriniai vandens maišytuvai suteikia funkcinio patogumo, taupo mūsų laiką ir vandenį. Tiesa, dera pastebėti, kad šie maišytuvai taip pat stipriai tobulėja – pakeitus aeratorius nuo standartinio praleidžiamo vandens srauto, siekiančio apie 5l/m, galime sumažinti iki 3,8 l/m, 1,9 l/m ar net 1,3 l/m.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad liksite muiluotomis rankomis, tikrai ne, tiesiog technologijos progresuoja ir užtikrina tą pačią kokybę su kur kas mažesniu kiekiu vandens. Taigi, taupyti ir prisidėti prie tvarumo šiais laikais tikrai įmanoma ne komforto sąskaitą“, – pokalbį baigia T. Ivanauskas.
