„Šitą namą Rumšiškėse nusipirkom prieš metus. Viename iš kambarių, sprendžiant pagal baldus ir apstatymą, greičiausiai buvo šeimininkės miegamasis. Man pasirodė, kad tai savo plotu (13 m²) geriausiai tinkanti patalpa vonios kambariui, o ir langas atsiveria į sodą. Be to, į šitą vietą buvo patogu atvesti kanalizaciją ir vandentiekį. Ten pastatėme ir dujų katilą“, – kambario pokyčių istoriją pasakoja menininkė Lina Drižiūtė, kartu su vyru savo jėgomis įrengusi vonios kambarį vietoj buvusio miegamojo. Visas procesas prasidėjo nuo griovimo darbų: „Vyras išlupo senas supuvusias grindis, tada viską užpylėme smėliu, išvedžiojome grindinio šildymo vamzdelius, paskui viskas buvo užpilta betonu ir išlyginta“, – darbus vardija projekto autorė.
Miegamasis prieš pokyčius atrodė štai taip:
Dėl atnaujinamos vonios dizaino ir stiliaus ilgų svarstymų nebuvo. „Mano vizijoje vonios kambarys buvo tarp Boho ir Cottagecore stiliaus, – išduoda Lina. – Taip pat nuo pat pradžių žinojau, kad noriu vonios su liūto kojomis. Ją pirmą ir nusipirkau, vėliau atsirado kriauklė, spintelė, maišytuvai, dušas. Tikrai nenorėjau jokių modernių dalykų. Viskas išėjo labai organiškai.“
Visos vonios kambario sienos, išskyrus vieną, kaip klasikinėje vonioje išklijuotos plytelėmis, bet ne iki viršaus. „Viršutinė dalis nudažyta tamsia grafito spalva, kad patalpa nebūtų per daug balta. Juodos ir baltos derinys labai klasikinis, greitai neatsibostantis, o detalės sukūrė vonios charakterį, tokį bohemišką, visiškai atspindinti mane, jokio dirbtinio glamūro“, – sako menininkė.
„Mes menininkai ir namuose turim prikaupę daug paveikslų, pirktų arba dovanotų. Grafika labai tiko prie juoda ir balta spalvomis dekoruoto interjero ir pašviesino tamsų sienos plotą. Paveikslas su batais – mūsų dukros eskizas, o didysis grafikos darbas „Mankšta“ – grafikės Birutės Zokaitytės.“
Vonios kambarys po pokyčių:
Rekonstruodami seną namą, šeimininkai stengėsi išsaugoti autentiškas detales, todėl vonios kambaryje buvo atidengta faktūriška rąstinė siena, taip pat paliktos senosios ąžuolinės durys, medinių lentelių lubų apdaila, tik lentelės buvo perdažytos baltai. Šioje erdvėje puikiai pritapo ir daugiau senovinių objektų – prie rąstinės sienos įkomponuota praustuvo spintelė iš tikmedžio – šeimininkai ją paliko autentišką, nieko nekeitė ir nerestauravo, tik stalviršyje išpjovė skylę praustuvui. Lina pasakoja, kad visi vonios aksesuarai – arba iš sendaikčių turgelių, arba pačių padaryti. Šviestuvai pirkti sendaikčių turguose ir restauruoti, nenaudojamos kopėčios mėtėsi už daržinės, tad buvo nudažytos baltai ir pritaikytos kaip rankšluosčių kabykla, iš senų lentų padaryta kabykla chalatams ir vonios lentynėlė.
Praktiška idėja
Po tamsiomis lentelėmis prie lango paslėptas dujų katilas ir visos vamzdelių raizgalynės. Padaryti rombų rašto dureles buvo Linos idėja – jos atkartoja grindų raštą.
Šiltinant namą sienos tapo gerokai storesnės, todėl atsirado ir gana plačios palangės. Vonios palangei uždengti buvo panaudota sena stora ąžuolinė lenta. „Palangė – vyro idėja, jos reikėjo labai greitai, nes stojo plytelių klijavimo darbai, tai jis ir išpjovė reikalingo ilgio ąžuolinę lentą. Man labai patiko, tad liko tik nualiejuoti. Aš labai norėjau daug žalumos, o kadangi vonioje yra langas, tai augalai ant palangės labai tinka ir jiems ten patinka.“
Šeimininkai daugelį darbų atliko patys, tad daugiausiai kainavo medžiagos.
Visas vonios įrengimas įskaičiuojant betonavimą, šildymo sistemas, vandentiekį, kanalizaciją, vienos sienos atstatymą kainavo apie 4000 eurų.
Vien apdaila (plytelės), baldai, santechnika ir vonia šeimininkams atsiėjo apie 2500 eurų.
